1r 1' Mielas Juozapai,

2 Atleisk, kad į laiškus ne tuoj atsakau, bet 3 man dabar dažnai laiko pritrūkstaBalys Sruoga atsako į jam anksčiau adresuotą Juozapo Sruogos laišką: „Mielas Boleslavai, Kadangi inž. Mikšys neparengė įkainavimo, tai mano žmonai nebuvo jokios prasmės vykti į Kauną. Įkainavimą kol kas gavau tik iš inž. Sienkevičiaus. Jis apsiima pastatyti be galutino įrengimo pastogės aukštą už 36. 000. – Su galutinu pastogės įrengimu nori 42. 000, – plius drenažas. Tavo informacijai ir norėdamas gauti tavo pastabas, pasiunčiau tau inž. Sienkevičiaus surašytas technikines sąlygas. – Pasiunčiau Tau ir dulkių siurblių prospektą. Pasirink, kas tau patiktų. Aš pasistengsiu parūpinti, žinoma, tvirtai prižadėti negaliu, bet tikiuosiu, kad gali pavykti parūpinti ir tau pristatyti, nors ir ne taip greit. Sveikatos pagerėjimo tuo tarpu nepastebiu. Geras oras, kol dienos metu guliu, – jaučiuos pusėtinai; į vakarą žymiai nusilpstu. Bijau, kad Klinikos negalėsiu išvengti. Bronė nuvyks į Kauną, kai sulauksime inž. Mikšio įkainavimą. Linkėjimų tau ir poniai Vandai, ir Daliai iš mūsų visų. Brolis Juozapas 1938 VIII 14“ (Juozapo Sruogos laiškas Baliui Sruogai, iš Palangos – į Kauną, 1938-08-14, [rankraštis], in: LLTI BR, f. 53, b. 858, l. 1r–v).. Mano 4 žydas (labai simpatiškas žmogus), pas kurį koklius perku, 5 ir gi irgi labai giria SienkevičiųKazys Sienkevičius (g. 1894) – inžinierius, architektas, Ghento universiteto Belgijoje absolventas. Juozapo Sruogos ir Bronislavos Jazbutytės-Sruogienės namo Kaune, Žaliakalnyje, Ramiojoje gatvėje Nr. 7A, projekto autorius.. Sako, nežiūrėk, kad 6 jis lenkas, bet dirba gerai. Gal ir tikrai ati- 7 duoti Sienkevičiui – būtų paprasčiau. 8 Jo pristatytos technikinės sąlygos – rimtos 9 ir geros. Gal kai kur būtų galima daryti 10 ekonomija, bet kas žin kasžin ar verta! Nors kaip 11 reikiant tas sąlygas išstudijuoti dar nesuskubau. 12 Dėku už prospektą dulkių siurbliui, – bet 13 kad tenai kainos pažymėtos tokios didelės! 14 Kalbėjau su Jurgiu SavickiuJurgis Savickis (1890–1952) – rašytojas, diplomatas. 1938 m. Lietuvos atstovas Latvijoje. Juozapas Sruoga domėjosi, kaip Jurgiui Savickiui pavyko išssigydyti: „Ar nežinai, kur, nuo ko ir kaip gydėsi ministr. Savickas? Jis gydėsi ilgą laiką ir, kaip rašo laikraščiai, gerai pasitaisė“ (Juozapo Sruogos atvirlaiškis Baliui Sruogai, iš Bad Reinerz – į Kauną, 1938-07-28, [rankraštis], in: LLTI BR, f. 53, b. 858, l. 1v). – kur jis gydės. 15 Pas jį reikalai buvo blogi: aortos išsiplėti- 16 mas, širdies muskulų nusilpneėjimas, 17 „грудная жаба“„Грудная жаба“ rus – krūtinės angina., pulsai abejose rankose 18 kitokie. Gydė jį Rygoj senas prof. KlimenkoVasilijus Klimenko (1868–1941) – vidaus ligų gydytojas., – 19 bet nieko ypatingo nepadarė, – švirkštė kam- 20 parą, liepė gulėti 6 savaites, – pasitaisė. 21 Bet, mano giliausiu įsitikinimu, Tavo silpnu- 22 mai – nuo nervų, neurastenijos. Tik Tu vis 23 neįsivaizduoji, kad tai yra rimta ir paršy- 24 va liga, ir kad ji per 2–3 mėnesiu nepagy- 25 doma, – ją reikia gydytis 2–3 metaiJuozapas Sruoga nesutiko su brolio nuomone, kad jo negalavimų priežastis – vien tik neurastenija: „1938 VII 28. Mielas Boleslavai, Man kaip tai atrodo, kad tu į mano ligą žiūri daugiau kaip ir nervų ligą arba kiek ir ligos įsivaizdinimą. – Aš vykau į Reinerz'ą tikėdamasis daug gero: iš gero kalnų oro, iš angliarūgšties vonių. Ir štai šiandien galutinai paaiškėjo, kad Reinerz'e man nėra ko veikti. Mano taip mėgiamų vonių aš negaliu imti – širdis per silpna. Šiomis dienomis turėjau du širdies priepuolius, kurie pasireiškė bendru nusilpimu, prakaito išmušimu ir širdies neįprastu plakimu (širdies nereguliarus mušimas tęsiasi jau nuo karo laikų!). Liūdnas dalykas! Tolimesnis gydymas įmanomas tik klinikoje! Taigi šeštadienį 30/VII apleisiu Reinerz'ą ir vyksiu į Tilžę. Gal ten susitiksiu su Brone ir nutarsime, ką toliau daryti. Vykti į Karaliaučiaus kliniką labai nesinorėtų, – tai nelyginant kaip į kalėjimą! Bet ten mat yra specialistas prof. Assmann'as. Kartais jaučiuosiu pusėtinai, o kartais užeina toki savijauta, kad atrodo jau galas visam kam. Gal man pasitarti su Kauno daktaru? Bet kad liga aiški – didelis širdies išplėtimas – liga nepagydoma, ypač mano amžiuje“ (Juozapo Sruogos atvirlaiškis Baliui Sruogai, iš Bad Reinerz – į Kauną, 1938-07-28, [rankraštis], in: LLTI BR, f. 53, b. 858, l. 1r–v); „Aš gydausiu gana intensyviai. Be vonių, imu dušus, daro masažą ir įvyniojimus į šlapią paklodę (ganz Packungen); dušas ir įvyniojimai turi sutvarkyti nervus“ (Juozapo Sruogos laiškas Baliui Sruogai, iš Bad Reinerz – į Kauną, 1938-07-24, [rankraštis], in: LLTI BR, f. 53, b. 858, l. 1v).. 26 Nieko nebus, kai atvažiuosi į Kauną, turė- 27 si užeiti pas prof. BlažįJuozas Blažys (1890–1939) – gydytojas psichiatras, neuropotologas. Nuo 1924 m. LU (VDU) Nervų ir psichinių ligų katedros vedėjas., rimtai pasikalbė- 28' ti nervų – neurastenijos reikalu. Prie neu- 29' rastenijos taip greitai Palangoje žymaus 30 sveikatos pagerėjimo nėra nė ko laukti. 31 Aš ant savo kailio tą ligą esu gerai 32 patyręs ir žinau, kokia tai velniava. 33 Savickis, sako, todėl jam geriau pasidarė, 34 kad jis neurastenijos neturi. Bet dar viso- 35 kių kitų negerybių pas jį pilna, – menkas 36 iš jo pilietis. Dėl AdolpoAdolfas Sruoga (1887–1941) – vyresnysis Balio Sruogos brolis. Buvęs Pašto valdybos direktorius, nuo 1933-10-14 kalinys Kauno sunkiųjų darbų kalėjime. 1935 m. vasario mėn. nuteistas dėl didelės vertės pašto ženklų pasisavinimo, jų neteisėto pardavinėjimo, klastojimo. Jam skirta 15 metų sunkiųjų darbų kalėjimo. aš dabar nieko 37 negaliu padaryti. Minist. MasiulisBoleslovas Jonas Masiulis (1889–1965) – teisininkas. 1938 m. teisingumo ministras Vlado Mirono (1880–1953) vadovaujamoje Vyriausybėje. Jis turėjo didelę teisininko darbo praktiką, užėmė svarbius postus: 1919–1920 m. buvo taikos teisėjas Kaune, 1920–1922 m. – Kauno apygardos teismo teisėjas, 1923–1926 m. vicepirmininkas, 1926–1928 m. Vyriausiojo Tribunolo teisėjas. man 38 aiškiai pasakė: reikia laukti iki vas. 16 d., [1r] //

