Balio Sruogos laiškas Juozapui Sruogai, 1939-02-22, iš Kauno – į Tilžę Balys Sruoga Neringa Markevičienė Lietuvos mokslo taryba Parengė Neringa Markevičienė Skenavo Aurimas Markevičius Balio Sruogos archyvas (1911–1947) (https://www.sruoga.flf.vu.lt) © Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas Vilnius, Lietuva 2026

Laiško atvaizdai naudotini tik mokslo ir studijų tikslais, gavus Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Bibliotekos rankraštyno (LLTI BR) leidimą (tel.: (0 5) 262 2592, Antakalnio g. 6, LT-10308 Vilnius, biblt@llti.lt). Objektą galima naudoti, tačiau tik nekomerciniais tikslais. Be to, negalima jo keisti, modifikuoti, kurti išvestinių kūrinių. Nurodyti autorių. [Attribution-NonCommercial-NoDerivatives 4.0 International (CC BY-NC-ND 4.0)].

Balio Sruogos laiškai Juozapui Sruogai Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Bibliotekos rankraštynas Balys Sruoga

Autografas: LLTI BR, f. 53, b. 298. Laiškas. Be vietos. Lokalizuota pagal 1939-01-28 laišką (plėtojamos malonės prašymo dėl Adolfo Sruogos, Juozapo Sruogos namo statybos, sklypo apželdinimo temos), kontekstą (1939-02-24 iš Tilžės Juozapo Sruogos rašytą ir Baliui Sruogai adresuotą laišką). Rašyta 28,5×22,7 cm formato, gelstelėjusio, lygaus, labai plono, peršviečiamo („rūkomojo“) popieriaus (vandenženklis „F S & B“) lapuose (1r, 2r) parkeriu (mėlynu rašalu). Autorinė paginacija: „1“ (1r), „2“ (2r). 1r viršuje, dešinėje pusėje, prierašas adresato ranka tamsiai mėlynu rašalu: „Gauta 1939 II 24. / atsakyta 1939 II 24.“ Perlenkta perpus, lankstymo į keturias dalis žymės. Viršuje, kairiajame kampe, segta sąsagėle (segimo, įplyšimų, rūdžių žymės). Kairiajame pakraštyje dvi skylamušio skylės. Yra įplyšimų. Apglamžyta. Be voko. Mašinraštis (Algio Samulionio nuorašas): LLTI BR, f. 1, b. 1292, l. 356–358. Nepublikuota. Skelbiama iš autografo.

Prie laiško voko nėra.

 Lietuvių 1r, 2r rašyta, numeruota („1“, 1r), „2“, 2r) parkeriu (mėlynu rašalu) Balio Sruogos ranka. 1r viršuje, dešinėje pusėje, prierašas adresato ranka tamsiai mėlynu rašalu: „Gauta 1939 II 24. / atsakyta 1939 II 24.“

Balio Sruogos elektroninis laiškų archyvas

Laiške, užrašytame xml pavidalu, atsispindi trys sluoksniai: genetinis (autorinis rašymo procesas parodomas pažymomis „subst“, „del“ „add“), diplomatinis (vėliausias autorinis variantas parodomas pažymomis „add“ ir „orig“), redaguotas (redakciniai taisymai parodomi pažymomis „reg“).

Minimaliai redaguotame laiške taisomi tik būtiniausi dabartinės kalbos nuostatų neatitinkantys rašybos ir skyrybos atvejai.
1r 1 Mielas Juozapai,

