1v

40 Šiuo tarpu vargu ar galėsiu atvažiuoti į Kauną. Univer- 41 sitete turiu egzaminus birž. 20–22 d., kasdien vaikštau 42 į polikliniką, ir jaučiuosi gana bjauriai. Tie visokie 43 ūkiški rūpesčiai mane stačiai pjauna, neapkenčiu aš 44 jų, na, ir nieko nemoku padaryti.

45 Šėmeklis be pagrindo jus puolė. Juk aš jam ir pernai 46 sakiau, kad jis galės gyventi tik iki šio pavasario, ir ofi- 47' cialiame laiške jam tai dar vasario meėn. rašiau. Beto Be to, 48 aš juk užsiunčiau visą eilę žmonių, kurie veikė per 49 IspolkomąIspolkomas (rus исполком, исполнительный комитет) – vykdomasis komitetas. Balys Sruoga, veikdamas per tuometinę vykdomąją valdžią, siekė oficialiu keliu iškraustyti nepageidaujamą ir savininko valios nepaisiusį asmenį iš privataus gyvenamojo ploto. jį krapštydami iš mano buto. O ar aš 50 dabar atvažiuoju, ar ne – kas jam darbo! Jam pranešta 51 buvo oficialiai, ir jam to turi pakakti, ką gi su juo 52 daugiau aš galiu kalbėti! Kaip aš toliau darysiu – 53 kas jam darbo!Balio Sruogos sprendimas iškeldinti nuomininką Šėmeklį sukėlė kaimynų pasipiktinimą. Todėl Juozapas Sruoga kvietė brolį atvykti į Kauną: „Gavau iš brolio Juozo laišką, kuriame jis tarp kitko rašo: „būtų labai pageidautina, kad tu pasirodytum ir savo namuose, nes kaimynai labai pyksta ant mūsų ir skaito mus kokiais tai bjauriais intriganais ir kaltina mus dėl Šėmeklio iškraustymo…“ Va, šitokie dalykai – tai ir erzina mane, ir aš nesuprantu, ko iš manęs norima. Kas kam darbo, kas darbo kaimynam, kas mano bute gyvena, koks ten padegėlis Šėmeklis ar kas kitas? Ir kokio kvailio vaidmenį aš turėčiau vaidinti, pasirodęs namuose, ir prieš ką? Todėl man tenai ir nesinori pasirodyti. Pasirodęs tiktai su kuo nors susipyksiu, – tuo viskas ir baigsis. Kad mes su broliu Juozu vis dėlto baisiai skirtingi žmonės, ir vienas į kitą blogai veikiame. Kas man atrodo niekaniekis, jam turi didelės reikšmės, ką jis kartais laiko esant būtina, man atrodo: „Apsaugok, Viešpatie!“ Tai iš dalies ir sulaiko mane nuo vizitų į Kauną“ (Balio Sruogos laiškas Marijai Nemeikšaitei, iš Vilniaus – į Kauną, 1946-06-30, [rankraštis], in: LLTI BR, f. 53, b. 235, l. 1r).

