Drūts, Urbšys nesiunčia, nes jis pasižadėjo juos stačiai Herbačevskiui
atprovyti.
Kap. V. Steponaitis
Laisvės alėja 12
Kaunas
Litauen
Drūts, Urbšys1Juozas Urbšys (1896–1991),
Nepriklausomos Lietuvos užsienio reikalų ministras, diplomatas, karininkas,
vertėjas. 1922–1927 m. dirbo Lietuvos užsienio reikalų ministerijoje, buvo
konsulinio skyriaus vedėjas Berlyne. pinigų man nesiunčia, nes jis
pasižadėjo juos stačiai Herbačevskiui2Juozapas Albinas
Herbačiauskas (1876–1944), literatūros kritikas, prozininkas. 1911–1924 m.
Jogailos universitete Lenkijoje dėstė lietuvių kalbą. atprovyti3Juozapas Albinas Herbačiauskas, vargiai gyvenęs Lenkijoje,
laiškuose, adresuotuose Baliui Sruogai, išsakė mintį, kad grįžtų į Lietuvą, todėl
ieškojo pagalbos – norėjo pasiskolinti kelionei trūkstamų pinigų (60 dolerių).
Juos išrūpinti pavyko, tarpininkaujant Baliui Sruogai, padedant Juozui Urbšiui,
Vytautui Steponaičiui: „Herbačiauskis verkdamas rašo, kad norėtų grįžti į Lietuvą,
tiktai tam tikslui jis turi gaut pasiskolint 60 dolerių, nes kitaip jis negali
savo reikalų likviduoti (jis algos gauna 21/3 dol.). […] Gal galėtum kur kokią knopkę paspausti?
Herbačevskį reikia gelbėti, nes jis Krokuvoj jau baigia padūkti. Taip jis ir rašo,
kad to vargo, kurį jis dabar kenčia, ilgai kęsti jau nebegalės. Reikia kas nors
būtinai daryti. Gauk kur nors jam 60 dolerių paskolinti!“ (Balio Sruogos
atvirlaiškis Vytautui Steponaičiui, iš Miuncheno – į Kauną, 1921-01-21, in: LNMMB RKRS, f. 25, b. 135, l. 1r–v).. Jis man jau
rašė4Juozas Urbšys finansiškai prisidėjo, kad Juozapas Albinas
Herbačiauskas galėtų iš Lenkijos grįžti į Lietuvą, gražiai jį vėliau pasitiko
Berlyne. Balys Sruoga Juozui Urbšiui buvo dėkingas už pagalbą ir dėmesį, parodytą
vargstančiam kolegai: „Juozai, // Vakar gavau iš Herbačevskio laiškelį, kurį
cituoju: „Mielas Drauge, nuo 19 š. m. esmi Berlyne, 22 važiuoju Lietuvon. P.
Urbšys labai, labai geras žmogus – man ramu, kad iki šiol man gana gerai klojasi.“
// Gavęs tą laiškutį pašokau iš vaikiško džiaugsmo ir vakar vakarą norėjau tau
rašyti ir padėkoti, kad tu jį priėmei. // O šiandie tavo laiškas. Atmink, kad tu
esi pirmas žmogus pasauly, apie kurį Herbačevskis taip gerai atsiliepia! […] // Aš
visuomet maniau, kad tu esi geras berniokas, bet iš Tavo pasielgimo su
Herbačevskiu aš nusprendžiau, kad tu esi dar geresnis, negu aš maniau“ (Balio
Sruogos laiškas Juozui Urbšiui, iš Miuncheno – į Berlyną, iki 1923-08-22, in: LNMMB RKRS, f. 15, b. 330, l. 1r–v)..
Dėlei kito reikalo – dalykas toks. Mano pavardę
nešiojanti žmogysta Kaune – inžinierius5Adolfas Sruoga
(1887–1941), Balio Sruogos brolis, inžinierius, paštininkas., o tai jau
daug pasako apie notūrą. Panašių „protekcijų“ aš jau esu bandęs keletą kartų geriems
žmonėms daryti. Į mano laiškus atsakyta nebuvo nieko, o tiems žmonėms pasakyta, kad
„nėra“. Jeigu aš ir dabar parašyčiau – jokios vilties laimėti nėra. Santykių
charakterizavimui galiu pasakyti, kad man išvažiavus į Vokietiją nei jis man, nei aš
jam nėsame nei vieno laiško parašę, o su jo žmona6Tatjana
Sruogienė (1889–1979), Adolfo Sruogos žmona, ypač nemėgusi Balio Sruogos dėl jo
poetiško gyvenimo būdo Petrograde. aš baisiausiai susipykęs. Vienintėlė
viltis gauti būtų – kai aš atvažiuosiu Kaunan[,] tai
gal mano paties reikalams pavyktų išprašyti vieną komplektą. Kad jų yra – aš
esu tikras[,] bet žinok ir mūsų santykius.
Aš pats neturiu, nes tuo dalyku nesiinteresuoju ir
nerenku. Neimk už bloga tai, bet prie mūsų santykių kito kelio aš nenumatau.
Palauk[,] kol grįšiu Kaunan – jei ką gausiu
– tai tik tuomet[.]
Tavo Balys