Balio Sruogos laiškas Vandai Daugirdaitei, 1924-03-12, iš Kauno – į Būgius Balys Sruoga Neringa Markevičienė Lietuvos mokslo taryba Parengė Neringa Markevičienė Skenavo Aurimas Markevičius Balio Sruogos archyvas (1911–1947) (http://www.sruoga.flf.vu.lt) Vilnius, Lietuva 2021

© Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2021. Laiško atvaizdai naudotini tik mokslo ir studijų tikslais, gavus raštišką Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Bibliotekos rankraštyno (LLTI BR) leidimą (Antakalnio g. 6, LT-10308 Vilnius, tel.: +370 5 262 2592, el. paštas: bibl@llti.lt). Objektą galima naudoti, tačiau tik nekomerciniais tikslais. Be to, negalima jo keisti, modifikuoti, kurti išvestinių kūrinių. [Attribution-NonCommercial-NoDerivatives 4.0 International (CC BY-NC-ND 4.0)].

Balio Sruogos laiškai Vandai Daugirdaitei

 Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Bibliotekos rankraštynas Balys Sruoga F53–500

Autografas: LLTI BR, f. 53, b. 500. Laiškas. Be visos datos, vietos. Datuota ir lokalizuota pagal Vandos Sruogienės pastabą („1924 kovo 12. Trečiadienis. Iš Kauno – į Būgius. Prieš pat vestuves, kurios buvo kovo 22 d.“), turinį („Trečiadienis“). Rašyta 17,6 × 22,5 cm gelstelėjusio, lygaus laiškinio popieriaus dvigubame lape (1r, 1v–2r, 2v) parkeriu (mėlynu rašalu). Perlenkta pusiau, lankstymo į dvi dalis žymės. Kairiajame pakraštyje dvi skylamušio skylės. Be voko. Nuorašai: LLTI BR, f. 53, b. 1290, l. 359–360 (Algio Samulionio rankraštis), BLKMČ BS, l. 1–2, KC PENN, l. 1–2 (Vandos Sruogienės mašinraščiai). Nepublikuota. Skelbiama iš autografo.

Be voko.

 Lietuvių 1r, 1v–2r, 2v rašyta Balio Sruogos ranka parkeriu (mėlynu rašalu).

Balio Sruogos archyvas (1911–1947) (http://www.sruoga.flf.vu.lt)

Laiške, užrašytame xml pavidalu, atsispindi trys sluoksniai: genetinis (autoriniai taisymai nurodyti TEI elementų pažymomis „del“, „add“, „subst“), diplomatinis (autorinių taisymų rezultatas parodomas pažymomis „add“ ir „orig“), redaguotas (redakciniai taisymai parodomi pažymomis „reg“).

Genetiniame tekste atsiskleidžia rašymo procesas.

Diplomatiniame perraše atsispindi vėliausias autorinis variantas.

Minimaliai koreguotame laiške taisomi tik būtiniausi dabartinės kalbos nuostatų neatitinkantys rašybos ir skyrybos atvejai.
1r Mielas, mielas Vandukai,

aš jau dvi dienos Kaune, daug reikalų api- bėgiojau, bet dar daug liko. Čia mane iš visų pusių užpuolė visaip balamuūtyti. Kiti gąsdina su Klaipėda, kiti siūlo Kaune pasilikti.

