Mielas Juozap1Juozapas Sruoga (1886–1957) – vyriausias Balio Sruogos brolis, nuo 1929 m. Lietuvos pasiuntinybės Berlyne Konsulinio skyriaus vedėjas.

,

Mes2Balio Sruogos (1896–1947), Juozapo Sruogos brolio, Lietuvos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto docento, 1930 m. organizuota studentų ekskursija į Šveicarijos Alpes.

Į ekskursiją vyko: Balys Sruoga, Salomėja Bačinskaitė, Juozas Balčiūnas, Julija Dvarionavičaitė, Jadvyga Laurinavičiūtė, Vitalija Mačiūnaitė, Matas Niauronis, Aleksandra Petrauskaitė, Domas Pinigis, Tomas Stonis, Jonė Ruzgytė-Strazdienė, Juozas Tarvydas, Magdalena Žemaitytė.

Dėstytojas su studentais Šveicarijoje planavo, atsižvelgiant į oro sąlygas ir kitas aplinkybes, praleisti dešimt dienų. Jis aprašė įspūdžius Liucernoje, kur ekskursantams didžiausią įspūdį paliko Keturių Kantonų ežeras:

„Dar Liucernoj. Brangiausias miestas Šveicarijoj – gal ir Europoj. Vilos – hoteliai – restoranai – esmėj – baisiai nuobodu. Tik baisiai gražus ežeras, gal net gražesnis už Königsee“ (Balio Sruogos atvirlaiškis Vandai Daugirdaitei-Sruogienei, iš Liucernos – į Būgius, 1930-07-14, in: LLTI BR, f. 53, b. 684. l. 1v, dar žr. Idem, in: BSR 17-II, p. 116).

jau Liucernoj. Ciuriche – 3 dieną lietus lijo. Negalima net įsivaizduot, kaip gerai mus priėmė ir vaišino Ciuricho Konsulas3Wilhelm F. Simon, Lietuvos garbės generalinio konsulato Ciuriche garbės konsulas. Balį Sruogą ir ekskursantus Šveicarijoje papirko konsulo Simono gerumas, dosnumas, rūpestingumas. Konsulo dėka lietuviai priimti ypač svetingai:

„Priėmimą surengė, kurį net sunku įsivaizduot. Valgydino, vaišino, vežiojo laivais, automobiliais. Züriche buvome 3 dienas, – nežiūrint nesiliaujačio lietaus ūpas kuo geriausias – nė valandėlės poilsio, nė minutės, kad nebūtų, kur skubėti. Mūsų priėmimui konsulas išleido ne mažiau 2 000 Fr. Gali įsivaizduot, koks viso to rezultate ūpas ekskursantų tarpe! Dainos nesiliauja visą laiką – laivuos ir traukiniuos – [t]iek jiems džiaugsmo, kad jie į mane žiūri už ekskursijos surengimą kaip į dievą kokį“ (Balio Sruogos atvirlaiškis Vandai Daugirdaitei-Sruogienei, iš Ciuricho – į Būgius, 1930-07-13, in: BSR 17-II, p. 109–112);

„Mes buvome Zueriche 3 dienas pas poną konsulą kaip mylimi svečiai ir jautėmės, tarytum mes būtume sugrįžę iš tolimos kelionės į tikrą tėviškę, ir mes neturėjome Zueriche tokio noro, kurio p. konsulo rūpestingumas nebūtų patenkinęs. Ir dovanos mus pasitiko, ir išlydėjo. Ir dar daugiau. Pono konsulo autoritetas lydėjo mus per visą Šveicariją. Užtekdavo mums įvairiuose Šveicarijos pakraščiuose pasakyti: mums patarė p. konsulas Simon, – ir mes buvome priimami kaip savo žmonės, kaip giminės: toks garbingas ir autoritetingas Lietuvos konsulo vardas Šveicarijoje!“ (Balys Sruoga, „Ekskursijai pasibaigus“, in: Lietuvos žinios, Kaunas, 1930-08-06, Nr. 177, p. 4; dar žr. Idem, in: BSR 17-II, p. 110).

– net lietaus nejutom. Tai tikrai nepaprastas Konsulas. Šiaip – viskas tvarkoj. Ūpas visų geras. Už pusvalandž. vykstam į Meiringen – Grindelwald4Grindelwald – kalnų miestelis Berno kantone, Šveicarijoje. Iš Liucernos Balys Sruoga su studentais ketino traukiniu pasiekti Šveicarijos slėnyje, tarp kalnų, įsikūrusią Meiringen gyvenvietę, o iš ten pėsti nukeliauti į Grindelwald..