54 Gauti paskaitų Kauno Uuniversitete aš jau nebeturiu 55' viltiesGrįžęs iš Štuthofo konclagerio Balys Sruoga nuo 1945-09-01 iki 1946-09-28 ėjo Rusų literatūros katedros vedėjo pareigas VU. Studentams skaitė rusų literatūros istorijos kursą. VDU Istorijos ir filologijos fakulteto tarybos posėdyje dekano Augustino Janulaičio iniciatyva 1945-09-12 nutarta rašytoją kviesti ir Visuotinės literatūros katedros vedėju. Jis sutiko dėstyti visuotinę literatūrą VDU (Balio Sruogos laiškas Augustinui Janulaičiui, iš Birštono – į Kauną, 1945-09-13, [rankraštis], in: LNMMB RKRS, f. 33, b. 1, l. 1r). Vidaus reikalų liaudies komisaras Juozas Bartašiūnas nepatvirtino Balio Sruogos kaip katedros vedėjo. Laukta jo patvirtinimo ir dėl rašytojo paskaitų Kaune. 1945–1946 m. Balys Sruoga ruošėsi VDU skaityti graikų ir romėnų, Viduramžių ir Renesanso laikotarpių dramaturgijos kursus, planavo vesti dramaturgijos seminarą. Pabrėžė: „V. Didžiojo universitete pasilikti aš labai norėčiau“ (Balio Sruogos laiškas Augustinui Janulaičiui, iš Vilniaus – į Kauną, 1945-10-05, [rankraštis], in: LMAVB RS, f. 267, b. 853, l. 1r). , Valstybinė Ggrožinės liter-ros leidykla Kaune 56 bankrutavo, – ten reikalų ir aš nebeturiu, – nieko 57' nebespausdinaPagal Valstybinės grožinės literatūros leidyklos planą Dievų miškas jau turėjo būti ruošiamas spaudai (1946-04-18 vyriausiojo redaktoriaus Valio Drazdausko pasirašytas leidimas rinkti kūrinio mašinraščio tekstą, o 1946-05-15 gautas ir Glavlito leidimas jį rinkti). Situacija pasikeitė 1946 m. vasarą, kai vyko ideologiniai Dievų miško taisymai, kūrinį perskaičius valdžios atstovams – Justui Paleckiui, Mečislovui Gedvilui, Kaziui Preikšui, Juozui Žiugždai, Genrikui Zimanui. Dievų miško mašinraščiai taisyti pagal jų nurodymus. Neatsitiktinai kalbėdamas apie sudėtingą rašytojo padėtį pokariu, Balys Sruoga 1946 m. vasarą išsitarė Petrui Cvirkai apie neoficialiai prieš jo asmenį pradėtą ideologinį sąmokslą dėl veikalo, sukurto ne socrealistiniu metodu – „ne pagal liniją“: „Viena tiktai aišku: žmogaus psichika „pagal liniją“ niekuomet nesiformuoja, kol ji tebėra žmogaus psichika! Rašytojas rašo taip, kaip jis jaučia, kaip jis mato pasaulį, – kiekvienas kitaip, savaip, – kaip ir visi menininkai kūrėjai. O paskui jam sako: ne taip, ne pagal liniją! Tavo tokiam personažui reikia viena koja prikirpti, nosis – pridurti. Prasideda rašytojui Golgotos kančios. Vienas, kaip Dauguvietis, gali tai pakelti, o kitam tai – padūkęs dantų skausmas. Juk ir mano „Dievų miškas“ – rodos, jau kokia nekalta tema! Rašiau 2 mėnesiu, „svarstymas“ užėmė 12 mėnesių – ir dar ne galas! Man asmeniškai rezultatas aiškus: pradėjau tą veikalą stačiai neapkęsti! Nebenoriu aš jo nė žinoti, nė girdėti apie jį! Jeigu, dabar jau tikrai mano prakeikimui, tas veikalas būtų kada nors spausdinamas, nei jo korektūrų, nei jo atspausto nebeskaitysiu! Ir kokiu būdu toliau aš galėčiau ryžtis ką nors rašyti gyvenamomis temomis?! Tai – mano kaprizas? Anaiptol ne! Kūryba, rašymas – yra man gimdymo kančia. Aš visuomet ją labai skaudžiai išgyvenu. Ir dar „kančios po gimdymo“! Ne, – tam jau mano nervų nebepakanka!“; […] 2. Dar dėl „Dievų miško“. Man nuostabu, kad žmonės tenai politikos ieško ir pyksta, kad jos neranda. Kaipgi jie gali rasti ją tenai, jei aš ir nemaniau ją duoti? Dvi priežastys. Jeigu tie, kur piktinos, patys pasėdėtų tokiame lageryje, pabūtų tiek laiko, kaip aš, alkani, mušami, vos pavelką kojas, nežinodami, po kelių minučių ar tavęs kas neužpumpys, kapstinėdamos šiukšlėse sužiedėjusios plutos gabalėlio, su sutinusiom kojom, su skaudančia krūtine, su atmuštais inskstais, su svaigstančia suidiotėjusia galva, – jie žinotų tuomet, kodėl lageryje būdamas žmogus negalvoji apie politiką! Rašyti apie tai, ko nebuvo, girtis savo kančiomis ir mandrumu, – mano išmanymu, – negarbinga“ (Balio Sruogos laiškas Petrui Cvirkai, [po 1946-07-28], iš Birštono – į Vilnių, [rankraštis], in: LLTI BR, f. 1, b. 5781, l. 3r–v, 4r–v [p. 5–6, 7–8])., tat bet kur ie i veikla manęs su 58 Kaunu šiuo tarpu neberiša. Įkyrėjo man 59 taip jau begyventi, bet visiškai nežinau, 60 kaip tvarkytis, – gal ir noro tam nebėra.

61 Dar kartą dėkui labai už visus ruūpesčius. 62 Geriausiuų linkeėjimuų JuozuiJuozapas Sruoga (1886–1957) – vyriausiasis Balio Sruogos brolis, rašytojo kaimynas Kaune, Žaliakalnyje, namo Ramiojoje g. Nr. 7A šeimininkas. , JolitaiJolita Sruogaitė (1934–2016) – Balio Sruogos brolėčia, brolio Juozapo Sruogos ir Bronislavos Jazbutytės-Sruogienės dvylikametė dukra..