Vakar gatvėj sutikau KrėvęVincas Krėvė (tikr. Mickevičius) (1882–1954) – prozininkas, dramaturgas. 1920–1921 m. Švietimo ministerijos Knygų leidimo komisijos sekretorius, 1920–1922 m. žurnalo Švietimo darbas redaktorius. Nuo 1922 m. Lietuvos universiteto dėstytojas.. Jisai sakė, kad dar vakar vakarą pakelsiąs fakulteto tary- boj mano kandidatūros klausimą, rusų lite- ratūros istorijos docentu būtiBalys Sruoga tuo metu dar nebuvo gavęs oficialaus pakvietimo dirbti Lietuvos universitete. 1924-05-09 jis jau turėjo konkretų pasiūlymą dėstyti Humanitarinių mokslų fakultete. „Pakvietimo iniciatoriai buvo V. Krėvė ir Vaclovas bei Mykolas Biržiškos, pastarasis tuo metu fakulteto dekanas“ (Algis Samulionis, Balys Sruoga, Vilnius: Vaga, 1986, p. 180).. Šiandie dar jo nesutikau, ir nežinau[,] ar jie svarstė ką ir ką jie nusprendė. Be to[,] užpuolė SutkusAntanas Sutkus (1892–1968) – pedagogas, teatro teoretikas, satyros teatro Vilkolakis Kaune vienas vadovų, režisierius. – PuidaKazys Puida (1883–1945) – rašytojas, leidėjas, leidyklos „Vaiva“ įkūrėjas. 1923–1924 m. literatūros, meno ir kritikos žurnalo Gairės leidėjas ir redaktorius. – JomantasVilius Jomantas (1891–1960) – tapytojas, grafikas. 1922–1924 m. Miuncheno dailės akademijos studentas., kad likti ir prie Teatro dirbti. Bet aš kolkas kol kas vis tik manau, kad šiuo tarpu į Klaipėdą važiuoti. Apie ŠaulįJurgis Šaulys (1879–1948) – spaudos darbuotojas, 1924 m. formalus dienraščio Klaipėdos žinios redaktorius. ir gi irgi visokių dalykų pasakojama. Dar bandysiu užeiti pas BalutįBronius Kazys Balutis (1880–1967) – diplomatas. 1920–1921 m. Užsienio reikalų ministerijos viceministras, 1921–1927 m. Vakarų ir Politikos departamentų direktorius. ir GalvanauskąErnestas Galvanauskas (1882–1967) – diplomatas, 1919 10–1920 06 ir 1922 02–1924 06 ministras pirmininkas, 1922 11–1924 06 užsienio reikalų ministras. pasiteirauti. O čia gavau laišką iš PronskausPronskus Juozas (1893–1984) – žurnalistas. Nuo 1920 m. Kauno spaudos biuro darbuotojas, leidinio Lietuva redakcijoje korespondentas, reporteris. 1924 m. dienraščio Klaipėdos žinios redaktorius., kur jis skundžias, kad ten jį labai skriaudžia. (Jis tau siunčia la a b ų dienų ir linkeėjimų). Bet dar blogas dalykas – Kaune visi leidėjai subankrutavo, užsiėmė m n amais, spaustu- vėms, plytoms, taboka, – o leidinių išpirkti negali. Todeėl kas nors parduoti Kaune labai sunku. Ir mano reikalai čia ne kokie labai. Bent tų pajamų, kur aš tikėjaus, šiuo tarpu negausiu. Vakar buvau pas Vaclovą Biržišką„Vaclovo Biržiškos užsakymu buvau išvertus iš vokiečių kalbos vadovėlį bibliotekininkams (Mažasis knygynėlis), jo išleidimu rūpinosi Šiauliuose P. Bugailiškis“ (Vandos Sruogienės pastaba).. Tavo laišką perskaitė, žadėjo tuojau para- šyt į Ka Ši aulius, paprašyti pinigų, bet šiuo tarpu nieko nedavė. Bet tavo daly- kams, kur įrašei nupirkti, pas mane

1v

užteks. Be to[,] žadėjo AdolpfasAdolfas Sruoga (1887–1941) – vyresnysis Balio Sruogos brolis. Inžinierius elektrikas. Pašto, telefonų ir telegrafų valdybos direktoriaus padėjėjas. pasko- linti. Tai šiuo tarpu šiaip Ttaip išsi- versime, o paskui skolą jau išsimo- kėsime. Pas TadusTeisininko, diplomato Tado Petkevičiaus (1893–1964) ir dailininkės Julijos Jablonskytės (1896–1987) šeima. dar nebuvau, bet šiandie už valandos (po piet popiet) jau eisiu, ir įduosiu OnyteiOna Jablonskytė (1894–1957) – gydytoja oftalmologė. Nuo 1921 m. Raudonojo Kryžiaus ligoninės Kaune Akių ligų skyriaus vadovė. 1923–1930 m. dar ir Lietuvos universiteto akių ligų klinikos asistentė. laišką ir pinigus. Namo iš Kauno važiuosiu tiktai an tr ečiadienį rytą. Nes sekmadienį eina [„]Vilkolakis[“], noriu pamatyti, o antradienį – opera su latvių so- listu KaktinuAdolf Kaktins (1885–1965) – latvių aktorius, operos solistas..

