Mielas Juozapai, / Buvau pas Adolpą.
Mielas Juozapai,
Buvau pas Adolpą1Adolfas Sruoga
(1887–1941) – vyresnysis Balio Sruogos brolis, Pašto valdybos direktorius. Nuo
1933-10-14 kalinys Kauno sunkiųjų darbų kalėjime. 1935 m. vasario mėn. Kauno
apygardos teismo pripažintas kaltu dėl milijoninės pašto ženklų aferos (didelės
vertės pašto ženklų grobimo, jų neteisėto pardavinėjimo, pašto ženklų
klastojimo). Jam skirta 15 metų sunkiųjų darbų kalėjimo, konfiskuotas turtas,
priteista atlyginti valstybei padarytus nuostolius.
. Mat,
sąryšy su jubiliejiniais metais kilo mums sumanymas – paduoti malonės
prašymą21938 m. švęstas Lietuvos valstybės nepriklausomybės
dvidešimtmetis (20 metų nuo 1918 m. Vasario 16-osios). Valstybinių švenčių ir
jubiliejinių datų progomis nuteistieji tradiciškai kreipdavosi į šalies
Prezidentą, prašydami teismo paskirtų bausmių dovanojimo arba sušvelninimo.
Prezidentas turėjo teisinę galią visiškai arba iš dalies dovanoti bausmę arba
pakeisti ją lengvesne.
. Buvau tuo reikalu kalbėtis su p.
Prokuroru3Juozas Brazinskas (g. 1891) – teisininkas, iki 1939
m. Kauno apygardos teismo prokuroras, 1935 m. paskelbęs kaltinamąjį nuosprendį
Pašto ženklų aferos baudžiamojoje byloje (plačiau žr. „Juozas Brazinskas“, in: Kalvarijos krašto šviesuoliai, sudarė Sigita Palionienė,
Nijolė Skroblienė, Laima Karpavičienė, redagavo Juozas Benecijus Ignatavičius,
Kalvarija: Kalvarijos savivaldybės viešoji biblioteka, 2006, p. 27,
https://kalvarijosvb.lt/wp-content/uploads/2021/03/Kalvarijos-krasto-sviesuoliai-I-dalis.pdf),
(2026-08-03).
. Jis minčiai pritarė, sakė, reikia būtinai duoti.
Be to, besikalbant jis prasitarė: uždėtoji bausmė (sudėtinė: 8 + 7), nors ir nėra visiškai priešinga įstatymams, bet vis dėlto tai buvo
pirmas atsitikimas mūsų teismų praktikoj, daugiau nebepasikartojęs. Blogiausia, kad
advokatai4Kauno apygardos teisme 1935 m. nagrinėjant Pašto
ženklų baudžiamąją bylą, pagrindinį kaltinamąjį, Pašto valdybos direktorių Adolfą
Sruogą gynė du teisininkai, advokatai – Giršas Rutenbergas (1901–1941) ir Simonas
Beliackinas (1874–1944). Atsiradus galimybei atnaujinti baudžiamąją bylą, Adolfas
Sruoga atsisakė samdyti jį anksčiau gynusius advokatus, nes jų darbu buvo
nusivylęs: „Ad-pas pats supranta, kad Rut-gas su Beliackinu kasacijos prašymą
parašė nesąžiningai, ir tik dėl jų nesąžiningumo vietoj 8 m. išėjo 15 m. Ad-pas
prašė su Rut-gu nekalbėti, jis tik galvoja apie laiką, kada bus galima paduoti
malonės prašymas“ (Balio Sruogos laiškas Juozapui Sruogai, iš Kauno – į Tilžę,
1937-02-10, [rankraštis], in: LLTI BR, f. 53, b. 289, l.
3r).
neprašė sumažinti. Taip esą ir išėjo. Žinoma, jis (kaip ir
aš) nesitiki, kad visai būtų dovanota, bet gali būti gerokai bausmė sumažinta. Sako,
visa priklausys, kaip referuos p. Ministeris5Boleslovas Jonas
Masiulis (1889–1965) – teisininkas. 1938 m. teisingumo ministras Vlado Mirono
(1880–1953) vadovaujamoje Vyriausybėje.
p. Prezidentui6Antanas Smetona (1874–1944) – teisininkas. 1926-12-19–1940-06-15
Lietuvos Respublikos prezidentas.
. Toliau patyriau (jau kitoj
vietoj), kad referuoja ne Ministeris, bet Viceministeris7Antanas
Drevinskas (1888–1942) – teisininkas. 1935–1940 m. Teisingumo ministerijos
generalinis sekretorius.
, – jam tai pavesta. Tokių prašymų esą
labai daug, jis į savaitę 2 kartu tuo reikalu važinėjąs Prezidentūron. Pats
Ministeris į tuos reikalus visiškai nesikiša. Reikėtų kalbėtis su Viceministeriu,
bet, deja, man tai sunku padaryti.