2 1) TavoJuozapas Sruoga (1886–1957) – vyriausiasis Balio Sruogos brolis. Teisininkas, diplomatas, URM tarnautojas. 1934–1940 m. Lietuvos konsulas Tilžėje. samprotavimams AdolpoAdolfas Sruoga (1887–1941) – vyresnysis Balio Sruogos brolis. Nuo 1927-10-18 Pašto valdybos direktorius. Nuo 1933-10-14 kalinys Kauno sunkiųjų darbų kalėjime, 1935-02-26 Kauno apygardos teisme pripažintas kaltu dėl pašto ženklų padirbinėjimo, neteisėtos prekybos, pasisavinant už juos gautus pinigus, oficialių dokumentų klastojimo. reikaluArtėjant 1939-02-16, Balys Sruoga, Juozapas Sruoga ir Kazimieras Sruoga tikėjosi, kad nuteistam jų broliui bus sumažinta bausmė (15 metų sunkiųjų darbų kalėjimo) arba ji bus dovanota Prezidento malonės teise. aš visiš- 3 kai pritariu, – visai teisingai galvojiJuozapo Sruogos laiškas, rašytas 1939-02-24 ir adresuotas Baliui Sruogai, neišliko. Tačiau jo turinys atsiskleidžia kitame, toliau sekančiame Balio Sruogos laiške, kuriame nesutinkama su anksčiau išsakyta brolio nuomone dėl pagrindinio argumento – kodėl reikėtų Adolfą Sruogą paleisti iš kalėjimo, – kad jis išvyktų į užsienį, kur galėtų pasirūpinti trimis nepilnamečiais vaikais: „Tavo laiško dėstomoms mintims aš nelabai tepritariu“ (Balio Sruogos laiškas Juozapui Sruogai, iš Kauno – į Tilžę, 1939-03-01, [rankraštis], in: LLTI BR, f. 53, b. 313, l. 1r).. Tiktai: jeigu aš būčiau 4 žinojęs apie jo susirašinėjimą dėl NeimannoErnst Neumann (1888–1955) – vienas Klaipėdos krašto nacių vadų, 1934-12-14–1935-03-26 Lietuvos kariuomenės teismo nuteistasis, 1935–1938 m. kalinys Kauno sunkiųjų darbų kalėjime, kur turėjo praleisti 12 metų. Tačiau 1936 metų pradžioje jis kartu su bendrais padavė malonės prašymą Prezidentui. 1938-02-14 Prezidento malonės aktu amnestuotas. Paleistas iš Kauno kalėjimo Ernstas Neumannas tęsė antivalstybinę veiklą Klaipėdos krašte. ir emigrantų 5 būrio, – tai savo prašymą aš būčiau kitaip rašęs, – o dabar 6 pats, kaip durnas, įklimpauBalys Sruoga, pateikęs Prezidentui oficialų malonės prašymą dėl Adolfo Sruogos, nežinojo, kad nuteistasis pats ieškojo nelegalių galimybių, kaip ištrūkti į laisvę. Išsilaisvinti tikėjosi, padedamas Klaipėdos vokiečių – emigrantų ir kraštą beužimančių nacių. Adolfas Sruoga šį faktą nuslėpė nuo jo labui veikusių brolių, niekada jiems neatviravo. Pašto ženklų aferos byloje įrodyta, kad Adolfas Sruoga turėjo asmeninių ir verlo ryšių Vokietijoje, susirašinėjo su vokiečiais (ypač Arnoldu Ebeliu). Spėtina, kad Adolfas Sruoga, padedamas bičiulių vokiečių emigrantų, planavo atgauti laisvę, išsaugoti turtą. Politinė situacija tokiam avantiūristiškam kalinio sprendimui buvo palanki. Klaipėdos krašte stiprėjo nacių įtaka (1938-12-11 sudaryta nacistinė savivalda). Be to, Adolfas Sruoga Kauno sunkiųjų darbų kalėjime susipažino su Klaipėdos krašto nacių lyderiu Ernstu Neumannu, gyveno su juo kalėjimo ligoninės viename kambaryje (žr. 1938-01-20 laišką). Ernstas Neumannas tik prieš 1938-02-16 buvo amnestuotas ir išleistas į laisvę. Prezidentui skirtame malonės prašyme Balys Sruoga, spėtina, pristatė Adolfą Sruogą kaip valdininką, nuteistą už finansinius nusižengimus. Adolfo Sruogos elgesys (slapta užmegzti asmeniniai ryšiai su Klaipėdos krašto vokiečiais, o ypač su nacių agentu Ernstu Neumannu) galėjo būti traktuojamas ne