Balio Sruogos laiškas Juozapui Sruogai, 1934-08-14, iš Būgių – į Tilžę Balys Sruoga Neringa Markevičienė Lietuvos mokslo taryba Parengė Neringa Markevičienė Skenavo Aurimas Markevičius Balio Sruogos archyvas (1911–1947) (https://www.sruoga.flf.vu.lt) © Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas Vilnius, Lietuva 2026

Laiško atvaizdai naudotini tik mokslo ir studijų tikslais, gavus Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Bibliotekos rankraštyno (LLTI BR) leidimą (tel.: (0 5) 262 2592, Antakalnio g. 6, LT-10308 Vilnius, biblt@llti.lt). Objektą galima naudoti, tačiau tik nekomerciniais tikslais. Be to, negalima jo keisti, modifikuoti, kurti išvestinių kūrinių. Nurodyti autorių. [Attribution-NonCommercial-NoDerivatives 4.0 International (CC BY-NC-ND 4.0)].

Balio Sruogos laiškai Juozapui Sruogai Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Bibliotekos rankraštynas Balys Sruoga

Autografas: LLTI BR, f. 53, b. 274. Laiškas. Be visos vietos. Lokalizuota pagal turinį („…o čia dar tokia nervinga būklė Tilžėj“). Rašyta 14,5×18,5 cm gelstelėjusio, laiškinio, drobės faktūros popieriaus su vandenženkliu [„PAPYRUS / REX / M.-K.-PAPIER.“] (karūnos vaizdas) dvigubame lape (1r–v, 2r) parkeriu (mėlynu rašalu). Perlenkta perpus, lankstymo į dvi dalis žymės. Užlenktas apačios kraštas. Kairiajame pakraštyje po dvi skylamušio skyles. Be voko. Mašinraštis (Algio Samulionio nuorašas): LLTI BR, f. 1, b. 1292, l. 198–199. Nepublikuota. Skelbiama iš autografo.

Prie laiško voko nėra.

 Lietuvių 1r–v, 2r rašyta parkeriu (mėlynu rašalu) Balio Sruogos ranka.

Balio Sruogos elektroninis laiškų archyvas

Laiške, užrašytame xml pavidalu, atsispindi trys sluoksniai: genetinis (rašymo procesas parodomas TEI elementų pažymomis „del“, „add“, „subst“), diplomatinis (vėliausias autorinis variantas parodomas pažymomis „add“ ir „orig“), redaguotas (redakciniai taisymai parodomi pažymomis „reg“).

Minimaliai redaguotame laiške taisomi tik būtiniausi dabartinės kalbos nuostatų neatitinkantys rašybos ir skyrybos atvejai.
1r 1 Mielas Juozapai,

