Mielas Juozapai, / Ačiū už laiškus ir fotografijas.
Mielas Juozapai,
Ačiū už laiškus ir fotografijas1Neišliko
anksčiau, nuo 1937-06-05 iki 1937-08-06, rašyta brolių korespondencija.
.
P. Bronė2Bronė Jazbutytė-Sruogienė
(1896–1950) – Juozapo Sruogos žmona, sklypo Kaune, Žaliakalnyje, Ramiojoje
gatvėje Nr. 7A, savininkė.
Palangoje pasakojo, kad dabar
daktarai tau nustatė visai kitą diagnozą ir kitą gydymosi būdą. Atrodo, kad
tai gali būti teisingiau. Keista tiktai, kad tau patarė „aukštą vietą“ Schierkėje, –
kadaise aš esu tenai buvęs, – ten į aukštą vietą visiškai nepanašu gi! Daug geriau
būtų buvę kur nors Riesengebirge (Schreiberau!), Tiuringijoj, nebekalbant jau apie
Bavariją (Obertsdorf, pavyzdž.). Tiek to, šiemet keisti vietą jau turbūt nebėr
prasmės. Jau poris dienų, kaip grįžau į Kauną, dar porai dienų važiuoju pas
Putvinskį3Stasys Putvinskis (1898–1942) – agronomas. 1935–1938
m. žemės ūkio ministras Juozo Tūbelio vyriausybėje. Jis „buvo paveldėjęs iš tėvų
Šilo Pavėžupio dvarą“ (Vanda Sruogienė, „Paaiškinimai ir priedai“, in: Balys Sruoga mūsų atsiminimuose, sudarė Vanda Sruogienė,
Vilnius: Regnum fondas, 1996, p. 412). Sruogų šeima dažnai svečiuodavosi pas Stasį
Putvinskį: „Vasarą jie visi trys atvažiuodavo paviešėti į mūsų ūkį – Šilo
Pavėžupį, esantį už Šiaulių“ (Julija Pūtvytė-Daniliauskienė, „[Atsiminimai apie
Balį Sruogą]“, in: Balys Didysis, sudarė ir redagavo Reda
Pabarčienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1996, p. 137).
„Mūsų tėvai su Sruogomis labiau suartėjo, kai tėvas Stasys Pūtvis (Putvinskis)
buvo žemės ūkio ministras ir mes gyvenome Kaune“ (Idem, in: Ibid., p. 138).
į dvarą, o paskui jau grįšiu į Kauną,
bandysiu pradėti dirbti. Negalima būtų pasakyti, kad gerai pasitaisiau. Tavo sklype:
viskas gražiai suarta, pasėta, vikiai jau sudygę, gana gražiai. Visos duobės iš
sklypo dingo, užsiarė, užsiakėjo. Už trijų savaičių kokių jau bus galima ir vikiai
aparti, o vėliau į rudenį – galima vežti ir mėšlas, ir aparti. Kitais metais bus jau
visai padori žemė. Šiemet reikėtų aptarti, kur ir kokie vaismedžiai bus sodinami, –
duobės reikės paruošti iš rudens, o sodinti – pavasarį. Medžiai statybai nepakenks.
Medžių sodinimas nereikia atidėlioti, – kol medelis prigyja, išauga – išeina daug
laiko. Visai gi kitas įspūdis bus, kai namai pasistatys jau suaugus ar paaugus
medžiams! [1r] //
[1v] // Ne visi medžiai prigyja gi! Taip pat reikia
nusistatyti ir dėl gyvatvorių. Mikšys4Mikšys Liudas (1888–1968) –
statybos inžinierius, hidrotechnikos ir vandentiekio specialistas. Balio Sruogos
kaimynas Kaune, Žaliakalnyje, sklypo Ramiojoje gatvėje Nr. 3 savininkas. Ramiosios
gatvės sklypininkų valdybos pirmininko pavaduotojas, visų reikalų vedėjas.
pasakoja, kad ir Dabušis5Stasys Dabušis
(1889–1974) – kalbininkas, vertėjas. 1927–1938 m. Švietimo ministerijos Knygų
leidimo komisijos darbuotojas. Balio Sruogos kaimynas Kaune, Žaliakalnyje, sklypo
Ramiojoje gatvėje Nr. 9 savininkas.
jau norėtų prisijungti prie
Tavo – Mikšio vandens linijos. Tau nebūtų jokios prasmės su tuo sutikti: Mikšys –
taip pat nenori – jis teisingai samprotauja – juo galima pasitikėti.