tik kaip rizikinga asmeninė kalinio išdaiga, neapgalvotas poelgis, o daug rimčiau – kaip valstybės išdavystė arba kolaboravimas. Adolfo Sruogos finansinė afera galėjo virsti politine byla. Nežinodamas šio fakto Balys Sruoga pasirinko netinkamą kalinio gynybos strategiją: malonės Adolfui Sruogai prašyme jis norėjo įtikinti Prezidentą ir teisingumo ministrą, kad kalinys ateityje pasitarnaus Lietuvai (Adolfas Sruoga, pasitaikius progai pabėgti iš kalėjimo, su vokiečiais ruošėsi emigruoti). Todėl aukščiausiems valstybės pareigūnams pasirodė, kad Balys Sruoga nepakankamai gerai supranta nuteisto brolio situaciją.. Kad prašymas atsmestas – rašė 7 „Laikas“„Respublikos Prezidentas teisingumo ministro pristatymu vasario mėn. 16 d. proga vakar pasirašė apie 100 malonės aktų, kuriais dovanojamos ar sumažinamos bausmės eilei apygardos teismų ir apylinkės teismų baustiems asmenims. Dovanotos bausmės ir keliems Klaipėdos vokiečiams, kurie buvo nubausti pagal tautai ir valstybei saugoti įstatymą. Kitų vokiečių malonės prašymai tuo tarpu visai dar negauti. Buv. paštų valdybos direktoriaus Adolfo Sruogos ir „aukso aferos“ didvyrio Chaimavičiaus malonės prašymai atmesti. Šiandien krašto apsaugos ministras pristatys dovanoti bausmes keliolikai karo teismu baustiems už kriminalinius ir politinius nusikaltimus kaliniams.“ ([Nežinomas autorius], „Pasirašyta apie 100 malonės aktų“, in: Laikas, Kaunas, 1939-02-15, Nr. 38, p. 4). , bet tai yra ne visai taip. Dr. Biel-uiPijus Bielskus (1880–1958) – kunigas, filosofijos mokslų daktaras. 1921–1940 m. LR Prezidento kanceliarijos viršininkas. aš skambinau, 8' tai, pasirodo, jis dar iki šiolei tebesirūpina : , susitarėm, kad 9 už poros dienų jam dar paskambinsiu. Aš gavau tokį 10 įspūdį: Prezidentas norėtų atsižvelgti mano prašymo, 11' s b et labai spiriasi Teisingumo MministerisJonas Gudauskas (1890–1980) – teisininkas, politikas. 1938-12-05–1939-03-27 LR Teisingumo ministras. 1933–1940 Apeliacinių rūmų pirmininkas., ir dr. Bielsk.Pijus Bielskus (1880–1958) – kunigas, filosofijos mokslų daktaras. 1921–1940 m. LR Prezidento kanceliarijos viršininkas. 12 su juo derybas veda. Iš tavo laiškuų man savaime supran- 13 tamas Teisingumo Mministro nenoras prašymą tenkinti„Dabartiniam ministrui mano prašymas negalėjo patikti: jis teisė pats ir bausmę skyrė. O aš, prokuroro ir advokatų (Nargelav.) patariamas, dariau aliuzijų į paskirtosios bausmės neteisėtumą (sudėtinė bausmė). Pritardamas Adolpo paleidimui jis tuo pačiu pripažintų, kad skirdamas tokią bausmę jis yra negerai padaręs, – jis pats save pasmerktų. Tai yra jo prestižo reikalas, ir aš netikiu, kad jis čia nusileistų“ (Balio Sruogos laiškas Juozapui Sruogai, iš Kauno – į Tilžę, 1939-03-01, [rankraštis], in: LLTI BR, f. 53, b. 313, l. 1v).. 14 Adolpui reikėtų tai pasakyti, bet aš nežinau, kaip tai pa- 15 daryti. Aš jam to negaliu pasakyti. Jeigu jis mane 16 durnium laiko ir kalba su manimi taip, tarytum 17 aš nieko nesuprasčiau, tai ką gi aš jam sakysiu! 18 Baisiai jau įkiyrėjo visa ta istorija, tiek nervų ir sveika- 19 tos suėdė, – ir dar toliau durnių vaidinti – tai jau nepa- 20 kenčiamai nuobodu. Telefonu kalbėjau ir su Kazimieru, 21 – jis ir gi irgi taip pat galvoja ir jaučia (Tavo laišką 22 jam šiandie perduodu). Ką gi čia mes bepadarysim!

