<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?>
<?xml-model href="http://www.tei-c.org/release/xml/tei/custom/schema/relaxng/tei_all.rng" type="application/xml" schematypens="http://relaxng.org/ns/structure/1.0"?>
<?xml-model href="http://www.tei-c.org/release/xml/tei/custom/schema/relaxng/tei_all.rng" type="application/xml"
	schematypens="http://purl.oclc.org/dsdl/schematron"?>
<TEI xmlns="http://www.tei-c.org/ns/1.0">
   <teiHeader>
      <fileDesc>
         <titleStmt>
            <title>Balio Sruogos laiškas Juozapui Sruogai, 1930-04-03, iš Kauno – į Berlyną</title>
            <author>Balys Sruoga</author>
            <editor>Neringa Markevičienė</editor>
            <sponsor>
               <orgName>Lietuvos mokslo taryba</orgName>
            </sponsor>
            <respStmt>
               <resp>Transkripcija, korektūra, aprašas, komentarai, kodavimas</resp>
               <persName>Neringa Markevičienė</persName>
            </respStmt>
            <respStmt>
               <resp>Skenavimas</resp>
               <persName>Aurimas Markevičius</persName>
            </respStmt>
         </titleStmt>
         <publicationStmt>
            <authority>BSA: Balio Sruogos elektroninis laiškų archyvas</authority>
            <pubPlace>Vilnius, Lietuva</pubPlace>
            <date>2026</date>
            <availability>
               <p> Laiško atvaizdai naudotini tik mokslo ir studijų tikslais, gavus Lietuvių
                  literatūros ir tautosakos instituto Bibliotekos rankraštyno (<hi rend="italic"
                     >LLTI BR</hi>) leidimą (tel.: (0 5) 262 2592, Antakalnio g. 6, LT-10308
                  Vilnius, biblt@llti.lt). <lb/> Objektą galima naudoti, tačiau tik nekomerciniais
                  tikslais. Be to, negalima jo keisti, modifikuoti, kurti išvestinių kūrinių.
                  Nurodyti autorių. <lb/>[Attribution-NonCommercial-NoDerivatives 4.0 International
                  (CC BY-NC-ND 4.0)]. <ptr
                     target="https://creativecommons.org/licenses/by-nc-nd/4.0/"/>
               </p>
            </availability>
         </publicationStmt>
         <seriesStmt>
            <title>Balio Sruogos laiškai Juozapui Sruogai</title>
         </seriesStmt>
         <sourceDesc>
            <msDesc>
               <msIdentifier>
                  <repository>Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Bibliotekos
                     rankraštynas</repository>
                  <collection>Balys Sruoga</collection>
               </msIdentifier>
               <physDesc>
                  <p> Autografas: <hi rend="italic">LLTI BR</hi>, f. 53, b. 266. Laiškas. Be datos,
                     vietos. Datuota, lokalizuota pagal turinį („Šiandie – balandžio 3 d.“). Rašyta
                     dvigubame 16,5 × 21,0 cm formato, gelstelėjusio, peršviečiamo, atplėšto
                     popieriaus lapuose (1r–v, 2r–v) parkeriu (mėlynu rašalu). Lenkta perpus,
                     lankstymo į keturias dalis žymės. Prierašas Juozapo Sruogos ranka storu mėlynu
                     pieštuku: „gauta 5/IV [1]930“. Kairiajame pakraštyje dvi skylamušio skylės.
                     Segimo sąvaržėlėmis rūdžių žymės. Be voko. Nuorašas (Algio Samulionio
                     mašinraštis): <hi rend="italic">LLTI BR</hi>, f. 1, b. 1292, l. 145–147.
                     Nepublikuota. Skelbiama iš autografo.</p>
               </physDesc>
            </msDesc>
         </sourceDesc>
      </fileDesc>
      <profileDesc>
         <correspDesc>
            <p> Prie laiško voko nėra.</p>
         </correspDesc>
         <langUsage>
            <language ident="lt">Lietuvių</language>
            <language ident="rus">Rusų</language>
         </langUsage>
         <handNotes>
            <handNote medium="blue ink" scribe="BS">1r–v, 2r–v rašyta parkeriu (mėlynu rašalu) Balio
               Sruogos ranka.</handNote>
            <handNote medium="blue pencil" scribe="JuoS">Viršuje, dešinėje pusėje, prierašas mėlynu
               pieštuku Juozapo Sruogos ranka: gauta 5/IV [1]930.</handNote>
         </handNotes>
      </profileDesc>
      <encodingDesc>
         <projectDesc>
            <p>Balio Sruogos elektroninis laiškų archyvas</p>
            <p>Laikomasi skaitmeninio Mary Mitford Russell archyve pateiktų laiškų kodavimo
               rekomendacijų (TEI P5 XML pritaikyta dirbti su Oxygen XML Editor 18.0): <ptr
