1 „Čia visi kaimynai – senesni gyventojai,
naujakuriai ir būsimi naujakuriai – organizuojas pravesti miesto vandenį. Mat, su
vandeniu mūsų rajone padėtis kiek blogesnė: paviršutinis vanduo, gert nelabai
tinka (yra organinių dalių), ir to paties ne visuomet yra (Dabušis išsikasė šulinį
– o vandens nėra). Tai higienos ir gaisro sumetimais padėtis nėra geistina. O
antra – šiokioje padėty baisiai sunkiai išsprendžiama kanalizacijos problema. Kur
dėti išleidžiamą vandenį ir sutras? Daryti sugeriamus šulinius? Bet podirvis yra
toks, kad jis vandenį praleidžia, ir sugeriamieji šuliniai nuolat terš geriamųjų
šulinių vandenį.
Tat visi kaimynai susitarė prašyti miesto valdybos, kad
pravestų miesto vandenį. Turint gerą vandenį, kanalizacijos reikalai savaime
išsisprendžia: gali drąsiai statyti porį 3–4 metrų gylio sugeriamus šulinius – ir
viskas. Miesto valdyba dabar turi reikalingų vamzdžių – galėtų padaryti. Jei proga
bus praleista ir valdyba darbus nukels į kitą rajoną – tai greit nebebus galima
prisišaukt. Miesto valdyba praveda magistrales su tokia sąlyga: pusę išlaidų
padengia ji, o pusę išlaidų – gyventojai. Tik gyventojų padengimas – kitokios
rūšies: gyventojai sumoka oficialiai ne už pravedimą, bet duoda M. valdybai avansą
– būsimo vandens sąskaiton. Už įmokėtą avansą miestas duos vandenį, – vandeniu
padengs avansą. Vadinas, įdėti pinigai nežus. Miestui pinigai reikia duoti ne iš
karto, – duos „išsimokėjimui“. Svarbu Miestui parašas, kad už tiek ir tiek bus
vanduo sunaudotas“ (Balio Sruogos laišką Juozapui Sruogai, iš Kauno – į Tilžę,
1937-05-02, [rankraštis], in: LLTI BR, f. 53, b. 293, l.
1–2r).
2 „Piešiny punktyru pažymėta maždaug vandentiekio linija. Nuo Penčylos
namų eina privatinė Tavo – Dabušio – Mikšio linija, – jos pravedimas kainuoja 3–4
kartus pigiau, negu miesto linijos. Šios linijos pravedime dalyvautumėte trys –
tai kainuotų jau visai nebrangiai. Skaitliukai vandeniui būtų Penčylos namuose –
kad tolimesnė linija būtų galima pigiau daryti. O jei kompanijoj nedalyvautum,
ateity vienas sumanytum jungtis su Ramiąja gatve ir skaitliuką statyti savo
namuose, reikėtų vesti linija (vamzdžiai), kaip miesto valdyba nustatė – tai jau
būtų labai brangiai“ (Balio Sruogos laišką Juozapui Sruogai, iš Kauno – į Tilžę,
1937-05-02, [rankraštis], in: LLTI BR, f. 53, b. 293, l.
3r).
3 Juozapas Sruoga (1886–1957) – vyriausias Balio Sruogos
brolis. Teisininkas, diplomatas, Užsienio reikalų ministerijos tarnautojas,
1934–1940 m. Lietuvos konsulas Tilžėje. Balio Sruogos kaimynas Kaune,
Žaliakalnyje, sklypo Ramiojoje gatvėje Nr. 7A šeimininkas. Sklypo savininkė buvo
Juozapo Sruogos žmona Bronė Sruogienė (1896–1950).
4 Teodoras Reingardas (1883–1947) – 1937 m. –
jūrininkas, karininkas, inžinierius, projektavęs namus, prižiūrėjęs statybos
darbus, matininkas. Balio Sruogos kaimynas Kaune, Žaliakalnyje, sklypo Ramiojoje
gatvėje Nr. 11 savininkas.
5 Balys Sruoga (1896–1947) –
Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto dėstytojas; nuo
1932 m. – profesorius. Sklypo Kaune, Žaliakalnyje, Ramiojoje gatvėje Nr. 9B,
savininkas.