2 Labai liūdna, kad su tavoJuozapas Sruoga (1886–1957) – diplomatas, vyriausias Balio Sruogos brolis. sveikata 3 tokie blogi reikalai, o čia dar tokia ner- 4 vinga būklė TilžėjAdolfui Hitleriui, nacionalsocialistų partijos lyderiui ir Vokietijos diktatoriui, atėjus į valdžią 1933 m., Tilžėje, svarbiame pasienio su Vokietija mieste, buvo juntama nacių įtaka, vykdoma antilietuviška veikla. 1934 m. Tilžė tapo centru, iš kurio organizuota nacių propaganda, diversijos prieš Lietuvą, ypač Klaipėdos kraštą. Tilžėje aktyviai veikė nacistinės organizacijos, siekusios prijungti Klaipėdos kraštą prie Trečiojo reicho. Sustiprėjus politinei įtampai, stebint padėtį, ypač svarbus buvo Lietuvos konsulatas Tilžėje. Todėl 1934 m. konsulu Tilžėje paskirtas patyręs diplomatas Juozapas Sruoga, kuris nuo 1925 m. dirbo Lietuvos pasiuntinybėje Berlyne.. Žinoma, su tokia 5 maža vairavimo praktika dar tau pa- 6 vojinga važiuoti auto toliau lLietu- 7 vos keliaisJuozapas Sruoga prieš keletą dienų rašė broliui, kaip sekėsi važinėti Lietuvos keliais: „Mielas Boleslavai, 10/VIII buvau su auto Klaipėdoj, norėjau išmėginti, kaip aš pakeliu tolimesnę kelionę. 100 kl. nuvažiavau per 2 1/2 val., nors vietomis važiavau ligi 70 klm. greitumo ir nepavargau. Kai žadėjai būti Klaipėdoj, gal atvyktum 22/23 VIII į Palangą?; tuomet ir aš atvažiuočiau pasiimti savo žmonos. Žmona apsistojo „Jūratėj“. Jeigu tu neatvyksi – tai aš irgi nevažiuosiu. Tuomet gal susitiksime kur nors kitur. Ligi Viekšnių man truputį toloka, ypač kad turbūt blogas kelias privažiuoti. Žodžiu, parašyk, kada būsi šiame krašte. Labų dienų tau ir p. Vandai, ir p. Da[lei]. Br. Juozapas“ (Juozapo Sruogos atvirlaiškis Baliui Sruogai, iš Tilžės – į Būgius, po 1934-08-10, [rankraštis], in: LLTI BR, f. 53, b. 854, l. 1v). . Bet kai įprasi automatiš- 8 kai valdyti mašiną – tai bus geriau- 9 sias nervams poilsis.

10 Vis delsiau tau su laiško rašymu, – 11 laukiau atsako iš NavakoLietuva, reaguodama į nacių veiklą Tilžėje, 1933 m. pabaigoje paskyrė naują Klaipėdos krašto gubernatorių teisininką Joną Navaką (1896–1956), kuris 1934 m. sustiprino Klaipėdos krašto lietuvių švietimo ir kultūros įstaigų darbą, lietuviškų organizacijų veiklą.. Klaipė- 12 doje aš turiu jį būtinai pamatytiJonas Navakas buvo Balio Sruogos klasės draugas Panevėžio realinėje gimnazijoje. , – 13' jis ir b p ats tuo reikalu labai suinte- 14 resuotas, bet iki šiol negavau dar 15 iš jo atsakymo, – nežinojau, kada 16 važiuosiu. Bet jis, matyti, laišką man 17 parašyti nebe prisiruoš nebeprisiruoš, tad su VandaVanda Daugirdaitė-Sruogienė (1899–1997) – 1928–1939 m. Kauno III valstybinės gimnazijos istorijos mokytoja. Ji ruošėsi rengti Lietuvos istorijos vadovėlį mokykloms. 1933 m. Klaipėdos krašto gubernatorius Jonas Navakas pateikė Vandai Sruogienei „užsakymą“ – paprašė parašyti Lietuvos istorijos vadovėlį Klaipėdos krašto mokykloms. 18 noriu išvažiuoti į Klaipėdą rugp. 16 d., 19 kad Klaipėdoj būčiau apie 3–4 val. p. piet. 20 Jeigu kas nors neatsitiks netikėtas, 21 tai 16 d. ir važiuosime. Klaipėdoje 22 projektuojame pabūti kelias dienas, – [1r] //

1v

23 maždaug iki rugp. 20 ar 21 dienos. Vėl, 24' neturiu dar supratimo, kaip susidės „pro- 25 gramas“ Klaipėdoj. Vanda turi ilgiau su Na- 26 vaku pakonferuot vadovėlio reikalu, 27 turi tartis su SimaičiuEduardas Simaitis (1897–1942) – Klaipėdos krašto pedagogas. 1934–1935 m. Direktorijos mokyklų referentas ir Klaipėdos miesto mokyklų patarėjas. , apžiuūrėt Klaipėdos 28 mokyklas, o aš turiu duoti mašiną 29 kiek paremontuoti. Nežinau tat, ar pavyks 30 man privažiuoti iki Pagėgių, – arčiau 31 Tilžės. Dalykas yra tasai, kad aš iš 32 Buūgių į Kauną turiu išvažiuoti vėliau- 33 sia rugp. 23 d., – greičiausia išvažiuo- 34 siu 22 d., – tat mano laikas Klaipėdoj 35 bus labai aprėžtas. Ar Tau kartais 36 nebus kokio reikalo rugp. 17–19 d. 37 atvažiuoti į Klaipėdą?