                  target="https://docs.google.com/document/d/1r-8NGPJL1pZ20pnfvoX5OT0DkcDi-NBp5urJiZwx1sY/pub"
               /></p>
         </projectDesc>
         <editorialDecl>
            <p>Laiške, užrašytame xml pavidalu, atsispindi trys sluoksniai: genetinis (autoriniai
               taisymai nurodyti TEI elementų pažymomis „del“, „add“, „subst“), diplomatinis
               (autorinių taisymų rezultatas parodomas pažymomis „add“ ir „orig“), redaguotas
               (redakciniai taisymai parodomi pažymomis „reg“.</p>
            <p>Minimaliai redaguotame laiške taisomi tik būtiniausi dabartinės kalbos normų
               neatitinkantys rašybos ir skyrybos atvejai.</p>
         </editorialDecl>
      </encodingDesc>
   </teiHeader>
   <facsimile>
      <surface n="1r"/>
      <graphic url="JuoS_1930-04-03%201r.jpg"/>
      <surface n="1v"/>
      <graphic url="JuoS_1930-04-03%201v.jpg"/>
      <surface n="2r"/>
      <graphic url="JuoS_1930-04-03%202r.jpg"/>
      <surface n="2v"/>
      <graphic url="JuoS_1930-04-03%202v.jpg"/>
   </facsimile>
   <text xml:id="JuoS_1930-04-03" type="letter">
      <body>
         <div type="writingSession">
            <head>1r</head>
            <opener>
               <salute>
                  <hi rend="superscript"><num>1</num></hi>
                  <hi rend="indent">Mielas Juozapai,</hi>
               </salute>
            </opener>
            <p>
               <hi rend="superscript"><num>2</num></hi>
               <hi rend="indent"> Senai neberašiau – nežinau, ar kiti rašė apie nau-</hi>
               <lb/><hi rend="superscript"><num>3</num></hi> jausius dalykus. </p>
            <p>
               <hi rend="superscript"><num>4</num></hi>
               <hi rend="indent"> Kad Aniolą<note place="bottom">Aniolas Sruoga (1890–1936) – Balio
                     Sruogos brolis, ūkininkas Baibokuose.</note> „apženijom“<orig/><reg>,</reg>
                  turbūt jau rašė kas nors. Vestu-</hi>
               <lb/>
               <hi rend="superscript"><num>5</num></hi> vės buvo – kaip jos ir gali būti Baibokuose:
               reikia tik stebėtis, <lb/><hi rend="superscript"><num>6</num></hi> kad niekas į
               šulinį neįkrito, klojimo neuždeg<orig>e</orig><reg>ė</reg> ir niekas <lb/><hi
                  rend="superscript"><num>7<hi rend="italic">'</hi></num></hi> nenusprogo<note
                  place="bottom">„Ypač daug triukšmo B. Sruoga prikrėtė per antrąsias brolio Aniolo
                  vestuves Baibokuose 1930 m.: kažkam naktį užkėlė ant stogo „kalamašką“ su
                  pakinktais, paskui, užrėmęs miegančius jaujoj, pakūrė prie durų ugnį, pradėjo
                  šaukti „Degam!“ ir sukėlė paniką“ (Algis Samulionis, <hi rend="italic">Balys
                     Sruoga</hi>, Vilnius: Vaga, 1986, p. 183). <lb/><lb/>Aniolo Sruogos žmona
                  liudijo apie Baliui Sruogai būdingus „epizodiškus gaivališkos prigimties
                  plyksnius“ (Algis Samulionis, <hi rend="italic">Balys Sruoga</hi>, Vilnius: Vaga,
                  1986, p. p. 183), kurie suartino abu brolius: <lb/><lb/>„Gerai prisimenu rašytoją
                  mūsų vestuvėse, tada su juo ir susipažinau. Pasikinkęs porą arklių į roges,
                  prisikvietęs kaimo jaunimo, linksmai dainuodamas, atrūko į mano tėviškę, Krinyčios
                  kaimą, esantį penkiolika kilometrų nuo Baibokų (Sruogos gerų balsų neturėjo, bet
                  dainuoti dainuodavo). Kiek pasilinksminęs, pirma mūsų išdulkėjo namo. Girdi, jam
                  reikią ten tvarką padaryti, jaunųjų laukti. <lb/><lb/>Vestuvininkams parvažiavus,
                  Balys jau buvo gerokai išgėręs. Pradėjo visokias gražias ir negražias išdaigas
                  krėsti. Pirmiausia užkėlė ant kluono kažkieno roges, jau norėjo ir arklį
                  užtraukti. Laimė, vyrai pamatę šiaip taip atėmė. Balys prašė, kad niekas nepadėtų
                  rogių nuo stogo nukelti – reikėjo samdyti talką už dvidešimt litų. Grįžęs į
                  seklyčią, jis ėmė alum laistytis. Pamergės supyko ir išsibėgiojo nuo stalo. Balį
                  teko jėga paguldyti, užvedus į salką. <lb/><lb/>Rytą šeimininkės niekur negalėjo
                  rasti nė vieno puodo. O čia reikia vestuvininkus valgydinti: jau už stalų susėdę.
                  Balys kaip niekur nieko užkandžiauja. Staiga jam ėmę pilvą skaudėti. Jis sako
                  mirsiąs, jeigu negausiąs ko nors karšto, geriausiai karštų kopūstų.