Pripuolamai išsikalbėjau su vienu Apygardos teismo
teisėju. Jis sako, jeigu mes per 10 metų nepasinaudosime testamente duotuoju mums
„Traku“, tai pradės veikti įsisenėjimo teisė6Broliai Balys,
Juozapas, Kazimieras ir Adolfas Sruogos pagal jų tėvo Pranciškaus Sruogos
1928-05-06 pasirašytą testamentą Baibokuose turėjo jiems priklausiusią nuosavybę –
11–15 ha dydžo žemės sklypą, vadinamą traku, kuriuo po tėvo ir brolio Aniolo
Sruogos, Baibokų paveldėtojo, mirties dar nebuvo pradėję naudotis. Per dešimt metų
nepradėjus naudotis įgytu turtu, nuosavybė teisėtai pereina tam, kas per tą laiką
naudojosi turtu: „Jei asmuo ilgai nesinaudoja savo teise arba jei kas ilgai
naudojasi svetima teise, kaip sava, tai susidaro naujas santykis, kuriuo ilgai
nesinaudojęs savo teise jos visai netenka, o ilgai naudojęsis svetima teise, kaip
savąja, ją įgyja. Žodžiu, laikas pakeičia teisių turėtojus (subjektus). Todėl
įsisenėjusis valdymas yra vienas būdų įsigyti nuosavybės teises“ („Įsisenėjimas“,
in: Ūkininko advokatas, parengė teisininkai Česlovas
Butkys, Romanas Bukevičius, Lionginas Indreika, Stasys Zienius, inžinierius
Zenonas Bačelis, redagavo Lionginas Indreika, (ser. Ūkininko
knygynėlis Nr. 72–82), Kaunas: Žemės ūkio rūmų leidinys, „Spindulio“
bendrovės spaustuvė, 1935, p. 136). Broliai Sruogos nenorėjo tėvo valia jiems
priklausiusio žemės sklypo tėviškėje perleisti mirusio brolio Aniolo buvusiai
žmonai, našlei Salomėjai, kuri greitai ištekėjo (1937-11-14) antrą kartą, į
Baibokus atsivedė vyrą Lionginą Kaziliūną, kuris tapo nauju ūkio šeimininku.
. Pataria būtinai kaip nors pasinaudoti. Pasinaudojimo forma kol
kas galėtų būti labai paprasta. Galima būtų su Salomėja7Salomėja
Balčiūnaitė-Sruogienė (1909–2004) – Aniolo Sruogos antroji žmona, Baibokų
šeimininkė.
sudaryti kokia sutartis8Juozapas
Sruoga pasirūpino teisiniais formalumais, kad sutartis dėl Baibokų žemės sklypo
nuomos būtų parengta. Jis pradėtas nuomoti 1938 m. pavasarį (dar neįsigalėjus
įsisenėjimo teisei): „Mes norime dar šiais metais sutvarkyti per teismą mūsų
teises į trako sklypą ir išgauti įvedimą į valdymą“ (Juozapo Sruogos laiškas
Salomėjai Kaziliūnienei, iš Tilžės – į Baibokus, 1938-03-22, [pasirašytas
mašinraštis], in: LLTI BR, f. 53, b. 1473, l. 1r).
Sutartis dėl Baibokų žemės sklypo nuomos:
„Baibokų vienkiemis,
1938 m. kovo 29 dieną, mes žemiau pasirašę, Juozapas Sruoga savo ir a. a. P.
Sruogos testamento 1-ame punkte pažymėtų brolių vardu, iš vienos pusės, ir
Saliomėja Kaziliūnienė, kaipo a. a. Aniolo Sruogos vaikų ir turto globėja,
padarėme šią nuomos sutartį:
1) Aš, Juozapas Sruoga, šioje sutartyje
toliau vadinamas savininku, išnuomoju Saliomėjai Kaziliūnienei, toliau vadinamai
nuomininke, iki šių 1938 metų rudens lauko darbų pradžios a. a. P. Sruogos
testamento pirmame punkte pažymėtą žemės sklypą už vieną šimtą dvidešimt litų.
Penkiasdešimt litų nuomininkė sumoka suėjus dviems savaitėms nuo šios sutarties
pasirašymo, likusieji 70 litų sumokami birželio 1 dieną.
Čia pažymėtos
piniginės sumos persiunčiamos paštu daktaro Kazimiero Sruogos vardu į Kauną,
Ukmergės plentas Nr. 47, b. 3.
Nuomininkė pasiima mokėti visus šių 1938
metų valstybinius, savivaldybinius ir melioracijos mokesčius bei laiku atlikti
visas kitas išnuomotam turtui valstybės ir savivaldybės dedamas prievoles.
Šios sutarties sudarymo išlaidas sumoka nuomininkė.
Sutarties
originalas turi būti pas J. Sruogą, o sutarties nuorašas pas S. Kaziliūnienę.
Sutartis padaryta su žinia ir pritarimu globėjų V. Jacevičiaus ir J.