63 Juūsuų BolesBalys Sruoga (1896–1947) – Juozapo Sruogos brolis, kaimynas Kaune, Žaliakalnyje, namo Ramiojoje gatvėje Nr. 9B savininkas. 64 1946. VI. 6Balys Sruoga 1946-06-06 buvo parašęs ir laišką bičiulei Marijai Nemeikšaitei. Jo turinys praplečia broliui Juozapui Sruogai ir brolienei Bronislavai Jazbutytei-Sruogienei skirto laiško informaciją, atskleidžia rašytojo būseną: „Miela Maryte! Iš Jūsų vėl nieko nebegirdėti. O aš baigiu pasidaryti visiškai laukinis, – ir gyventi visiškai nebemoku. Brolienė rašo, kad vienas mano nuomininkas kraustosi jau iš buto. Bet man tai jau visai menka paguoda. Ką gi aš ten veikčiau nuvažiavęs, – kaip ten gyvenčiau, neturėdamas nė jokio baldo ir jokio baldo? Vien tik blakėm pašerti, kurių nuomininkas paliko? Remontuoti butą, tinkuoti, baltinti, – ne, tai man šiuo tarpu visai nepakeliama. Juo labiau kad neturiu supratimo, kaip toliau ir Vilniuje tvarkytis. P. Perekšlienė laiko dabar egzaminus; baigus mokyklą toliau tomis sąlygomis nebebus, – tai jau aišku. Kaip toliau ji darys, – ir ji pati nežino, ir nesinori ką kalbėti, kol ji užsiėmusi savo egzaminais. Ji, berods, norėtų gyventi drauge su savo seserimi, Vilniuje ar Kaune. Tai jau iš esmės keičia padėtį. Ir kur pati p. Perekšlienė mano gyventi, taip pat nežinia. Gučas jau išsikėlė, bet savo naujame bute orderio neturi, – nežinia, ar jam pavyks tenai išsilaikyti. Vasarą Konstantinas gyvens Kaune, galimas daiktas, kad visame bute liksiu visiškai vienas, nes ta jo duktė – toks pat gyventojas, kaip ir svirplys, deja, tiktai svirpti nemoka. Ką aš veiksiu, velniai žino. Kauno universitete paskaitų aiškiai negausiu, o Valstybinė leidykla – bankrutavo, nieko nebeleidžia, todėl ir aš Kaune reikalų nebeturiu. Čia lankau dar kasdien polikliniką, bet tai mažai ką gelbsti. Nervai kiek sustiprėjo, isterikos nebėra, bet šiaip savijauta – paršyva, beveik nuolat skauda akys ir galva. Baisiai būtų gerai patekti į Birštoną, bet kaipgi aš ten bepateksiu?! Atrodo, kad turėsiu čia visą vasarą vienas skursti. Visi mano kaimynai iš mūsų namo išvažinėja vasarai, surado sau vasarojimo vietas, kas Pavilny, kas Valakampiuos, kas kur kitur. O aš – kur aš važiuosiu! Kaip to prakeikto buto reikalus čia tvarkyti – velniai juos žino! Skaitei turbūt mano kalbos santrauką (iš Inteligentų suvažiavimo). Dėl jos turėčiau daug ko papasakoti, šiuo tarpu tiktai: pasakyta buvo visai kas kita, negu parašyta. Mano padėtis vėl pasidarė labai keista. Bet šiuo atžvilgiu aš laikausi kietai. Ar nežinai, Birštonas veiks šiemet ar ne? Kokios tenai sąlygos šiemet? Kiek kainuoja? Ir kokiu būdu ten būtų galima patekti? Beje, Juzukas buvo man parašęs receptą akiniam (pas jį paliko), o Žygelis buvo ketinęs man parūpinti akinius (pusinius, kokius aš dabar turiu). Gal jis galėtų tą receptą paduoti Žygeliui? Akys man tiek nusilpo, kad su senais akiniais jau sunku man dirbti, – skauda akys ir galva. Jei išmislysi, kaip man geriau tvarkytis, patark. Kaunan šiuo tarpu aš nesirengiu. Toks, koks dabar esu, aš tenai niekam nereikalingas, o būti kitokiu – neturiu jėgų. O Tu ar Juzukas – nesirengiate į Vilnių? Sveikinu Juzuką, Jūratėlę ir visą Co su dukrom. Bučiuoju Tavo Balys P. S. Gal galėtum pasiųsti čia pridedamus laiškus? Atleisk už varginimus. Vilnius 1946. VI. 6.“ (Balio Sruogos laiškas Marijai Nemeikšaitei, iš Vilniaus – į Kauną, 1946-06-06, [rankraštis], in: LLTI BR, f. 53, b. 232, l. 1r–v). 65 Vilnius [1v] //