                  <lb/><lb/>Balys buvo kraštutinumų žmogus: labai linksmas, triukšmingas (kai
                  išgeria) arba susimąstęs, paniuręs, vienas vaikšto po laukus. Motina vis mėgo
                  kartoti Panevėžio gimnazijos mokytojo žodžius apie Balį: „Mokinys labai geras, bet
                  didelis raspustininkas“. Aniolas taip pat mėgo gerti ir išsigalvodavo visokių
                  niekų, dar baisesnių už Balį. Žmonės ant jo pykdavo. Jis su niekuo nesiskaitydavo,
                  nieko nesivaržydavo“ (Salomėja Balčiūnaitė-Sruogienė-Kaziliūnienė, „Balio Sruogos
                  gimtinė Baibokuose“, in: <hi rend="italic">Balys Didysis</hi>: <hi rend="italic"
                     >Atsiminimai apie Balį Sruogą</hi>, sudarė ir redagavo Reda Pabarčienė,
                  Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1997, p. 14–15).
                  <lb/><lb/>Balio Sruogos nuotykius jo brolio Aniolo Sruogos vestuvėse Vanda
                  Sruogienė siejo su daug ankstesniu laikotarpiu: „Dėl Balio išdaigų brolio Aniolo
                  vestuvėse. Man rodos, kad jos galėjo būti tik per pirmąsias vestuves, apie 1918
                  m., nes 1930 m. Balys jau buvo įsitraukęs į „Milžino paunksmės“ rašymą, tiek
                  įsisiūbuoti vargu būtų galėjęs. Ir aš atsimenu tai kaip apie „davno minuvšich
                  dniej“ [<hi rend="italic">rus</hi> „seniai praėjusių dienų“] įvykį. Nors ir tais
                  laikais tokie įsisiūbavimai pasikartodavo kiek“ (Vanda Sruogienė, „Mano smulkios
                  pastabos“, in: Vandos Sruogienės laiškas Algiui Samulioniui, iš Čikagos – į
                  Vilnių, 1987-02-20, [pasirašytas mašinraštis], in: <hi rend="italic">LLTI TS</hi>,
                  l. 3r).</note>. <subst>
                  <del rend="overwritten">P</del>
                  <add place="inline">D</add>
               </subst>ėl pasogos <orig>ir gi</orig>
               <reg>irgi</reg> nesusipratimai išėjo: <lb/>
               <hi rend="superscript"><num>8</num></hi> suderėjo 6000, gavo tik 3000 – ir tai tik
               dabar, dėl kitų – <lb/><hi rend="superscript"><num>9</num></hi> vekselius paėmė. Tiek
               to.</p>
            <p>
               <hi rend="superscript"><num>10</num></hi>
               <hi rend="indent">Jau 10 dienų, kaip matutė<note place="bottom">Agota
                     Lomanaitė-Sruogienė (1867–1930) – Balio Sruogos motina.</note> gyvena Kaune –
                  gydytis</hi>
               <lb/><hi rend="superscript"><num>11</num></hi> atvažiavo. Palyginti su tuo, kas buvo
               rudenį, kai gydėsi <lb/><hi rend="superscript"><num>12</num></hi> čia Kaune –
               sveikata žymiai pablogėjusi. Sklerozas <lb/><hi rend="superscript"><num>13</num></hi>
               gana smarkiai progresuoja. Ir kalba sunkėja. Ypač gi – <lb/><hi rend="superscript"
                     ><num>14</num></hi> atmintis. Kas buvo seniau – atsimena, bet kas buvo <lb/><hi
                  rend="superscript"><num>15</num></hi> vakar ar šiandie – nebeatmena. Įspūdis labai
                  <lb/><hi rend="superscript"><num>16</num></hi> liūdnas. Būdama Kaune – kiek aprimo
               ir pasi- <lb/><hi rend="superscript"><num>17</num></hi> taisė, žinoma, pasitaisymas –
               reliatyviškas. <lb/><hi rend="superscript"><num>18<hi rend="italic">'</hi></num></hi>
               Blogiausia tai, kad ir Kaune labai nerimsta, nervinas<subst>
                  <del rend="overwritten">.</del>
                  <add place="inline">,</add>
               </subst>
               <lb/><hi rend="superscript"><num>19</num></hi> baisiai nuobodžiauja. Ir sunku labai
               kuo <lb/><hi rend="superscript"><num>20</num></hi> nors užimti. Veržias namo. Ir
               šiandie jau <lb/><hi rend="superscript"><num>21</num></hi> turbūt išvažiuos – į
               Subačių – reikės nulydėti, nes <lb/><hi rend="superscript"><num>22</num></hi> viena
               traukiniu jau nebegali važiuoti.</p>
            <p>
               <hi rend="indent">___ ___ ___ <hi rend="subscript">[1r] //</hi></hi>
            </p>
         </div>
         <pb/>
         <div type="writingSession">
            <head>1v</head>
            <p>
               <hi rend="superscript"><num>23</num></hi> <hi rend="indent">Prieš porą dienų skambino Aniolas.
