2 Ad-poAdolfas Sruoga (1887–1941) – Pašto valdybos direktorius, 1935 m. teistas dėl korupcijos aferos: pašto ženklų padirbinėjimo, neteisėto prekiavimo jais, pasisavinant už juos gautus pinigus. reikalai baigia man nervus sugadinti. Ir faktinai 3 nieko jam pagelbėti negalima. Juo labiau, kad aš niekuomet 4 nežinau, ką jis galvoja ir kada man teisybę sako. Dar ir 5 dėl to ZagreckoZagreckas – „man rodosi, kad „Rambyno“ restorano savininkas“ (Vandos Sruogienės laiškas Algiui Samulioniui [apie žmones, susijusius su Adolfo Sruogos byla], iš Čikagos – į Vilnių, 1990-09-23, [pasirašytas mašinraštis], in: LLTI TS, l. 1r). skolos – prašė gi jis tos skolos ieškoti taip, 6 kad TatjanaTatjana Zavarina-Sruogienė (1889–1979) – Adolfo Sruogos žmona. nežinotų. Kad ji nežinotų, jog jis Zagreckui 7 buvo pinigų davęs! RutenberguiGiršas Rutenbergas (1901–1941) – teisininkas. Jis kartu su advokatu Simonu Beliackinu (1874–1944) Pašto ženklų byloje gynė Adolfą Sruogą. sakė gi pas Tatjaną nesi- 8 kreipti, nes ji pinigų neturinti. Atrodo gi – Tatjana pini- 9 gų turi, bet Ad-pui neduoda – ir neduosTatjana Sruogienė, turėdama Adolfo Sruogos pinigų, jų neleido net būtiniausiems įkalinto vyro reikalams, nešykštėjo vyro pinigų tik draugams aferistams, pvz., Klaipėdos pašto viršininkui Jonui Augūnui: „Augūnas – šlykščiausias spekuliantas, aukštas Pašto valdybos pareigūnas, pijokas, Tatjanos draugas, nuolat pas Adolfą namuose sėdėjęs. Rodos, bene jis buvo aferos iniciatorius ir vykdytojas. Leido pinigus kaip šieną, tuo girdavosi. Lėbautojas, jo įtakoje Tatjana neduodavo vyrui ramybės reikalaudama: „Давай денег! – Duok pinigų!“ Atsimenu, nors ten labai retai užeidavau“ (Vandos Sruogienės laiškas Algiui Samulioniui [apie žmones, susijusius su Adolfo Sruogos byla], iš Čikagos – į Vilnių, 1990-09-23, [pasirašytas mašinraštis], in: LLTI TS, l. 1r). . Su ja kalbėti 10 nėra jokios prasmės, – išlojos ji tiktai – ir tuo viskas pasi- 11 baigs. Ad-as gi puikiai žino mūsų santykius su jaVisi Adolfo Sruogos broliai, o ypač Balys Sruoga, išgyvenę dėl brolio, patraukto į baudžiamąją atsakomybę, likimo nemėgo ir nesutarė su broliene Tatjana, nei materialiai, nei moraliai nesirūpinusia ir nepalaikiusia vyro, kuris nuo 1933-10-14 laikytas Kauno sunkiųjų darbų kalėjime. Balį Sruogą, Pirmojo pasaulinio karo metu studijavusį Petrograde ir gyvenusį pas brolį Adolfą, jo žmona laikė vėjavaikiu, todėl dažnai tarp jų kildavo konfliktų. Tarpukariu Balys Sruoga tapo vieninteliu apkaltinto, o vėliau ir nuteisto brolio globėju, kuris jį nuolat lankė kalėjime, juo rūpinosi, apie jo būklę išsamiai rašė laiškuose kitiems broliams. Galvodamas apie brolio Adolfo ateitį, vėliau jo labui atsisakė net tėvo testamente jam skirtos žemės sklypo dalies Baibokuose. „Žmona Tatjana buvo rusė, labai poniška, išsilepinusi, nieko neveikdavo. Mėgo prabangą, tuščią gyvenimą. Kai Adolfas atsisėdo į kalėjimą, ji su meilužiu išvažiavo į savo plantacijas, [nupirktas už vyro pinigus, – NM], kurias jam užrašė. Meilužis, gavęs turtus, ją pametė. Tatjana pateko į skurdą. Adolfas turėjo tris vaikus. Girdėjau, kad Balys ir Juozas siųsdavo jiems pinigų“ (Salomėja Balčiūnaitė-Sruogienė-Kaziliūnienė, „Balio Sruogos gimtinė Baibokuose“, in: Balys Didysis: Atsiminimai apie Balį Sruogą, sudarė ir redagavo Reda Pabarčienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1997, p. 16). , – žino, 12 kad mes į ją paveikti negalime. Susisiekimo su ja reika- 13 lu aš nieko negaliu padaryti, – ir tai tuščias reikalas. 14 Rutenbergas tau rašė savo iniciatyva, be mano žinios. 15 Tai yra paršyvas žydelis, norįs pasinaudoti proga ir 16 uždirbti, kai prikimba – sunku jo beatsikratyti. Aš ir su 17 PožėlaVladas Požėla (1879–1960) – advokatas. 1932–1940 m. „Pienocentro“ ir Tarptautinio banko juriskonsulas. daug vargo turėjau, kol atsikračiauGarsūs privatūs advokatai, žinodami, kad Adolfas Sruoga buvo turtingas, pirmiausia tikėjosi pasipelnyti, todėl įkyriai siūlė savo paslaugas – ginti Pašto ženklų bylos kaltinamąjį. .

18' Šiuo tarpu kitos išeities nėra, kaip tik – kad d A d-as prašy- 19 tų valstybinio gynėjo. Tiesą pasakius, aš nesu tikras, 20 ar jis jau jo nepaprašė. Labai galimas daiktas, kad jis 21 naudojasi mano su Kazim.Kazimieras Sruoga (1899–1974) – jauniausias Balio Sruogos brolis. Ekonomistas. 1929–1936 m. Finansų ministerijos paskolų ir ekonominių informacijų skyriaus vedėjas. nervais kokiu nors būdu 22 iš Zagrecko atgauti pinigus, – kas gi jį gali žinoti!

23 Ką ŠilingasStasys Šilingas (1885–1962) – teisininkas. 1928–1938 m. Valstybės Tarybos pirmininkas; „juristas, politikas, svajotojas, „Pirmojo Baro“ bendradarbis, Baliui artimas 1918–1920 m., nuoširdus patriotas, doras žmogus. Jei minimas Adolfo byloje, tai kaip žmogus, kuris galėtų išgelbėti, pats niekuo nesusitepęs“ (Vandos Sruogienės laiškas Algiui Samulioniui [apie žmones, susijusius su Adolfo Sruogos byla], iš Čikagos – į Vilnių, 1990-09-23, [pasirašytas mašinraštis], in: LLTI TS, l. 3r). sakė, aš, rodos, tau pasakojau? Jis sako, 24' kad byla tokia aiški, kad joks advokatas negelbės – ir mum 25 nėra ko juo rūpintis perdaug per daug, – advokatu. O kaip pats A-as 26 žiūri į savo bylą – mane tai baisiai erzina. Aš netikiu, [1r] //