38 Kur Klaipėdoj sustosiu – dar nežinau, – 39 pas Navaką, ZubovąVladimiras Zubovas (1909–2007) – architektas, architektūros istorikas. 1934 m. Berlyno aukštosios technikos mokyklos absolventas. ar, greičiausia, vieš- 40 buty kur. Apie mano sustojimą 41 tikslių žinių bus „Lietuvos Kkeleivio“Lietuvos keleivis – Mažosios Lietuvos visuomeninis politinis laikraštis, leistas 1924–1939 m. 42 redakcijoj – pas PronskųJuozas Pronskus (1893–1984) – žurnalistas. Nuo 1933 m. Klaipėdos dienraščio Lietuvos keleivis redaktorius. arba pas 43 AndriušįPulgis Andriušis (1907–1970) – rašytojas, žurnalistas, 1934 m. Klaipėdos dienraščio Lietuvos keleivis bendradarbis. . Norėtųsi su Tavimi 44 susitikti. Galimas daiktas, teks pa- [1v] //

2r

45 važiuoti į Pagėgius pas p. TonąLiudvikas Tonas (1884–1969) – pedagogas. Nuo 1926 m. Kristijono Donelaičio gimnazijos Pagėgiuose direktorius., bet, 46 vėl, tai labai netikras dalykas.

47 Būtų gerai, kad Tu bent parašytum 48 „L. Kkeleivio“ adresu, ar galėsi Klai- 49 pėdą tomis dienomis pasiekti?

50 Buūgiuose prasėdėjau visą vasarą 51' niekur n b eveik neištruūkdamas. 52 Iš AnioloAniolas Sruoga (1890–1936) – vyresnysis Balio Sruogos brolis. Ūkininkas Baibokuose, po tėvo mirties Baibokų ūkio paveldėtojas, tvarkytojas. ir KazimieroKazimieras Sruoga (1899–1974) – jauniausias Balio Sruogos brolis. Ekonomistas. 1929–1936 m. Finansų ministerijos paskolų ir ekonominių informacijų skyriaus vedėjas. jokių žinių 53 neturiu, – nežinau, kas su jais dedasi. 54 Tavo laiškas buvo vienintelis, 55 kurį aš iš viso gavau per vasarą.

56 Labų dienų nuo mūsų visų 57 Tau ir p. BroneiBronė Jazbutytė-Sruogienė (1896–1950) – Balio Sruogos vyriausiojo brolio Juozapo Sruogos žmona..