                  Tatušio<note place="bottom">Pranciškus Sruoga (1846–1931) – Balio Sruogos tėvas,
                  Baibokų šeimininkas, ūkininkas.</note> svei-</hi> <lb/><hi rend="superscript"
                     ><num>24</num></hi> kata žymiai menkėja. Pradėjo kojos tinti. Matutei <lb/><hi
                  rend="superscript"><num>25</num></hi> apie tai nesakome kol kas, bet kas iš
               to?</p>
            <p>
               <hi rend="superscript"><num>26</num></hi>
               <hi rend="indent">Matutė pagaliau jau įsitikino, kad reikia jiem su</hi>
               <lb/><hi rend="superscript"><num>27</num></hi> tatušiu laikyti atskira tarnaitė, –
               bet įsitikino tik <lb/><hi rend="superscript"><num>28</num></hi> dabar Kaune, kai
               pamatė, kad iš miltų ir pieno <lb/><hi rend="superscript"><num>29</num></hi> galima
               pigiai valgymų padaryti. Bet <orig>ir gi</orig>
               <reg>irgi</reg> skan- <lb/><hi rend="superscript"><num>30</num></hi> dalas: mėsa jai
               valgyti griežčiausiu būdu <lb/><hi rend="superscript"><num>31</num></hi> uždrausta, o
               kai važiavo iš Baibokų į Kauną – <lb/><hi rend="superscript"><num>32</num></hi> ten
               pieno nebebuvo. Sako, dabar jau turėtų <lb/><hi rend="superscript"><num>33</num></hi>
               būti pieno, bet tai dar klausimas. Neleisti va- <lb/><hi rend="superscript"
                        ><num>34<hi rend="italic">'</hi></num></hi> žiuoti j<subst>
                  <del rend="overwritten">ą</del>
                  <add place="inline">ai</add>
               </subst> į Baibokus – <orig>ir gi</orig>
               <reg>irgi</reg> nebegalima: ne- <lb/><hi rend="superscript"><num>35</num></hi>
               rimastauja, nervuojas, verkia. Ir tatušis prašo, <lb/><hi rend="superscript"
                     ><num>36</num></hi> kad ji greičiau grįžtų. Sulaikyti ją ilgiau Kaune –
                  <lb/><hi rend="superscript"><num>37</num></hi> jau sunkiai begalima. Todėl
                  <orig>tur būt</orig>
               <reg>turbūt</reg> ir teks ji <lb/><hi rend="superscript"><num>38</num></hi> šiandie
               išlydėti į Subačių. Bet bloga yra dar ir tai, <lb/><hi rend="superscript"
                     ><num>39</num></hi> kad vidurius sutvarkyti negalima: naktį – sušlampa ir dar.
                  <lb/><hi rend="superscript"><num>40</num></hi> Ži<orig>u</orig><reg>ū</reg>rėjo ir
               dabar kokie penki daktarai – bet ką gi jie padarys<note place="bottom">Balio Sruogos
                  motina mirė 1930-12-25. Tolesniuose Balio Sruogos laiškuose tėvų ir Baibokų
                  siužetas nebeplėtojamas. Motinos mirties aplinkybės išryškėja tik iš Juozapo
                  Sruogos atvirlaiškio, adresuoto žmonai Bronislavai Sruogienei: <lb/><lb/>„Brangi
                  Bronyte. Rašau iš Biržų. Jau Kaune per telefoną sužinojau iš Aniuolo (iš
                  Vabalninko), kad motina sugriuvo, prasimušė galvą ir padėtis labai ir labai rimta.
                  Iš Subačiaus nuvažiavau į Baibokus be ypatingų prietykių. Namie motiną radau be
                  sąmonės. Tėvas irgi labai blogai atrodo. Keletą valandų pamiegojęs nuvykau (<hi
                     rend="superscript">25</hi>/<hi rend="subscript">XII</hi>) į Vabalninkus
                  pasikalbėt su daktaru ir Adolpu. Daktaras pasakė, kad sąmonė atgaut vilties nėra
                  ir kad jam prie ligonės nėra ko veikti. Pranešiau apie [tai] Adolpui; parašiau
                  pakvietimą, kad atvažiuotų dėdė Aniolas, kurs pavakare ir atvyko. Motina atrodė,
                  kaip kad an[ksčiau]. Seniaus Kaune – sunkiai kvėpavo ir tiek. Šiandien iš ryto
                  atvažiavo Adolpas, ir jam atvykus motina greit pasimirė. Dienos metu Adolpas su
                  Aniolu nuvažiavo Vabalninkan, kad pasikalbėt telefonu su Boleslavu, susitarti su
                  kunigais del laidotuvių ir tt. Gavo telegramą iš Kazio, kad jis šiandien
                  atvažiuona. Sugrįžus Adolpui iš Vabalninko, aš tuojaus išvažiavau į Biržus nupirkt
                  papuošimų del karsto. Nors kelias geras ir aš gerai šiltai apsirėdęs, bet taip
                  sušalau, kad net kalbėti vos galėjau (mat vėjas iš priekio). Daug ko pirkt čia
                  negalima. Labai primityvūs papuošimai iš Rygos. Nupirksiu dar vainiką iš blekės
                  (12 lt.). Naudojausiu proga ir užėjau pavalgyti pietus: gavau gerą sriubą (kurios
                  jau dvi dieni nevalgiau), mėsos, trijų devynerių ir arbatos. Apšilau ir greit
                  trauksime atgal. <lb/>Motyną į kapus lydėsime ryt, o laidoti bus galima tik
                  pirmadienį. <lb/>Palaidojus tuojaus važiuosiu Kaunan. Kaune būt anksčiau
                  antradienio jokiu būdu negaliu. Nežinau, ar aš suspėsiu per dvi dienas atlikti
