2 1. Siunčiu galutiną ekskursantų sąrašąPrie laiško priedo (ekskursantų sąrašo) nėra. 1929-07-03 iš Kauno geležinkelio stoties į Vokietiją kartu su Baliu Sruoga išvyko: Feliksas Senkus, Anelė Asevičiūtė, Ona Girčytė, Jonas Gocentas, Juozas Gontis, Vladas Jakutis, Marija Jazbutytė, Kopliauskaitė Bronė, Matas Mockis, Leonardas Mižutavičius, Adolfas Nezabitauskas, Petras Pamataitis, Elena Vabalaitė, Birutė Vileišytė, Elena Urnežaitė, Elzbieta Žilytė, Juozas Ruseckas, Jadvyga Laurinavičiūtė (Felikso Senkaus laiškas Jonui Gocentui, iš Kybartų – į Kauną, 1929-09-28, [rankraštis (ekskursantų sąrašas, išlaidų sąmata), pasirašytas mašinraštis (laiškas)], in: LLTI BR, f. 53, b. 638, l. 1v, 2r). Į paminėtą sąrašą liko neįtraukti: Antanas Venclova, Bronys Raila, Domas Pinigis ir Kazys Jankauskas. Atvykę į Vokietiją ekskursantai pasidalijo į dvi grupes: pirmoji grupė, kurią sudarė septyni žmonės – Juozas Gontis, Kazys Jankauskas, Marija Jazbutytė, Adolfas Nezabitauskas, Birutė Vileišytė, Bronė Kopliauskaitė, Feliksas Senkus, toliau keliavo maršrutu: Berlynas – Potsdamas – Leipcigas – Dresdenas – Harco kalnai – Saksonijos Šveicarija; antroji grupė, kurią sudarė trylika asmenų – Anelė Asevičiūtė, Ona Girčytė, Jonas Gocentas, Juozas Gontis, Vladas Jakutis, Matas Mockis, Leonardas Mižutavičius, Petras Pamataitis, Elena Vabalaitė, Antanas Venclova, Bronys Raila, Domas Pinigis ir Balys Sruoga, siekė Tirolį, Šveicariją, Italiją. Vėliau apie antrosios ekskursijos grupę prisiminta: „Vieną rytą mes, iš viso trylika žmonių (Sruogos nuomone, laimingas skaičius), susirinkome Kauno geležinkelio stoty“ (Antanas Venclova, „Kelionė į Vakarus“, in: Jaunystės atradimas, Vilnius: Vaga, 1966, p. 120)..

3 Gal parodysi jį (ir duosi) ir StudentamsBerlyno studentų draugija. Balys Sruoga išreiškė padėką ir ekskursijos metu padėjusiems užsienio lietuviams studentams: „Mūsų studentų organizacijos Berlyne, Leipcige, Dresdene, Münchene, Vienoje, nesigailėdamos laiko ir triūso, taip pat rūpestingai atėjo mum į pagalbą“ (Balys Sruoga, „Laiškas į redakciją“, in: Lietuvos aidas, Kaunas, 1929-08-13, Nr. 182, p. 6)..

4' Praš a o si dar labai daug kitų, nepriimu, bet 5 jie nori važiuoti savo pasais ir lėšomis, 6 by tiktai toliau būti kartu su ekskursija.

7'2. Del arbatų – aš ne a nioptol nenoriu prašyti 8 ir norėti. Tai, ką atstovybė darė, yra visiškai 9 gana – ir mes esame labai dėkingi.

10 Daugiau nieko ir noreėti negalima.

11 3. JazbutaiteiMarija Jazbutytė (g. 1909) – Bronislavos Jazbutytės-Sruogienės, Juozapo Sruogos žmonos, sesuo. – „per gvoltą“ pasą aš gavau. Man 12 gaila, p. Jazbutiį (tėvą)Jurgis Jazbutis (1862–1933) – Marijos Jazbutytės ir Bronislavos Jazbutytės-Sruogienės tėvas. – priklapatijau – bet 13 už tai užtai greit padariau. Dabar panelė ne tik 14 važiuoja, bet ir nuosavų pasą turi, – o buvo 15 istorija, kol jį išgavau. Ir p. Jazbutienė nu- 16 kentėjo – turėjo ankstų Rrytą važiuot laivu 17 į Kačerginę dukters ieškoti.

18 4. Del ekskursijos iš Elbingo – man skambino 19 iš Užsien. Reikal. Ministerijos, rytoj – eisiu 20 tartis. Kaip tyčia p. S-koVaclovas Sidzikauskas (1893–1973) – teisininkas, diplomatas. 1922–1931 m. atstovas, įgaliotasis ministras Vokietijoje. Jis nemažai pagelbėjo studentams iš Lietuvos: „Ekskursijos planus realizuoti padėjo dar ilgesnė gerų žmonių eilė. Pirmoj eilėj čia tenka paminėti mūsų ministerio Berlyne p. Sidzikausko vardas, kuris su savo bendradarbiais tėviškai rūpinos ekskursijos vaisingumu“ (Balys Sruoga, „Laiškas į redakciją“, Lietuvos aidas, Kaunas, 1929-08-13, Nr. 182, p. 6). Kaune aš nie- 21 kumet negaliu sugauti. Sužinau apie 22 jo atvažiavimą tuomet, kai jis jau 23 yra išvažiavęs.

24' Tad iki greito 25' pasimatiymo.