– – – – –

Pagaliau šiandie, trečiadienį[,] važiuoju iš Kauno. Kaun Daug reikalų atlikau, daug sumanymų pradėjau.

Deėl Tavo reikalų: 1) Biržiška BugailiškiuiPeliksas Bugailiškis (1883–1965) – kultūros ir spaudos darbuotojas. 1923–1933 m. žurnalo Kultūra atsakingasis redaktorius. Ddeėl pinigų jau parašė laišką.[;] 2) Tavo pirkiniai – batukai, pančekos, pirštinės – nupirkta, atveš petnyčios vakare Adolpfas.[;] 3) Vaistai nupirkta – vežu aš.[;] 4) Pasą paėmiau (vidaus). ZoseiSofija Laucevičiūtė (1898–2003) – Vandos Daugirdaitės pusseserė. 1921–1923 m. ekonomikos studentė Berlyno universitete. – vizą gavau papiginta kaina per Šv. Mministeriją.

Deėl Melch. RačkauskoMerkelis Račkauskas (1885–1968) – vertėjas, antikinės literatūros tyrinėtojas. 1923–1927 m. Mažeikių gimnazijos direktorius ir Lietuvos universiteto klasikinės filologijos dėstytojas. Klaipėdoj reikalas neišdegs – nes Klaipėdoj[:] 1) Lietuvių gimnazija jau yra,[;] 2) Ten važiuoja direktoriaut Pranas MašiotasPranas Mašiotas (1863–1940) – pedagogas, kultūros veikėjas. 1919–1923 m. švietimo viceministras, 1924–1929 m. Klaipėdos lietuvių gimnazijos direktorius. (JablonskisJonas Jablonskis (1860–1930) – kalbininkas, lietuvių kalbos normintojas. 1922–1926 m. Lietuvos universiteto dėstytojas, 1922 m. garbės profesorius. sakė). Deėl Krivonosovo – reikalas neišdegs, nes jį tenai skirti

2r

broliui nepatogu. Vyno, saldainių nupirkau – atveš atvažiuodamas brolis (Adolpfas). Paprašysiu, kad atvešžtų ir gėlių. Tavo skrybeėlę at iš vežė į Šiaulius Mincė.

Bet ar tu nepyksi, ar nepyksi, bet aš pakviečiau ir RimkąAlbinas Rimka (1886–1944) – ekonomistas, Balio Sruogos bičiulis. 1921–1923 m. Frankfurto prie Maino visuomenės ir prekybos mokslų akademijos studentas. Nuo 1923 m. rugsėjo mėn. Lietuvos universiteto Teisių fakulteto Statistikos katedros docentas.. Jie visi (Adolpfas, KazysKazimieras Sruoga (1899–1974) – jauniausias Balio Sruogos brolis. Ekonomistas, spaudos darbuotojas. 1921–1923 m. Berlyno universiteto ekonomikos studentas. Nuo 1924 m. balandžio mėn. ekonomikos studentas Sankt Galleno prekybos institute Šveicarijoje. ir Rimka[)] atvažiuos į Viekšnius penktadienio vakarą. Aš pasistengsiu atvažiuoti tre- čiadienio vakarą. Jeigu laiškaą laiku parašyti nesuskubčiau, tai būtų gerai, kad ketvir e t adienį leis arklius pasiūųstų į Viekšnius vakariniam traukiniui, nes aš nežinau[,] ar suskubsiu būti trečiadienį[.] Nors pasistengsiu trečiadienį – jei galėsiu trečiadienį – tai telegrafuosiu. O jei nieko nepranešiu – tai ketvir- tadienio vakarą.

