Druūts, UrbšysJuozas Urbšys (1896–1991), Nepriklausomos Lietuvos užsienio reikalų ministras, diplomatas, karininkas, vertėjas. 1922–1927 m. dirbo Lietuvos užsienio reikalų ministerijoje, buvo konsulinio skyriaus vedėjas Berlyne. pinigų man nesiunčia, nes jis pasižadėjo juos stačiai HerbačevskiuiJuozapas Albinas Herbačiauskas (1876–1944), literatūros kritikas, prozininkas. 1911–1924 m. Jogailos universitete Lenkijoje dėstė lietuvių kalbą. atprovytiJuozapas Albinas Herbačiauskas, vargiai gyvenęs Lenkijoje, laiškuose, adresuotuose Baliui Sruogai, išsakė mintį, kad grįžtų į Lietuvą, todėl ieškojo pagalbos – norėjo pasiskolinti kelionei trūkstamų pinigų (60 dolerių). Juos išrūpinti pavyko, tarpininkaujant Baliui Sruogai, padedant Juozui Urbšiui, Vytautui Steponaičiui: „Herbačiauskis verkdamas rašo, kad norėtų grįžti į Lietuvą, tiktai tam tikslui jis turi gaut pasiskolint 60 dolerių, nes kitaip jis negali savo reikalų likviduoti (jis algos gauna 21/3 dol.). […] Gal galėtum kur kokią knopkę paspausti? Herbačevskį reikia gelbėti, nes jis Krokuvoj jau baigia padūkti. Taip jis ir rašo, kad to vargo, kurį jis dabar kenčia, ilgai kęsti jau nebegalės. Reikia kas nors būtinai daryti. Gauk kur nors jam 60 dolerių paskolinti!“ (Balio Sruogos atvirlaiškis Vytautui Steponaičiui, iš Miuncheno – į Kauną, 1921-01-21, in: LNMMB RKRS, f. 25, b. 135, l. 1r–v).. Jis man jau rašėJuozas Urbšys finansiškai prisidėjo, kad Juozapas Albinas Herbačiauskas galėtų iš Lenkijos grįžti į Lietuvą, gražiai jį vėliau pasitiko Berlyne. Balys Sruoga Juozui Urbšiui buvo dėkingas už pagalbą ir dėmesį, parodytą vargstančiam kolegai: „Juozai, // Vakar gavau iš Herbačevskio laiškelį, kurį cituoju: „Mielas Drauge, nuo 19 š. m. esmi Berlyne, 22 važiuoju Lietuvon. P. Urbšys labai, labai geras žmogus – man ramu, kad iki šiol man gana gerai klojasi.“ // Gavęs tą laiškutį pašokau iš vaikiško džiaugsmo ir vakar vakarą norėjau tau rašyti ir padėkoti, kad tu jį priėmei. // O šiandie tavo laiškas. Atmink, kad tu esi pirmas žmogus pasauly, apie kurį Herbačevskis taip gerai atsiliepia! […] // Aš visuomet maniau, kad tu esi geras berniokas, bet iš Tavo pasielgimo su Herbačevskiu aš nusprendžiau, kad tu esi dar geresnis, negu aš maniau“ (Balio Sruogos laiškas Juozui Urbšiui, iš Miuncheno – į Berlyną, iki 1923-08-22, in: LNMMB RKRS, f. 15, b. 330, l. 1r–v)..

Deėlei kito reikalo – dalykas toks. Mano pavardę nešiojanti žmo- gysta Kaune – inžinieriusAdolfas Sruoga (1887–1941), Balio Sruogos brolis, inžinierius, paštininkas., o tai jau daug pasako apie notuūrą. Panašių „protekcijų“ aš jau esu bandęs keletą kartų geriems žmonėms daryti. Į mano laiškus atsakyta nebuvo nieko, o tiems žmonėms pasakyta, kad „nėra“. Jeigu aš ir da- bar parašyčiau – jokios vilties laimėti nėra. Santy- kių kcharakterizavimui galiu pasakyti, kad man išvažiavus į Vokietiją nei jis man, nei aš jam nėsame nei vieno laiško parašę, o su juo žmonaTatjana Sruogienė (1889–1979), Adolfo Sruogos žmona, ypač nemėgusi Balio Sruogos dėl jo poetiško gyvenimo būdo Petrograde. aš baisiausiai susipykęs. Vienintėlė viltis gauti būtų – kai aš atvažiuosiu g K aunan[,] tai gal mano paties reikalams pavyktų išprašyti vieną komplektą. Kad jų yra – aš esu tikras[,] bet žinok ir mūsų santykius.