aš jau dvi dienos Kaune, daug reikalų apibėgiojau, bet
dar daug liko. Čia mane iš visų pusių užpuolė visaip balamūtyti. Kiti gąsdina su
Klaipėda, kiti siūlo Kaune pasilikti.
Vakar gatvėj sutikau Krėvę1 Vincas Krėvė
(tikr. Mickevičius) (1882–1954) – prozininkas, dramaturgas. 1920–1921 m.
Švietimo ministerijos Knygų leidimo komisijos sekretorius, 1920–1922 m. žurnalo
dar vakar vakarą
pakelsiąs fakulteto taryboj mano kandidatūros klausimą, rusų literatūros istorijos
docentu būti2
– – – – –
Pagaliau šiandie, trečiadienį [,]
važiuoju iš Kauno. Daug reikalų atlikau, daug sumanymų pradėjau.
Dėl Tavo reikalų: 1) Biržiška Bugailiškiui15 Peliksas Bugailiškis (1883–1965) – kultūros ir spaudos
darbuotojas. 1923–1933 m. žurnalo dėl pinigų jau parašė laišką
Dėl Melch. Račkausko17 Merkelis Račkauskas
(1885–1968) – vertėjas, antikinės literatūros tyrinėtojas. 1923–1927 m.
Mažeikių gimnazijos direktorius ir Lietuvos universiteto klasikinės filologijos
dėstytojas. Klaipėdoj reikalas neišdegs – nes Klaipėdoj
Bet ar tu nepyksi, ar nepyksi, bet aš pakviečiau ir
Rimką20[)] atvažiuos į
Viekšnius penktadienio vakarą. Aš pasistengsiu atvažiuoti trečiadienio vakarą. Jeigu
laišką laiku parašyti nesuskubčiau, tai būtų gerai, kad ketvirtadienį arklius
pasiųstų į Viekšnius vakariniam traukiniui, nes aš nežinau[,] ar suskubsiu būti trečiadienį[.] Nors
pasistengsiu trečiadienį – jei galėsiu trečiadienį – tai telegrafuosiu.
O jei nieko nepranešiu – tai ketvirtadienio vakarą.
Dėl manęs – baltus marškinius nusipirkau –
nebesirūpinkit22
„Ar beras mano laiškas Tave Kaune?
Vis dėlto siunčiu Tau laišką iš Klaipėdos ir noriu pasakyti: „une chose bien
intime“ [pranc =„labai intymus dalykas“]: ar tu turi baltus
marškinius prie paradno kostiumo? Juk nemanai turbūt vilktis tų, kuriuos palikai…
Tariamės su Zose, kaip juos išmazgoti, bet bijom… Tu pasirūpink, kad gėdos
neturėtum.
Pas mus viskas tvarkoj, tik kelias, ar išturės?
Ar negerai
būtų, kad gėrimų daug nepirktum, bet parūpintum saldumynų ir gal trupučiuką gėlių?
Nusibodo tas viskas, tos komedijos, ale jau nebeilgai.
Tavo Vand
Sekmadienis“ (Vandos Daugirdaitės laiškas Baliui Sruogai, 1924-03-09, iš
Klaipėdos – į Kauną, in: LLTI BR, f. 53, b. 859, ap. 1, nr.
13, l. 1r).
Vanda Daugirdaitė prisiminė, kad „į Viekšnius juos vežė rogėmis,
pakinkytomis netoliese esančio Santeklių dvaro arkliais. Oras buvo vėsus, bet
saulėtas, kartkartėmis snigo. Garsusis dvaro vežėjas Mateušas sakė, kad tai geras
ženklas – bus jaunieji turtingi“; „Po šliūbo nuėjom pas Biržiškienę (profesorių
motiną), kur buvo mums paruoštos kuklios vaišės. Vakarą prieš „ceremonijas“ vyrai
buvo smarkiai išgėrę, vestuvių dieną Balys atrodė ne visai išsiblaivėjęs, kai
žiedą ant piršto movė, jo rankos drebėjo…
Liudininkais-svečiais buvo: Balio
broliai Adolfas ir Kazys, Albinas Rimka Zosė ir Marija Laucevičiūtės, ir mūsų
kaimynė Ona Bagnickaitė. Tėvo šeimininkė Klementina paruošė kuklias, bet gražias
vaišes, broliai atvežė puikių gėlių ir dvi didžiules saldainių dėžes. Kitą dieną
išvažiavom į Klaipėdą, kur Balys jau nuo kovo 1 d. dirbo. Kaip projektuota –
apsigyvenom Kopgaly, S. Šimkaus vilukėje“ (Vandos Sruogienės pastaba).
Apie kitus daiktus (apie mano visus vizitus ir derybas
su universitetu) turėčiau tau labai daug pasakyti – bet reikia tuojau važiuot
į stotį.
Tu nepyk, kad aš Tau taip rašau, bet aš visą laiką buvau
ant kojų ir negalėjau[.]
Kloniokis Tėvui23 Kazimieras Daugirdas
(1865–1946) – Vandos Daugirdaitės tėvas, veterinarijos specialistas ir
miškininkas. 1920 m. grįžęs iš Ukrainos – ūkininkas Būgiuose. Nuo 1922 m.
Medemrodės girininkas., Zosei, Klimai24Klementina
Kopystinskaitė (?–1948) – šeimininkė Kazimiero Daugirdo ūkyje
Būgiuose..
Dėl pinigų nesirūpink – ne taip jau bloga
– aš gavau iš Adolfo kiek.
Trečiadienis.