58' Tavo BalysBalys Sruoga (1896–1947) – Juozapo Sruogos brolis, Lietuvos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto dėstytojas, Slavų literatūros ir kalbų katedros profesorius. 59 Buūgiai 60 1934 rugpj. 14 d. Balys Sruoga atsakė į anksčiau jam adresuotą brolio Juozapo Sruogos laišką, kuris rašytas neseniai persikėlus iš Berlyno į Tilžę, ruošiantis pradėti eiti konsulo Tilžėje pareigas: „Mielas Boleslavai, Ačiū už laišką, kurį gavau pilnoj tvarkoj, nors mūsų laiškai tankiai sulaikomi ir kontroliuojami; atostogas aš jau turėjau birželio mėnesį; praleidau jas „Bad Kudowa“ [istorinis Lenkijos miesto Kudova Zdrujus (Kudova-Zdrój) pavadinimas; tai vienas seniausių ir garsiausių balneologinių (mineralinių vandenų) kurortų Europoje, – NM], kur trijų savaičių bėgyje padariau gana intensyvią kuraciją. Po tos kuracijos reikėjo dar mažiausia porą savaičių pailsėti, o aš vieton to turėjau labai didelį nuovargį – reikėjo kraustytis iš Berlyno; taigi ir gydymosi pasekmės labai nekokios. Atvykęs į Tilžę pasijutau visai nusilpnėjęs. Vienąkart važiavau į Kauną per Karaliaučių (norėjau pasimatyt su [Jonu] Budriu), tai iš Karaliaučiaus turėjau atgal grįžti; pasijutau, kad silpnai stoviu ant kojų; buvo momentų, kad bijojau skersai gatvę pereiti. Dabar šiek tiek atsipeikėjau, bet dar ne visai stiprus. Berlyne mane gydantis profesorius užgynė man net važinėti automobiliu; taigi toli važiuoti negaliu. –Pavažinėju tik keletą desėtkų kilometrų ir tiek. Automobilį manau perleisti Bronei, kuri turi norą išmokti važinėti. Važiuoti toliau (pas tave arba į Baibokus) prie dabartinio mano sveikatos stovio – bijau rizikuoti. – Pirkau auto su tikslu apvažinėti Rytų Prūsiją ir, žinoma, Lietuvą, bet tuo tarpu to padaryti negaliu. – Užvakar buvome su auto Pagėgiuose pas mokytoją [Liudviką] Toną, o paskui su [Martynu] Jankum nuvažiavome į Bitėnus, aplankėme mokytojų stovyklą ant Rambyno. Pirmą kartą mėginau važiuoti savo automobiliu blogais keliais, ypač per smėlį; mat aš dar visai neprityręs, pravažiavau vos 742 klm. Čia bendrai ir keliai prastesni, ir su auto valymu labai bloga; garažą turiu irgi prastą. Darbas Tilžėje nepavydėtinas. Ypač nemalonu, kad lietuvių tarpe didelė nesantaika. Sunku priprasti prie vietos nepatogumų. Tiesa, butą turime neblogą: iš 5 kambarių. Ligi šiol vargome be tarnaitės; ryt tikimės sulaukti tarnaitę iš Kauno. Vaikui turime auklę iš Karaliaučiaus. – Būtų roda susitikti, pasimatyti ir pasikalbėti, ypač kad jūs rengiatės atvykti į Klaipėdą. Būtų labai malonu jus pamatyti Tilžėje, bet tai prie dabartinių aplinkybių vargiai galės be užs. pasų įvykti. Išimčių iš vokiečių prašyti negalima, nes jie panorės tiek ir tiek kompensacijų. Einant bendromis taisyklėmis gauti sienos kortelę jūs neturite teisės. Net ir gubernatūra nieko negali padėti. Ligi šiol aš egzekvatūros dar nesu gavęs ir vokiečių įstaigoms kaipo konsulas dar nesu žinomas. – Turime rūpesnio del savo dukters apkrikštijimo: mat krikštatėviai negali atvykti be užsienių pasų; gal reikės dukterį vežti į Kauną, o gal į Klaipėdą arba į Pagėgius. Dar nesame nutarę, ką darysime. – Parašyk, kada būsite Klaipėdoje, gal ten, o gal kur kitur – Šilutėj, Tauragėj – susitiksime. Priguli nuo to, kaip aš būsiu stiprus ir koks bus oras. Bronė ir aš siunčiame poniai Vandai, tau ir p. Daugirdui mūsų geriausius linkėjimus. Brolis Juozapas“ (Juozapo Sruogos laiškas Baliui Sruogai, iš Tilžės – į Kauną, iki 1934-08-14, [rankraštis], in: LLTI BR, f. 53, b. 857, l. 1r–v). [2r] // [2v] //
2v
Tekstologiniai komentarai

13 pats ] cor pro vid b, cor p pro vid b 24 kaip ] a c kap, p c kaip, ins i 51 beveik ] cor pro n, cor b pro n 58 Tav[o] ] ill fl -o