Deėl manęs – baltus marškinius nusipirkau – nebesirūpinkitLikus kelioms savaitėms iki santuokos, Vanda Daugirdaitė rašė, kaip jai rengėsi: „Ar beras mano laiškas Tave Kaune? Vis dėlto siunčiu Tau laišką iš Klaipėdos ir noriu pasakyti: „une chose bien intime“ [pranc =„labai intymus dalykas“]: ar tu turi baltus marškinius prie paradno kostiumo? Juk nemanai turbūt vilktis tų, kuriuos palikai… Tariamės su Zose [pussesere Sofija Laucevičiūte], kaip juos išmazgoti, bet bijom… Tu pasirūpink, kad gėdos neturėtum. Pas mus viskas tvarkoj, tik kelias, ar išturės? Ar negerai būtų, kad gėrimų daug nepirktum, bet parūpintum saldumynų ir gal trupučiuką gėlių? Nusibodo tas viskas, tos komedijos, ale jau nebeilgai. Tavo Vand Sekmadienis“ (Vandos Daugirdaitės laiškas Baliui Sruogai, 1924-03-09, iš Klaipėdos – į Kauną, in: LLTI BR, f. 53, b. 859, ap. 1, nr. 13, l. 1r). Vanda Daugirdaitė prisiminė, kad „į Viekšnius juos vežė rogėmis, pakinkytomis netoliese esančio Santeklių dvaro arkliais. Oras buvo vėsus, bet saulėtas, kartkartėmis snigo. Garsusis dvaro vežėjas Mateušas sakė, kad tai geras ženklas – bus jaunieji turtingi“; „Po šliūbo nuėjom pas Biržiškienę (profesorių motiną), kur buvo mums paruoštos kuklios vaišės. Vakarą prieš „ceremonijas“ vyrai buvo smarkiai išgėrę, vestuvių dieną Balys atrodė ne visai išsiblaivėjęs, kai žiedą ant piršto movė, jo rankos drebėjo… Liudininkais-svečiais buvo: Balio broliai Adolfas ir Kazys, Albinas Rimka Zosė ir Marija Laucevičiūtės, ir mūsų kaimynė Ona Bagnickaitė. Tėvo šeimininkė Klementina paruošė kuklias, bet gražias vaišes, broliai atvežė puikių gėlių ir dvi didžiules saldainių dėžes. Kitą dieną išvažiavom į Klaipėdą, kur Balys jau nuo kovo 1 d. dirbo. Kaip projektuota – apsigyvenom Kopgaly, S. Šimkaus vilukėje“ (Vandos Sruogienės pastaba)..

Apie kitus daiktus (apie mano visus vizitus ir derybas su universitetu) turėčiau

2v

tau labai daug pa raš sak yti – bet reikia tuojau važiuot į stotį.

Tu nepyk, kad aš Tau Ttaip rašau, bet aš visą laiką buvau ant kojų ir negalėjau[.]

Kloniokis TėvuiKazimieras Daugirdas (1865–1946) – Vandos Daugirdaitės tėvas, veterinarijos specialistas ir miškininkas. 1920 m. grįžęs iš Ukrainos – ūkininkas Būgiuose. Nuo 1922 m. Medemrodės girininkas., Zosei, KlimaiKlementina Kopystinskaitė (?–1948) – šeimininkė Kazimiero Daugirdo ūkyje Būgiuose..

Deėl pinigų nesirūpink – ne taip jau bloga – aš gavau iš Adolpfo kiek.

Bučiuoju Tave[.] Tavo Bol

Trečiadienis.

Tekstologiniai komentarai

19 labų ] cor b pro vid a 21 namais ] cor n pro m 29 Šiaulius ] cor Ši pro Ka 40 pamatyti ] def ti 44 Daug ] cor pro Kaun 51 papiginta ] def ta 63 išvežė ] cor pro atvežė, cor iš pro at 71 ketvirtadienį ] cor sec t pro vid e 72 arklius ] a ras leis 84 pasakyti ] cor pro parašyti, cor sak pro raš 90 Klimai ] def ai 94 Bučiuoju ] ill o; Tave ] ill fl -e 95 Tavo ] ill fl -e; Bol ] sign 96 Trečiadienis ] ill enis