                  visus reikalus Ministerijoje. Į teatrą ir Naujų metų pasitikimą turbūt jau
                  nebeisiu. Labų dienų profesoriui Paliokui, pp. Sidzikauskams ir tt. <lb/>Bučiuoju
                  Tave. <lb/>Tavo Juozas <lb/><lb/>Biržai, 1930 XII 25“ <lb/><lb/>(Juozapo Sruogos
                  atvirlaiškis Bronislavai Sruogienei, iš Biržų – į Berlyną, 1930-12-25,
                  [rankraštis], in: <hi rend="italic">LLTI BR</hi>, f. 53, b. 854, l. 1v,
                  2v).</note>.</p>
            <p>
               <hi rend="superscript"><num>41</num></hi>
               <hi rend="indent">
                  <orig>–</orig><reg/> Šiomis dienomis buvo atvažiavęs į Kauną
                     Sodeli<orig>u</orig><reg>ų</reg></hi>
               <lb/>
               <hi rend="superscript"><num>42</num></hi> „Ignašius“ gydytis – ėmė ir numirė
               Kaune.</p>
            <p>
               <hi rend="indent">___ ___ ___</hi>
               <hi rend="subscript">[1v] //</hi></p>
         </div>
         <pb/>
         <div type="writingSession">
            <head>2r</head>
            <p>
               <hi rend="superscript"><num>43</num></hi>
               <hi rend="indent">Ar yra mūsų konsulatai Düsseldorfe, Kölne,</hi>
               <lb/><hi rend="superscript"><num>44</num></hi> Frankfurt a. M.<note place="bottom"
                  >Frankfurt a.[m] M.[ain] – <hi rend="italic">vok</hi>, <hi rend="italic"
                     >santr</hi> Frankfurtas prie Maino.</note>? Jei yra – gal parašytum jų
               adresus.</p>
            <p>
               <hi rend="superscript"><num>45</num></hi>
               <hi rend="indent">Š. m. birželio 18–24 d. kviečiam<orig>i</orig><reg>a</reg> vokiečių
                  ekskursija iš</hi>
               <lb/><hi rend="superscript"><num>46</num></hi> Müncheno (iš Deutsche Akademie<note
                  place="bottom">Deutsche Akademie – <hi rend="italic">vok</hi> Vokietijos
                  akademijos.</note> srities, Paul Rohrbach<note place="bottom">Paul Rohrbach
                  (1869–1956) – Baltijos vokiečių rašytojas, domėjęsis „pasaulio politika“.</note>
               grupė) <lb/><hi rend="superscript"><num>47<hi rend="italic">'</hi></num></hi> į <subst>
                  <del rend="overwritten">D</del>
                  <add place="inline">L</add>
               </subst>ietuvą – dainų diena, paroda, provincijos atlankymas<note place="bottom"
                  >Spaudoje pasirodė žinutė apie į Kauną atvykusią ekskursiją: „Vakar 11.40 val. iš
                  Karaliaučiaus atvyko vokiečių studentų ekskursija iš 17 asmenų, iš kurių keli
                  lietuviai studentai. Ekskursiją suorganizavo Karaliaučiaus lietuvių studentų
                  draugija. Atvykusiųjų tikslas aplankyti [1930-06-18 atidarytą Lietuvos žemės ūkio
                  ir pramonės] parodą [ji skirta jubiliejiniams Vytauto Didžiojo metams] ir šiaip
                  susipažinti su Kaunu. Įdomu, kad ekskursantų tarpe yra 2 prūsų lietuviai,
                  nuolatiniai Karaliaučiaus gyventojai. Stotyj svečius pasitiko Lietuvos
                  universiteto studentų būrelis“ ([Be autoriaus], „Atvažiavo vokiečių studentų
                  ekskursija“, žr. „Kronika“, in: <hi rend="italic">Lietuvos aidas</hi>, Kaunas,
                  1930-06-21, Nr. 138, p. 10). <lb/><lb/>Neišliko šios ekskursijos programa. Tačiau
                  išliko keletas diplomato, Karaliaučiaus konsulo Jono Budrio laiškų, kaip planuotos
                  praėjusių metų ekskursijos, vykusios Vokiečių–lietuvių kultūrinio bendradarbiavimo
                  draugijos dėka, tarpininkaujant Baliui Sruogai: <lb/><lb/>„Esu gavęs Tamstos š. m.
                  gegužės m. 26 d. laišką, už kurį tariu dėkui. <lb/>Dėl ekskursijų iš Karaliaučiaus
                  į Kauną dr. Schoenemanas šįsyk greičiausiai yra apsirikęs, nes vyksta dvi atskiros
                  ekskursijos – birželio 7 d. Vokiečių–lietuvių draugijos ekskursija ir birželio 13
                  d. Wirtschaftsinstituto studentų su profesoriais ekskursija. Pirmojoje
                  ekskursijoje studentų kažin ar bus, gal vienas kitas. Pirmosios ekskursijos
                  priėmimu Kaune būtų gerai, kad pasirūpintų kauniškė Vokiečių–lietuvių draugija. Ši
                  ekskursija savo programoje nėra numačiusi lankyti „Maistą“ ir kitas pramonės
                  įstaigas. Jos dalyvių skaičius tuo tarpu ir dar nežinomas. Dėl šios ekskursijos
                  pageidaujama, kad birželio 7 d. vakare ateitų jos pasitikti į stotį keletas
                  kauniškės Vokiečių–lietuvių draugijos narių ir padėtų svečiams persikelti į
                  viešbučius (numatomi „Lietuvos“ viešbutis ir viešbutis „Roma“). Birželio 8 d.