1v

39 anksčiau nieko jis negalįs padaryti. Žmo- 40 gus jis neblogas, bet nesavarankiškas. Be jo 41 reikėtų pasikalbėti buūtinai dar su jo vice- 42 ministruPovilas Brazaitis (1879–1947) – teisininkas, Teisingumo ministerijos generalinis sekretorius, 1938 m. atlikęs viceministrui lygiavertes funkcijas. , – aš su juo seniau esu kalbėjęs 43 ir ant jo gerokai supykęs. Iš mano kalbos 44 su juo nieko daugiau neišeis. Su vienu 45 ir kitu turėtų dabar kalbeėti kas nors kitas, – 46 galėtum tai ir tuJuozapas Sruoga (1886–1957) – vyriausiasis Balio Sruogos brolis. Teisininkas, diplomatas, URM tarnautojas. 1934–1940 m. Lietuvos konsulas Tilžėje. padaryti, kaip naujas žmogus. 47 Keltis į kitą butą po truputį pradedu, 48 bet kelsiuos tiktai kitą savaitę. Darbas 49' eina labai pamažėli, nors vakar ir šiandie 50 pas mane dirba apie 20 darbininkų. 51 Ūkio ar pusiau ūkio būdu statyti 52 labai sunku, – niekam to nepatarčiau. 53 Ir velniai žino, ar tai pigiau išeina. 54 Neprityreęs žmogus visuomet permoki, 55 o čia reikia pirkti dar visokių instru- 56 mentų. Viena tiktai aišku: jei norite 57 šiemet statyti, reikia tučtuojau pra- 58 dėti. Vėliau – pabijurs gatvė, nebus 59 galima nė plytų, nė cemento įvežti. 60 Galas žino, koks bus gi ruduo. 61 Na, kai atvažiuosi, plačiau pa- 62 kalbėsim. Telefonas mano pasilieka 63 tas pats, – jį turėsiu ir kitame bute – 64 nuo rugpj. 22 d.

65' Labuų dienuų p. BroneiBronė Jazbutytė-Sruogienė (1896–1950) – Juozapo Sruogos žmona. .

66' brBalys Br. BalysBalys Sruoga (1896–1947) – Juozapo Sruogos brolis, Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto dėstytojas; nuo 1932 m. – profesorius.

67 Rašei laišką, o neparašei savo 68 adreso Palangoj! [1v] //