Kaip aišku, pakeliu su Janilioniu 1Antanas Janulionis (1895–1947), 1921–1923 m. veterinarijos studentas Miuncheno universitete, artimiausias Balio Sruogos Miuncheno laikų draugas, išvykų į Alpių kalnus bendrakeleivis. susipykom. Aš2Balys Sruoga (1896–1947), 1923 m. Miuncheno universiteto slavų filologijos, meno ir vokiečių literatūros istorijos trečio kurso studentas. atsikėliau 5 val. rytą, jis be 7 atsisakė keltis. Paskui dar panašių dalykų buvo, nors ištisas dvi dieni nė vieno papiroso nerūkėm ir, be limonado, – nieko negėrėm. Persiverčiau per kalną, palikęs Janilionį, ir jau per pačią peklą nusileidžiau. Tiek buvo saulės, tiek spindėjo sniegas, kad išsitryniau veidą ir akis taukais, apysukiau galvą šlapiu abrūsu – ir bijau, kad smagenų uždegimo nebūt. Vienais marškiniais įsikasiau į sniegą ir laukiau debesėlio, bet jis, žinoma, neužėjo. Dar daug neregėtų gražybių – Balys3Balys Sruoga kartu su bičiuliais Antanu Janulioniu ir Faustu Kirša buvo išvykę į Bavariją, kur 1923-04-22 kopė į Alpspitze. Rašytojas, nusileidęs nuo Alpspitze kalno Bavarijoje viršūnės (buvo pasiekęs 2 660 metrų aukštį, žr. Balio Sruogos atvirlaiškį Kazimierui Daugirdui, 1923-04-22, iš Tirolio – į Būgius, in: LLTI BR, f. 53, b. 659, l. 1v), kuri yra Garmisch-Partenkircheno simbolis, kitą dieną jautėsi kaip ligonis: „O šiandie aš jaučiuos visas sulaužytas, rankos, kojos sustingę, veidas, kaklas, krūtinė dega, bet šiaip – viskas gerai, jokių blogų pasekmių turbūt nebus (akys neskauda, ko aš labai labai bijojau). Dabar dar kelias dienas pasidarysiu sau atostogų, kiek pasiilsėsiu, kad paskui vėlei naujomis jėgomis pradėt dirbti. Tu nepyk, kad aš tau tokių kvailų atviručių rašiau iš kalnų – aš taip buvau nuvargęs, kad galvot niekas nesigalvojo, tik galva sukės ir svaigo, ir mintis kažkur paviršiuj slidinėjo – –“ (Balio Sruogos atvirlaiškis Vandai Daugirdaitei, 1923-04-23, iš Miuncheno – į Būgius, in: LLTI BR, f. 53, b. 659, l. 1v).. [1v] // [1r] //

1 Antanas Janulionis (1895–1947), 1921–1923 m. veterinarijos studentas Miuncheno universitete, artimiausias Balio Sruogos Miuncheno laikų draugas, išvykų į Alpių kalnus bendrakeleivis.

2 Balys Sruoga (1896–1947), 1923 m. Miuncheno universiteto slavų filologijos, meno ir vokiečių literatūros istorijos trečio kurso studentas.

3 Balys Sruoga kartu su bičiuliais Antanu Janulioniu ir Faustu Kirša buvo išvykę į Bavariją, kur 1923-04-22 kopė į Alpspitze. Rašytojas, nusileidęs nuo Alpspitze kalno Bavarijoje viršūnės (buvo pasiekęs 2 660 metrų aukštį, žr. Balio Sruogos atvirlaiškį Kazimierui Daugirdui, 1923-04-22, iš Tirolio – į Būgius, in: LLTI BR, f. 53, b. 659, l. 1v), kuri yra Garmisch-Partenkircheno simbolis, kitą dieną jautėsi kaip ligonis: „O šiandie aš jaučiuos visas sulaužytas, rankos, kojos sustingę, veidas, kaklas, krūtinė dega, bet šiaip – viskas gerai, jokių blogų pasekmių turbūt nebus (akys neskauda, ko aš labai labai bijojau). Dabar dar kelias dienas pasidarysiu sau atostogų, kiek pasiilsėsiu, kad paskui vėlei naujomis jėgomis pradėt dirbti. Tu nepyk, kad aš tau tokių kvailų atviručių rašiau iš kalnų – aš taip buvau nuvargęs, kad galvot niekas nesigalvojo, tik galva sukės ir svaigo, ir mintis kažkur paviršiuj slidinėjo – –“ (Balio Sruogos atvirlaiškis Vandai Daugirdaitei, 1923-04-23, iš Miuncheno – į Būgius, in: LLTI BR, f. 53, b. 659, l. 1v).