                  norėtų apžiūrėti Kauno miestą ir jo įstaigas (Lietuvos banko ir Teisingumo m-jos
                  rūmai, Čiurlionies galerija, Senamiestis, Kauno pilies griuvėsiai, bažnyčios etc.,
                  kiek leis laikas iki pietų), iki 2 val. papietauti ir 2 val. vykti garlaiviu į
                  Pažaislį, nuo 8 val. ekskursija palieka laiko galimiems būti pakvietimams.
                  Birželio 9 d. rytą apžiūrėti Karo muziejų, „rundreisas“ [<hi rend="italic"
                     >vok</hi> apžvalginė kelionė] po Kauno apylinkes, sustojant Mickevičiaus slėny
                  ir Botanikos sode, pietūs ir geležinkelio stotis. <lb/><lb/>Geležinkelį,
                  viešbučius, maistą ekskursantai apmokės patys. Iš priėmėjo tikimasi garlaivis į
                  Pažaislį (nors dalį garlaivio išlaidų prisiimtų ir ekskursantai, tik iš anksto
                  reiktų žinoti išlaidų dydį) ir <hi rend="italic">Bierabendas</hi> [<hi
                     rend="italic">vok</hi> vakarėlis, pobūvis], jei toks būtų ruošiamas. Tat
                  pareina iš Kauno iniciatyvos, nes tokie dalykai Vokietijoje daromi miestų valdybų,
                  tai gal ir Vokiečių–lietuvių draugijai tektų susitarti su Kauno miesto valdyba. Aš
                  savo keliu jau burmistrui p. Vileišiui esu parašęs. Pageidaujama, kad <hi
                     rend="italic">Bierabende</hi> dalyvaujančios ponios ir panelės būtų
                  apsirėdžiusios tautiškais drabužiais. Taip pat būtų gera įspėti lietuviškus
                  dirbinius, juostas ir kt. pardavinėjančias krautuves, [kad] birželio 8 d. savo
                  išteklius papildytų, nes, kiek teko patirti, ekskursijos dalyviai nori jų įsigyti.
                  <lb/><lb/>Dėl kitos studentų ekskursijos, kurioje dalyvauja ir profesoriai (apie
                  40 žmonių), gal galima būtų susitarti su p. Avietėnaite (Užsienių reik. m-ja),
                  kuriai šios ekskursijos kelionės programą esu išsiuntęs. Šiai antrai ekskursijai
                  tikrai tiktų Tamstos pasiūlytoji nakvynė parodos paviljonuose ant šiaudų ir
                  ekskursantai būtų tuo net patenkinti. – <lb/><lb/>J. Budrys<lb/>Konsulas“
                  <lb/><lb/>(Jono Budrio laiškas Baliui Sruogai, iš Karaliaučiaus – į Kauną,
                  1929-05-28, [pasirašytas mašinraštis], in: <hi rend="italic">LLTI BR</hi>, f. 53,
                  b. 645, nr. 1, l. 1r–v); <lb/><lb/>„Gerbiamas Ponas Daktare, <lb/><lb/>Šiandien ir
                  vėl gavau Tamstos laišką ir reiškiu padėkos už suteiktąsias žinias.
                  Vokiečių–lietuvių draugijos ekskursija jau visai baigia pasiruošti. Dalyvių bus
                  apie 50, kurių tarpe taip pat ir apie 20 studentų, kurie nakvynes turės kaip ir
                  kiti ekskursantai viešbučiuose, tat dėl nakvynių atskirai rūpintis nėra reikalo,
                  tik būtų gerai, kad Tamsta galėtum susitarti su p. Čiburu, kad juos pasitiktų, o
                  taip pat dalyvautų su jais visose jų pramogose ir studentai, juo labiau kad jie
                  labai yra linkę užmegzti santykių su lietuvių studentija. Birželio 5 ar 6 d.