Lomano“ (Priedas prie Juozapo Sruogos laiško Salomėjai Kaziliūnienei, iš Tilžės –
į Baibokus, 1938-03-22, [pasirašytas mašinraštis], in: LLTI
BR, f. 53, b. 1473, l. 2r).
, sakysime, kad jai
išnuomuojama Trakas už kokius 5 litus, – nesvarbu suma, o svarbu, kad būtų koks
dokumentas, kad ji naudojasi ne kaip savininkė. Jeigu ji nesutiktų tokios sutarties
pasirašyti, tai galima būtų kitaip tvarkytis, pavyzdžiui, išduoti kam kitam „ant
pusės“ arba duoti žemę dirbti, kad aptvertų tvora tą sklypą ar kaip kitaip. Svarbu,
kad būtų kas nors padaryta, kas parodytų, kad testatoriaus valia pasinaudojama.
Jeigu Saliomėja nesutiktų sutarties pasirašyti ir
nenorėtų leisti naudotis mum „Traku“, tai tuomet tegu ji duoda į teismą. Šitokiais
atvėjais daug geriau būti atsakovu, o ne ieškovu. Jei ji duos į teismą – ji mokės
visus mokesčius ir teismo išlaidas. Gal tikrai reikėtų kas padaryti, kad apsisaugoti
nuo įsisenėjimo pavojaus. Baibokai šiaip ar taip mums likviduoti, [2r]
[2v] // o Trakas Salomėjai padovanoti nėra prasmės. Atrodo,
gal tai būtų galima padaryti ir laiškais. Pasiųsti Salomėjai sutartį, kad pasirašytų
– ir tiek. Su Kaziu9Kazimieras Sruoga (1899–1974) – jauniausias
Balio Sruogos brolis. Ekonomistas, spaudos darbuotojas. 1936–1940 m. akcinės
bendrovės „Maistas“ direktoriaus pavaduotojas.
dar neturėjau
progos apie tai kalbėti, tik dabar vakare kalbėjau su teisėju, o rytoj anksti rytą
išvažiuoju.
Šiaip pas mane nieko nauja.
Labų dienų nuo mūsų visų.
Br. Balys10Balys Sruoga (1896–1947) –
Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto dėstytojas; nuo
1932 m. – profesorius. Sklypo Kaune, Žaliakalnyje, Ramiojoje gatvėje Nr. 9B,
savininkas.
Kaunas
1937
rugpj. 6 d.11Išliko vėliau rašytas
Juozapo Sruogos atsakymas į jam adresuotą Balio Sruogos laišką:
„Mielas Boleslavai,
Labai ačiū už laišką ir informacijas
apie sklypą. Del trako reikalą tai aš manau kiek palaukti dar. Mat 3 VIII
padaviau Vabalninko apylinkės teismui prašymą del globos paskyrimo.
Globėjais nurodžiau Vladą Jacevičių iš Jasiuliškių, Joną Lomaną iš Strazdžių
ir vaikų motiną Salomėją. Gal geriau bus pradėti reikalą turėti su
globėjais. Šiomis dienomis rengiuosiu parašyti laišką Vladui Jacevičiui. –
Jonui Luomonui laišką jau parašiau; mūsų visų vardu prašiau jo įeiti į
globėjų skaičių. – Nežinau dar, ar sutiks. Teismui pareiškiau, kad globos
paskyrimui ir globėjų sąstatui pritariate ir jūs (tu ir Kazimieras) ir,
reikalui esant, galite tai raštu patvirtinti. Vl. Jacevičiui parašysiu, kad
mes nuo trako neatsisakome ir pasiūlysiu sudaryti sutartį.
Schierke vieta visai nebloga. Širdies ligoniams aukštumos irgi
pakankamos (600 mtr.). Aplink miškai. Tik brangokas pragyvenimas (Rm 7 1/2 į
parą). Aš taip brangiai dar niekur nėsu mokėjęs Vokietijoje. Oras puikus!
Tiesa, iš pradžios nepatiko, norėjau kitur keltis, bet dabar apsipratau.
Persikėlimas labai keblus ir labai blogas susisiekimas net su ta pačia
Tiuringija ar Saksonija!
Ar gavai mano padarytas tavo ir ponios
Vandos fotografijas? Aš jas, rodos, pasiunčiau į Būgius (viso 5). Būtų
gaila, jeigu jos būtų žuvę. Jaučiuosiu ne per geriausiai. Grįždamas iš
atostogų vel nueisiu pas daktarą Berlyne.
Geriausių linkėjimų
poniai Vandai, Daliai ir Tau.
Brolis Juozapas
Schierke
1937 VIII 10. –“ (Juozapo Sruogos atvilaiškis Baliui Sruogai, iš Schierke –
į Kauną, 1937-08-10, [rankraštis], in: LLTI BR, f.
53, b. 857, l. 1r–v).
[3r]
[3v] //