Balio Sruogos laiškas Juozapui Sruogai, Bronislavai Sruogienei, 1946 pavasaris, iš Vilniaus – į Kauną

Mano Brangieji!

Mano Brangieji!

Seniai berašiau, bet kad šiais metais man gyventi labai nesiseka, nuolat sergu, be pagrindinių mano negerovių, turiu dar visokių priedų (ir dabar rašau su pakelta temperatūra – todėl ir raštas kreivas). Žiūrėkite, kas padaryti, kad tas apatinis nuomininkas1J. Šėmeklis – statybininkas, nuo 1944 m. lapkričio 1 d. iki 1946 m. balandžio 23 d. Balio Sruogos namo Kaune gyventojas (jis, gavęs Bronės Sruogienės leidimą, su šeima apsigyveno rašytojo namų, kurie buvo tušti nuo 1944 m. vasaros, antrajame aukšte). „Tai buvo pirmasis nuomininkas Vandai Sruogienei išsikėlus į Vilnių. Jis buvo tamsokas žmogus. Nesuprasdamas vertės, galėjo įkišti krosnin ne vieną vertingą popierių. 1946-ųjų pavasarį jis išsikėlė“ (Aldona Šiaučiūnaitė-Speičienė, „[Atsiminimai apie Balį Sruogą]“, in: Balys Didysis, sudarė ir redagavo Reda Pabarčienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1997, p. 398).

pagaliau išsikeltų?! Šiais metais aš noriu bent vasaroti savo trioboj, o kol nuomininkas sėdi – aš negi galiu važiuoti. Tikrai liūdna darosi: jau kelinti metai negaliu patekti į savo triobą2Balio Sruogos namas Kaune, Žaliakalnyje, nuomotas nuo 1940 m., kai pats rašytojas, išsikeldamas į Vilnių, įsileido pažįstamus asmenis – gydytoją Valterį Didžį (1896–1977) ir žurnalistą, redaktorių Juozą Pronskų (1893–1984). 1944 m. vasarą jiems pasitraukus į Vakarus, nuo rudens namas nuomotas kitiems gyventojams – J. Šėmekliui ir P. Speičiui.

. Vėl turėčiau vasarą velniai žino kur bastytis, negalėdamas patekti į namus. Aš taip noriu bent vasarą pailsėti savo namuose. O kol nuomininkas apačioj sėdi – man tiktai nervinimasis, kas man lygu peiliui. Pirmą birželio turėtų būtinai jis išsikelti. Aš jam nieko negaliu rašyti, aš gi jo nepažįstu, niekuomet nesu su juo kalbėjęs. Juk jau gi seniai turbūt pranešėte, kad išsikeltų. Labai prašyčiau pagelbėti man šiuo reikalu!

Jolita3Jolita Sruogaitė (1934–2016) – Balio Sruogos brolėčia, brolio Juozapo Sruogos ir Bronislavos Jazbutytės-Sruogienės dvylikametė dukra.

po egzaminų tegu atvažiuoja!

Kloniojuos. Jūsų Boles4Balys Sruoga (1896–1947) – Juozapo Sruogos brolis, Vilniaus universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto dėstytojas, profesorius, 1945–1947 m. namo Vilniuje, Tauro g. 21–3, gyventojas. [1r] // [1v] //


KOMENTARAI

1 J. Šėmeklis – statybininkas, nuo 1944 m. lapkričio 1 d. iki 1946 m. balandžio 23 d. Balio Sruogos namo Kaune gyventojas (jis, gavęs Bronės Sruogienės leidimą, su šeima apsigyveno rašytojo namų, kurie buvo tušti nuo 1944 m. vasaros, antrajame aukšte). „Tai buvo pirmasis nuomininkas Vandai Sruogienei išsikėlus į Vilnių. Jis buvo tamsokas žmogus. Nesuprasdamas vertės, galėjo įkišti krosnin ne vieną vertingą popierių. 1946-ųjų pavasarį jis išsikėlė“ (Aldona Šiaučiūnaitė-Speičienė, „[Atsiminimai apie Balį Sruogą]“, in: Balys Didysis, sudarė ir redagavo Reda Pabarčienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1997, p. 398).

2 Balio Sruogos namas Kaune, Žaliakalnyje, nuomotas nuo 1940 m., kai pats rašytojas, išsikeldamas į Vilnių, įsileido pažįstamus asmenis – gydytoją Valterį Didžį (1896–1977) ir žurnalistą, redaktorių Juozą Pronskų (1893–1984). 1944 m. vasarą jiems pasitraukus į Vakarus, nuo rudens namas nuomotas kitiems gyventojams – J. Šėmekliui ir P. Speičiui.

3 Jolita Sruogaitė (1934–2016) – Balio Sruogos brolėčia, brolio Juozapo Sruogos ir Bronislavos Jazbutytės-Sruogienės dvylikametė dukra.

4 Balys Sruoga (1896–1947) – Juozapo Sruogos brolis, Vilniaus universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto dėstytojas, profesorius, 1945–1947 m. namo Vilniuje, Tauro g. 21–3, gyventojas.
Projektą finansuoja Lietuvos mokslo taryba. Sutarties Nr. 004/103. © 2026
Archyve skelbiamas turinys gali būti naudojamas tik mokslo ir studijų tikslais. Fotografijų ir rankraščių atvaizdai nenaudotini be institucijų, kuriose jie saugomi, sutikimo. Laiškų kodavimo schemos naudotinos, tik gavus archyvo rengėjų sutikimą.