23 2) Vėlos tvorą nuo ReingardtoTeodoras Reingardas (1883–1947) – 1937 m. – inžinierius, projektavęs namus, prižiūrėjęs statybos darbus, matininkas. BS kaimynas Kaune, Žaliakalnyje, sklypo Ramiojoje g. Nr. 17 savininkas. – gali gerai išeiti, tik reikia 24 duoti geri rėmeliai. Be rėmelių vėlos tvorąa bus nepa- 25 tvari ir negraži, o su gerais rėmeliais gali būti gerai. 26 Visą tą patvorį reikėtų apsodinti kerpamomis tujo- 27 mis, padaryti žalia gyvatvorė, tuo met tuomet buūtų tvarkoje. 28 Rimtesnis dalykas – tvora nuo DabušioStasys Dabušis (1889–1974) – kalbininkas, vertėjas. 1927–1938 m. Švietimo ministerijos Knygų leidimo komisijos darbuotojas. Balio Sruogos kaimynas Kaune, Žaliakalnyje, sklypo Ramiojoje gatvėje Nr. 9 savininkas.: dabartinė dDa- 29 bušio tvora – baisiai šlykšti. Čia kažin ar negeriau ne geriau 30' būtų duoti d a ukšta baltų b p lytų tvorąa, patį mūrą 31' kaip nors s į vairiau kombinuojant.

