Mielas Juozapai,

Jau ketvirtą dieną Varšuvoje1Balys Sruoga buvo gavęs komandiruotę iš Kauno į Vilnių ir Varšuvą, kur vyko kartu su žmona Vanda Daugirdaite-Sruogiene: „Velykoms važiuoju į Vilnių (siunčia Universitetas), gal net į Varšuvą pakliūsiu“ (žr. Balio Sruogos laišką Juozapui Sruogai, iš Kauno – į Berlyną, 1930-04-03, [rankraštis], in: LLTI BR, f. 53, b. 266, l. 2r. – šiandie išvažiuojame.

Daug įvairių susitikimų – su įvairiais sluoksniais, įvairiausių žmonių ir nuomonių. Kavinėse ir gatvėse taip ir girdėti minima – Vilnius ir Kaunas, ir Lietuva2Spėtina, kad Lenkijoje kalbėta apie įvykius Lietuvoje, kur 1930 metų vasarą, birželio mėnesį, ruoštasi paminėti Lietuvos kunigaikščio Vytauto Didžiojo 500-ąsias mirties metines: planuota surengti žemės ūkio ir pramonės parodą, Dainų šventę. .

Pasirodo, čia susirado daugybė pažįstamų ir giminių, jų tarpe labai gerų ir išmintingų žmonių.

Bet apie tai papasakosiu, kai susitiksime, ar iš Kauno plačiau parašysiu. O dabar turiu prie tavęs labai didelį prašymą. Dalykas toks.

Važiuojant iš Vilniaus į Kauną baisiai blogas susisiekimas, nakvot reikia karčiamoj, per sieną draskytis naktį. Kur kas geriau – važiuoti dieną – automobiliais. Bet reikia juos turėti. [1r] //

Atvažiuojant iš Kauno iki Vievio davė automobilį Adolpas3Adolfas Sruoga (1887–1941) – Balio Sruogos brolis, 1927–1933 m. Lietuvos pašto valdybos direktorius., tik negalėjau pasakyti, kada grįšiu, todėl ir nesusitariau. O dabar iš Varšuvos jau negaliu pranešti, kada atsiųst.

Taigi ar tu negalėtum jam kokiu nors būdu pranešti, kad atsiųstų automobilį į Vievį penktadienį, 12-tą valandą dieną (iš Vilniaus irgi automobiliu važiuosime). Būtų gera, kad jam telegrafuotum tuoj, kai gausi šį laišką, – kad Adolpas telegramą gautų dar ketvirtadienį. Jeigu aš penktadienį negalėčiau išvažiuoti – tai man susidarytų visiškai blogos aplinkybės – iš Vilniaus turiu gabenti daug įvairių dokumentų. Taigi aš labai prašyčiau telegrafuoti, kad automobilį [1v] // Vievin atsiųstų penktadienį 12 val. dieną. Nepyk, kad užverčiu tave klapatais, bet kad aš neturiu jokių kitų priemonių susisiekti su Kaunu.

Laiką Varšuvoj praleidėme labai gerai. Tik baisiai baisiai pavargome. Gyvenome pas gimines, todel pavyko išsisukti nuo susitikimo su žurnalistais.

Labų dienų p. Bronei4Bronė Jazbutytė-Sruogienė (1896–1950) – Balio Sruogos brolio Juozapo Sruogos žmona..

Kadangi iš Tavęs5Juozapas Sruoga (1886–1957) – diplomatas, vyriausias Balio Sruogos brolis, nuo 1925 m. rugpjūčio mėn. dirbo Lietuvos pasiuntinybėje Berlyne raštinės, o nuo 1929 m. Konsulinio skyriaus vedėju. Lenkijoj atsakymo aš jau negaliu sulaukti, tai važiuosiu turėdamas galvoj, kad tu Adolpui jau pranešei.

Viso. Brol. Balys6Balys Sruoga (1896–1947) – Juozapo Sruogos brolis, Lietuvos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto dėstytojas, Slavų literatūros ir kalbų katedros docentas.

Varšuva.
Trečiadienis, bal. 23 [2r] // [2v] //

1 Balys Sruoga buvo gavęs komandiruotę iš Kauno į Vilnių ir Varšuvą, kur vyko kartu su žmona Vanda Daugirdaite-Sruogiene: „Velykoms važiuoju į Vilnių (siunčia Universitetas), gal net į Varšuvą pakliūsiu“ (žr. Balio Sruogos laišką Juozapui Sruogai, iš Kauno – į Berlyną, 1930-04-03, [rankraštis], in: LLTI BR, f. 53, b. 266, l. 2r.

2 Spėtina, kad Lenkijoje kalbėta apie įvykius Lietuvoje, kur 1930 metų vasarą, birželio mėnesį, ruoštasi paminėti Lietuvos kunigaikščio Vytauto Didžiojo 500-ąsias mirties metines: planuota surengti žemės ūkio ir pramonės parodą, Dainų šventę.

3 Adolfas Sruoga (1887–1941) – Balio Sruogos brolis, 1927–1933 m. Lietuvos pašto valdybos direktorius.

4 Bronė Jazbutytė-Sruogienė (1896–1950) – Balio Sruogos brolio Juozapo Sruogos žmona.

5 Juozapas Sruoga (1886–1957) – diplomatas, vyriausias Balio Sruogos brolis, nuo 1925 m. rugpjūčio mėn. dirbo Lietuvos pasiuntinybėje Berlyne raštinės, o nuo 1929 m. Konsulinio skyriaus vedėju.

6 Balys Sruoga (1896–1947) – Juozapo Sruogos brolis, Lietuvos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto dėstytojas, Slavų literatūros ir kalbų katedros docentas.