Geriausių link[ėjimų].
Sveik[inu] visus.

Br. Boles
Liep. 14 [1v] // [1r] //

1 Juozapas Sruoga (1886–1957) – vyriausias Balio Sruogos brolis, nuo 1929 m. Lietuvos pasiuntinybės Berlyne Konsulinio skyriaus vedėjas.

2 Balio Sruogos (1896–1947), Juozapo Sruogos brolio, Lietuvos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto docento, 1930 m. organizuota studentų ekskursija į Šveicarijos Alpes.

Į ekskursiją vyko: Balys Sruoga, Salomėja Bačinskaitė, Juozas Balčiūnas, Julija Dvarionavičaitė, Jadvyga Laurinavičiūtė, Vitalija Mačiūnaitė, Matas Niauronis, Aleksandra Petrauskaitė, Domas Pinigis, Tomas Stonis, Jonė Ruzgytė-Strazdienė, Juozas Tarvydas, Magdalena Žemaitytė.

Dėstytojas su studentais Šveicarijoje planavo, atsižvelgiant į oro sąlygas ir kitas aplinkybes, praleisti dešimt dienų. Jis aprašė įspūdžius Liucernoje, kur ekskursantams didžiausią įspūdį paliko Keturių Kantonų ežeras:

„Dar Liucernoj. Brangiausias miestas Šveicarijoj – gal ir Europoj. Vilos – hoteliai – restoranai – esmėj – baisiai nuobodu. Tik baisiai gražus ežeras, gal net gražesnis už Königsee“ (Balio Sruogos atvirlaiškis Vandai Daugirdaitei-Sruogienei, iš Liucernos – į Būgius, 1930-07-14, in: LLTI BR, f. 53, b. 684. l. 1v, dar žr. Idem, in: BSR 17-II, p. 116).

3 Wilhelm F. Simon, Lietuvos garbės generalinio konsulato Ciuriche garbės konsulas. Balį Sruogą ir ekskursantus Šveicarijoje papirko konsulo Simono gerumas, dosnumas, rūpestingumas. Konsulo dėka lietuviai priimti ypač svetingai:

„Priėmimą surengė, kurį net sunku įsivaizduot. Valgydino, vaišino, vežiojo laivais, automobiliais. Züriche buvome 3 dienas, – nežiūrint nesiliaujačio lietaus ūpas kuo geriausias – nė valandėlės poilsio, nė minutės, kad nebūtų, kur skubėti. Mūsų priėmimui konsulas išleido ne mažiau 2 000 Fr. Gali įsivaizduot, koks viso to rezultate ūpas ekskursantų tarpe! Dainos nesiliauja visą laiką – laivuos ir traukiniuos – [t]iek jiems džiaugsmo, kad jie į mane žiūri už ekskursijos surengimą kaip į dievą kokį“ (Balio Sruogos atvirlaiškis Vandai Daugirdaitei-Sruogienei, iš Ciuricho – į Būgius, 1930-07-13, in: BSR 17-II, p. 109–112);

„Mes buvome Zueriche 3 dienas pas poną konsulą kaip mylimi svečiai ir jautėmės, tarytum mes būtume sugrįžę iš tolimos kelionės į tikrą tėviškę, ir mes neturėjome Zueriche tokio noro, kurio p. konsulo rūpestingumas nebūtų patenkinęs. Ir dovanos mus pasitiko, ir išlydėjo. Ir dar daugiau. Pono konsulo autoritetas lydėjo mus per visą Šveicariją. Užtekdavo mums įvairiuose Šveicarijos pakraščiuose pasakyti: mums patarė p. konsulas Simon, – ir mes buvome priimami kaip savo žmonės, kaip giminės: toks garbingas ir autoritetingas Lietuvos konsulo vardas Šveicarijoje!“ (Balys Sruoga, „Ekskursijai pasibaigus“, in: Lietuvos žinios, Kaunas, 1930-08-06, Nr. 177, p. 4; dar žr. Idem, in: BSR 17-II, p. 110).

4 Grindelwald – kalnų miestelis Berno kantone, Šveicarijoje. Iš Liucernos Balys Sruoga su studentais ketino traukiniu pasiekti Šveicarijos slėnyje, tarp kalnų, įsikūrusią Meiringen gyvenvietę, o iš ten pėsti nukeliauti į Grindelwald.