Užbridom pirmą karčemą pakeliui. Šiandie vėlei kelsimės.
Karčemoj kavą geriam ir atvirutes rašom. Labai gražioj vietoj. Iš jos šitie
kalnai1
Bet toliau-toliau! Dūšia kažkur su vėju nuskrido, mintys
su vakar dienos debesimis išsiskirstė. Beliko tik saulė ir vėjas[,] ir kalnų upelių kriokimas.
O Tu kur šiandie? Šįryt pakeliui išsiunčiau tau laiškelį
– pas mus taip maža progos parašyti ir išsiųsti laišką! Jaučiamės gerai. Ir aš
gyvendamas kalnų beprotybe gyvenu tavimi – ar tu jauti tai? Bučiuoju[.]