                  išsiųsiu Tamstai visų ekskursijos dalyvių sąrašą, o jei tat man nepavyktų,
                  įteiksiu vakare birželio 7 d. atvykęs į Kauną. Atvykęs į Kauną, norėčiau dar tą
                  patį vakarą pasitarti su Tamsta ir kitais šios ekskursijos priėmimu
                  besirūpinančiais asmenimis, geriausiai tat būtų įvykdyti „Metropoly“, nes ir aš
                  pats sustosiu „Metropolio“ viešbuty. Dėl ekskursijos pramogų norėčiau pareikšti
                  dar šių pageidavimų: 1. Jei orkestras kaštuotų tikrai tik iki 50 litų, prašyčiau
                  jį vis dėlto pasamdyti, Karaliaučiaus draugija šią sumą galės sumokėti, 2. <hi
                     rend="italic">Bierabendas</hi> būtų gerai, kad galėtų būti šeštadienio vakare
                  ir 3. Bendri pietūs būtų geriau suruošti sekmadienį prieš išvyksiant, kad su
                  pakelta nuotaika ekskursija galėtų grįžti į Karaliaučių. Taip pat būtų neblogai,
                  kad pakvietimai į <hi rend="italic">Bierabendą</hi> ir šiaip būtų išspausdinti,
                  bet tat yra tik pageidavimas, nes vokiečiai tokius dalykus mėgsta (pasiimti
                  atminčiai). <lb/><lb/>Dėl Tamstos reikalo dar nesu gavęs atsakymo iš Geležinkelių
                  Direkcijos, kai turėsiu bet kurių žinių, tuojau Tamstai pranešiu. <lb/>Labai
                  dėkingas Tamstai už visą triūsą, lieku gerbiąs Tamstą. <lb/>J. Budrys“
                  <lb/><lb/>(Jono Budrio laiškas Baliui Sruogai, iš Karaliaučiaus – į Kauną,
                  1929-06-04, [pasirašytas mašinraštis], in: <hi rend="italic">LLTI BR</hi>, f. 53,
                  b. 645, nr. 2, l. 1r–v).</note>. <lb/><hi rend="superscript"><num>48</num></hi>
               Ekskursantų tarpe kviečiamas ir Pflüger<note place="bottom">Fridrich Wilhelm Pflüger
                  – 1929 m. garbės konsulas Lietuvos garbės konsulate Miunchene.</note>. Ar nerei-
                  <lb/><hi rend="superscript"><num>49</num></hi> kėtų į tą kompaniją pakviesti ir
               konsulai iš Leipcigo<note place="bottom">E. Bielmann – 1929–1934 m. Lietuvos garbės
                  konsulato Leipcige garbės konsulas.</note>
               <lb/><hi rend="superscript"><num>50</num></hi> bei Dresdeno<note place="bottom"
                  >Rudolf Maron – 1929–1933 m. garbės konsulas Lietuvos garbės konsulate
                  Drezdene.</note>? Kaip Berl<orig>i</orig><reg>y</reg>no atstovybė į tai
                  ži<orig>u</orig><reg>ū</reg>rėtų? <lb/><hi rend="superscript"><num>51</num></hi>
               Finansuos priėmimą<orig/><reg>,</reg> žinoma<orig/><reg>,</reg>
                  U<orig>z</orig><reg>ž</reg>. R. Ministerija<note place="bottom">Už.[sienio]
                  R[eikalų] Ministerija.</note>, <lb/><hi rend="superscript"><num>52</num></hi>
               kurios sutikimą aš jau esu gavęs. Jei atstovybė <lb/><hi rend="superscript"
                     ><num>53</num></hi> manytų, kad tai reikalinga –
                  pakviestum<orig>e</orig><reg>ė</reg>m į kompa- <lb/><hi rend="superscript"
                     ><num>54</num></hi> nij<orig>a</orig><reg>ą</reg> ir juos: oficiališkai kviečia <orig>Lietuvių
                  vokiečių</orig>
               <reg>Lietuvių–vokiečių</reg>
               <lb/><hi rend="superscript"><num>55</num></hi> kultūrinio bendradarbiavimo
                  draugija<note place="bottom">Lietuvių–vokiečių kultūrinio bendradarbiavimo
                  draugija, visuomeninė organizacija, 1928–1934 m. veikusi Kaune. Draugija skatino
                  lietuvių ir vokiečių tautų kultūrinį bendradarbiavimą, rengė paskaitas, rėmė
                  vokiečių knygyną Kaune.</note>. <lb/><hi rend="superscript"><num>56<hi
                        rend="italic">'</hi></num></hi> Ekskursijos iniciatyva <subst>
                  <del rend="overwritten">i</del>
                  <add place="inline">b</add>
               </subst>uvo mano, ir ji tvarkyti <lb/><hi rend="superscript"><num>57</num></hi> man
                  <orig>ir gi</orig>
               <reg>irgi</reg> teks. Ar prie progos negalėtum tą klausimą
                  <lb/><hi rend="superscript"><num>58</num></hi> priminti ir atstovui?</p>
            <p>
               <hi rend="superscript"><num>59</num></hi>
               <hi rend="indent">Velykoms važiuoju į Vilnių (siunčia Universi-</hi>
               <lb/><hi rend="superscript"><num>60</num></hi> tetas), gal net į Varšuvą
                  pakli<orig>u</orig><reg>ū</reg>siu<note place="bottom">Balys Sruoga 1930 m.
                  balandžio mėn. mokslo reikalais vyko į Lenkiją: „1930 m. per Velykas jis buvo
                  gavęs komandiruotę į Vilnių ir Lenkiją rinkti medžiagą mokslo darbui, važiavau ir
                  aš“ (Vandos Sruogienės laiškas Algiui Samulioniui, iš Čikagos – į Vilnių,
                  1980-03-12, [pasirašytas mašinraštis], in: <hi rend="italic">LLTI TS</hi>, l. 1r).