Visa tai pranešiau Adolpui. Jis, pasirodo, nė galvot
negalvojo apie tokį prašymą, turėjau jį gerokai įtikinėti, kad reikia
paduoti. Siūliau, kad advokatas parašytų. Jis nesutiko – pats parašysiąs, jis rašąs
daugeliui nuteistų ūkininkų prašymus, ir sau parašysiąs. Rytoj vėl einu pas jį – jau
prašymo skaityti, – jis jau bus parašęs projektą. Atrodo jis visai neblogai, tik [1r] // kiek daugiau pražilęs. Gyvena ligoninėj (Ligonio,
galinčio dirbti darbą, padėty) viename kambary su Neumann'u8Ernst
Neumann (1888–1955) – vienas Klaipėdos krašto nacių vadų. 1934-12-14–1935-03-26
vykusiame Lietuvos kariuomenės teisme (Neumanno-Sasso byla) Kaune nuteistas kalėti
12 metų (plačiau žr. Albertas Juška, Algirdas Matulevičius, „Ernst Neumann“, žr.
MELC, in: https://www.vle.lt/straipsnis/ernst-neumann),
(2026-08-04).
. Neumann ligoninėj daro visokius analizus, o
Adolpas – veda vaistų atskaitomybę. Jų kambarys užrakinamas tiktai nakčiai, o dieną
jie laisvai vaikšto. Porai valandų išeina ant stogo, ant verandos pasivaikščioti.
Maistas esąs neblogas, juo galėtų esą gyventi ir be pašalinės pagalbos. Kambarys esąs
geras. Ir nuotaika jo – visai ne bloga, ne prislėgta. Tad jis ir nėra linkęs prašymą
taip rašyti, kaip reikėtų, – vos vos įkalbėjau. Dveji išsėdėti metai jam nebus
įskaityti. Ir, be to, dar byla nėra galutinai baigta – bausmė dar „nepradėta
vykdyti“! Mat, Tribunolas kasavo bylos dalį dėl turto konfiskacijos91936-02-11 Vyriausiasis Tribunolas nusprendė netaikyti Sruogai
turto konfiskavimo bausmės (Bernardas Gailius, Nusikaltimai
„prie Smetonos“. Rezonansinių tarpukario Lietuvos baudžiamųjų bylų
studija, Vilnius: Aidai, 2008, p. 40).
, kada ši dalis bus
baigta – galas juos žino, o kol byla nebaigta – tai ir „bausmė nepradedama vykdyti“.
(Bausmės vykdymas pasireikš: 2 mėnesiu neleis gauti maisto ir lankytojų). Laikraščių
iki 16-ai vasario turi (paskui gal reikės išrašyti). Laisvėje jokių reikalų neturi ir
nieko padaryti neprašė. Beje, leidimo aplankyti prašiau vienam kartui (prokuroras
taip ir norėjo duoti), bet nežinojo, kaip rašyti, ir parašė taip, kad tuo pačiu
leidimu aš dar galiu kelius kartus atlankyti. Tat eisiu ir rytoj.
Labų dienų tau10Juozapas Sruoga
(1886–1957) – vyriausiasis Balio Sruogos brolis. Teisininkas, diplomatas, URM
tarnautojas. 1934–1940 m. Lietuvos konsulas Tilžėje.
Juozapas Sruoga,
gavęs Balio Sruogos laišką, po kelių dienų į jį atsakė, reaguodamas į laiške
aprašytą aktualiją (Adolfo Sruogos malonės prašymą Prezidentui):
„Mielas Boleslavai,
Šiomis dienomis rengiausi rašyti tau
laišką, o šiandien buvau pasiryžęs net ir plunksną imti į rankas; ir štai gavau
iš tavęs laišką su žiniomis, kurios man labai rūpėjo. – Tu esi padaręs, ką aš
norėjau tavęs prašyti. – Prašymą reikia būtinai įteikti: prašyti ne tik kad
dovanotų ar sumažintų, bet ir kad atskaitytų, kas jau atsėdėta. –
Aš
pilnai suprantu A-po psichinį stovį. Jis jau yra pasinėręs į kitą gyvenimą,
jame apsipratęs. Mūsų gyvenimo sąlygos jam labai tolimos ir gal jam net
svetimos pasidarė. –
Šiaip pas mus nieko naujo. –
Bronė,
Jolita ir aš siunčiame jums visiems mūsų geriausius linkėjimus. –
Brolis Juozapas
Tilžė, 1938 I 22“ (Juozapo Sruogos laiškas
Baliui Sruogai, iš Tilžės – į Kauną, 1938-01-22, [rankraštis], in: LLTI BR, f. 53, b. 856, l. 1r–v).
ir p.
Bronei11Bronė Jazbutytė-Sruogienė (1896–1950) – Juozapo
Sruogos žmona.
nuo mūsų visų.
Tavo Boles12Balys Sruoga (1896–1947) –
Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto dėstytojas; nuo
1932 m. – profesorius.
1938. I. 20.
[1v] //