1v
2r

32 3) Jūsų zžemėje augs gerai bet kokie vaismedzžiai 33 (MikšiuiLiudas Mikšys (1888–1968) – statybos inžinierius, hidrotechnikos ir vandentiekio specialistas. Balio Sruogos kaimynas, sklypo Kaune, Žaliakalnyje, Ramiojoje g. Nr. 3, savininkas. ir SakavičiuiJuozapas Sakavičius (g. 1901) – Kauno daržininkas, sodininkas, buvęs Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris. Balio Sruogos kaimynas Kaune, Žaliakalnyje, sklypo Ramiojoje gatvėje Nr. 7 savininkas. auga!). Tarp vaismedžių karlikų ir 34 aukštaliemenių yra toks skirtumas: a) Karlikai auga labai 35 nedideli, maximum – iki 3 metrų; vaisius pradeda duoti į antrus 36 metus (po pasodinimo), trečiais metais – jau daug vaisių; 37 aukštaliemenių vaisių reikia laukti daug ilgiau (4–5 metai); 38' b) A K arlikų galima pasodinti daug daugiau, galima sodinti 39 3–4 metrų atstume, o auksštaliemenių 6–8 metrų atstume; 40 c) Karlikai po 25 metuų jau baigti, reikia rauti ir kiti sodinti, 41 auksštaliemeniai gyvena 60–80–100 metų; d) Karlikai 42 lengviau prižiuūrėti (purkštimas!), bet yra opesni ir geresnės 43 priežiuūros reikalauja (šaknys žiemai mėšlu apkloti!) – 44 šaknys raizgos viršutiniame dirvos sluoksnyje); 45 e) Vaisiai karlikų yra puikūs, – auga dideli ir skanūs; 46 f) Mieste, galimas daiktas, geriau karlikai. Mes iki šiol 47 sodinome aukštaliemenius, bet dabar nuo gatvės ren- 48 giameės sodinti ir karlikus, juo labiau, kad aukšti 49 medžiai čia saulę perdaug per daug užustotų; 50 g) Apsvarstę šiuos skirtumus nuspręskite, kokių medžių 51 jūs norite: aukštaliemenių ar karlikų (ŠilkarskisVladimiras Šilkarskis (1884–1960) – filosofas. 1924–1940 m. LU (VDU) profesorius, graikų kalbos ir literatūros dėstytojas. Anot rašytojo žmonos, Balys Sruoga „[m]ėgo dirbti sodelyje, augalus prižiūrėti, sodinti. Šioje srityje turėjo gerus patarėjus – profesorius Jonyną ir Šilkarskį“ (Vanda Sruogienė, „Balys kasdienėj buity“, in: Balys Sruoga mūsų atsiminimuose, sudarė Vanda Sruogienė, Vilnius: Regnum fondas, 1996, p. 113). rėkia, 52 kad tik karlikai reikia sodinti, o JonynasIgnas Jonynas (1884–1954) – istorikas, diplomatas. 1924–1939 m. LU (VDU), 1944–1954 m. VU dėstytojas, nuo 1931 m. Lietuvos istorijos katedros vedėjas. – už aukštaliemenius). 53 Kai tai išsiaiškinsit (sodininkai čia nepatars: du mūsų speci- 54 alistai – visai priešingų nuomonių!), tai tuomet tarsimės 55 su Šilkarskiu: kokias rūšis (atmainas) sodinti. Dėl atmainų – 56 tartis ne su Sakavičium: Sakavičius, norėdamas parduoti, 57 įkalbės gal ir ne visai tinkamus, o Šilkarskis – draugiškai patars. 58 Dėl atmainų – teks pasitikėti jo patarimais, o karlikai 59 ar aukštaliemeniai – jūsų skonio dalykas. Karlikų pasodin- 60 sit daugiau, aukštaliemenių – mažiau. Kai p. BronėBronė Jazbutytė-Sruogienė (1896–1950) – Juozapo Sruogos žmona, sklypo Kaune, Žaliakalnyje, Ramiojoje gatvėje Nr. 7A, savininkė. 61 važiuos į Kauną, Jūs šį reikalą jau turite būti išsprendę, 62 kitaip nebus galima derėtis dėl sodo sutvarkymo.

63' Labų p d ienuų p. Bronei nuo mūsų.

64' BolesBalys Sruoga (1896–1947) – Juozapo Sruogos brolis, Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto dėstytojas, profesorius. Brolio Juozapo Sruogos, diplomato Tilžėje, kaimynas, kuris 1935–1939 m. Kaune, Žaliakalnyje, Ramiojoje gatvėje, prižiūrėjo jo žemės sklypo įrengimo, apželdinimo ir namo statybos darbus. 65 1938 vas. 22 [2r] // [2v] //

66' ˹Tik dabar skambinau Bielskui, – jis sako, kad Teisingumo Mministras nusistatęs 67' priešingai, – net bausmės sumažinti nenori, bet Bielskus dar su juo kalbėsiąs, – 68' skambinsiu Bielskui užu savaitės dar.˺Pirmojo lapo kairėje paraštėje adresanto ranka vertikaliai prirašytas tekstas. [1r] //

2v
Tekstologiniai komentarai

8 tebesirūpina, ] p ver cor interp pro : 11 bet ] cor b pro s 30 aukšta ] cor a pro d; plytų ] cor p pro b 31 įvairiau ] cor į pro s 38 Karlikų ] cor K pro A 63 dienų ] cor d pro p; Brone[i] ] ill i; nu[o] ] ill o; [mūsų] ] ill ver 64 Boles ] orig, sign, contr pro Boles[lovas] 66 skam[bi]nau ] def bi, rest 67 be[t] ] def t, rest 66–68 Tik dabar... užu savaitės dar ] add txt in sin mg 1r, vert