                  Daugiau dokumentų, atspindinčių šios išvykos turinį, neišliko.</note>.</p>
            <p>
               <hi rend="superscript"><num>61</num></hi>
               <hi rend="indent">Tik kad tų ligų šiemet negalime atsikratyti. Tik</hi>
               <lb/><hi rend="superscript"><num>62</num></hi> Vanda<note place="bottom">Vanda
                  Sruogienė (1899–1997) – istorikė, Balio Sruogos žmona.</note> sirgo dvi savaiti –
               tiesa, menka liga „свинка“<note place="bottom">„Свинка“ – <hi rend="italic">rus</hi>
                  kiaulytė.</note>, <lb/><hi rend="superscript"><num>63</num></hi> Dalė<note
                  place="bottom">Dalia Sruogaitė (1925–2015) – Balio Sruogos dukra.</note> serga jau
               3 savaitės viduriais, – ir jokio <lb/><hi rend="superscript"><num>64</num></hi>
                  pager<orig>e</orig><reg>ė</reg>jimo, iš lovos nesikelia – –</p>
            <p>
               <hi rend="indent">___ ___ ___</hi>
               <hi rend="subscript">[2r] //</hi></p>
         </div>
         <pb/>
         <div type="writingSession">
            <head>2v</head>

            <p>
               <hi rend="superscript"><num>65</num></hi>
               <hi rend="indent">Šiandie – baland<orig>z</orig><reg>ž</reg>io 3 d. – kalbėjo
                     Adolpas<note place="bottom">Adolfas Sruoga (1887–1941) – Balio Sruogos brolis,
                     1927–1933 m. Lietuvos pašto valdybos direktorius.</note></hi>
               <lb/><hi rend="superscript"><num>66</num></hi> su Vabalninkais – su Anioliene<note
                  place="bottom">Salomėja Balčiūnaitė-Sruogienė (1910–2004) – antroji Aniolo Sruogos
                  žmona.</note> – <lb/><hi rend="superscript"><num>67</num></hi> Baibokuos jokių
               ypatingų atmainų <lb/><hi rend="superscript"><num>68</num></hi> nėra, nors ir nieko
               gera.</p>
            <p>
               <hi rend="superscript"><num>69<hi rend="italic">'</hi></num></hi>
               <hi rend="indent"> Matut<orig>e</orig><reg>ė</reg> labai rūpinas<add place="inline"
                     >i</add>, b<orig>u</orig><reg>ū</reg>ti</hi>
               <lb/><hi rend="superscript"><num>70</num></hi> ilgiau Kaune nebenori – <orig>šį
                  vakar</orig>
               <reg>šįvakar</reg>
               <lb/><hi rend="superscript"><num>71</num></hi> išvažiuoja<orig/><reg>.</reg></p>
            <p>
               <hi rend="superscript"><num>72</num></hi>
               <hi rend="indent">Ir prašo „kloniotis“ jum abiem<orig/><reg>.</reg></hi></p>
            <p>
               <hi rend="superscript"><num>73</num></hi>
               <hi rend="indent">Labų dien<orig>u</orig><reg>ų</reg> p. Bronei<note place="bottom"
                     >Bronė Jazbutytė-Sruogienė (1896–1950) – Balio Sruogos brolio Juozapo Sruogos
                     žmona.</note></hi>
               <lb/><hi rend="superscript"><num>74</num></hi> iš vis<orig>u</orig><reg>ų</reg>
                  m<orig>u</orig><reg>ū</reg>s<orig>u</orig><reg>ų</reg><orig/><reg>.</reg></p>

            <closer>
               <signed>
                  <hi rend="superscript"><num>75</num></hi>
                  <hi rend="indent">Balys<note place="bottom">Balys Sruoga (1896–1947), Juozapo
                        Sruogos brolis, Lietuvos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto
                        dėstytojas, Slavų literatūros ir kalbų katedros docentas.</note>
                     <hi rend="subscript">[2v] //</hi></hi>
               </signed>
            </closer>
         </div>
         <pb/>
         <div type="notes">
            <head>Tekstologiniai komentarai</head>
            <p>
               <hi rend="superscript"><num>7</num></hi> Dėl ] <hi rend="italic">cor</hi> D <hi
                  rend="italic">pro</hi> P <lb/><hi rend="superscript"><num>18</num></hi> nervinas,
               ] <hi rend="italic">p ver cor interp pro</hi> . <lb/><hi rend="superscript"
                     ><num>34</num></hi> jai ] <hi rend="italic">cor fl</hi> -ai <hi rend="italic"
                  >pro</hi> -ą <lb/><hi rend="superscript"><num>45</num></hi> kviečiam[a] ] <hi
                  rend="italic">vid ex err fl</hi> -i <hi rend="italic">pro</hi> -a <lb/><hi
                  rend="superscript"><num>47</num></hi> Lietuvą ] <hi rend="italic">cor</hi> L <hi
                  rend="italic">pro vid</hi> D <lb/><hi rend="superscript"><num>56</num></hi> buvo ]
                  <hi rend="italic">cor</hi> b <hi rend="italic">pro</hi> i <lb/><hi
                  rend="superscript"><num>69</num></hi> rūpinas[i] ] <hi rend="italic">ins sec</hi>
               i </p>
         </div>
      </body>
   </text>
</TEI>
