1. Buvo gen. kon.1 Gen. kon. visi
bavariečiai. Ministerija apie jo atvažiavimą nieko nežinojo – todel nieks nepasitiko.
Pasitikau stoty tik aš su savo asistentu. Daug padėjau jam padaryt vizitų, apvažiavau
miestą ir tt. – išlydėjau stoty. Jis pažadėjo parūpint nakvynes ir pakvietė pas save
į „arbatą“.
2. Parašiau laiškus į Leipzigą ir Dresdeną, prašydamas
patarti, kur galima gaut juo pigesnė nakvynė. Ir tiek.
Leipcigiškis3
„Didžiai gerbiamas pone
Konsule!
Tebūnie man leista Tamistai širdingai padėkoti už Tamistos
malonų laišką ir Tamistos malonius rūpesčius. Tamistos malonumas padės mums
pasiekti mūsų tikslą: pažinti vokiečių tautos kultūrą ir žmones.
Šiandie, deja, negalėčiau pranešti, kuriuo traukiniu ekskursija atvyks į
Leipzigą. Aišku tik tiek, kad ji atvyks iš Harzo (Thale) liepos mėn. 12 dieną,
turi būt kuriuo nors dieniniu Personenzug [vok =keleiviniu traukiniu]. Deja, Leipzige ekskursija galės
pasilikti tik vieną parą, nes liep. 3 d. ekskursija turi būti jau Dresdene, kur su
pagalba tenykščio Lietuvos konsulo p. dr. Rudolf Maron suruošta plati ekskursijos
darbo programa, pradedant liepos mėn. 13 d.
Kuriuo traukiniu ekskursija
atvyks į Leipzigą, bus galima pranešti telegrafu iš Harzo.
Leiskite,
pone Konsule, dar kartą pareikšti Tamistai mano padėką ir aukščiausią pagarbą.
Jūsų tarnas“
(Balio Sruogos laiškas E. Bielmannui, iš Kauno –
į Leipcigą, 1929-06-24, [pasirašytas mašinraštis], in: LLTI
BR, f. 53, b. 627, l. 1r–v).
„Didžiai gerbiamas pone Konsule!
Leiskite pradžiai, gerbiamas pone Konsule, pareiškti Tamistai
širdingiausios padėkos už Tamistos tokį mielą laišką ir tokius malonius rūpesčius.
Man net nesmagu, kad Tamista tiek daug rūpiniesi del mūsų! Mūsų tikslas
pažinti vokiečių kultūrą ir žmones – studijų tikslas, o Tamista rengiesi suteikti
mums tiek malonumo!
Del Tamistos pasiūlyto programo mes pageidautumėm
vieno pakeitimo. Mes norime, kiek galint, pažinti ir vokiečių žemės gamtos
grožybes. Todel būnant Dresdene baisiai gaila būtų neatlankyti Saksų Šveicarija
(Sächsische Schweiz). Gal būtų galima vietoj Meissen nuvykti į Saksų Šveicariją?
Juk ir pačiame Dresdene yra puikus porceliano rinkinys (Porzellansammlung), o Saksų Šveicarijos – niekur kitur pasauly. Gal būtų
galima sudaryti vienos dienos turas į Saksų Šveicariją – atlankyti bent Bastei ir
apylinkes? 1927 metais vasarą su tokia pat studentų ekskursija aš tą turą esu
padaręs į vieną dieną.
Man baisiai gaila, kad pačiame Dresdene aš
negalėsiu būti kartu su ekskursija, nes aš su kita ekskursijos grupe turiu vykti į
München, Wien ir Austrijos gletčerus. Į Dresdeną ekskursiją atlydės diplom.[at's]
com.[rade] [angl =diplomatų bičiulis] Feliksas Senkus, mano
pavaduotojas.
Dresdene ekskursijai vadovaus mano collega [lot =kolega] Kauno universiteto prof. dr. Horst Engert, buvęs Dresdeno aukštosios technikos mokyklos
profesorius. Jisai reprezentuos mūsų ekskursiją santykiuose su Tamistos maloniame
laiške paminėtais aukštais asmenimis: prof. dr. Horst Engerto asmeny nelyginant
simboliškai susijungia Dresdeno ir Kauno aukštosios mokyklos.
Prof. dr.
Engert atvyks į Dresdeną liepos mėn. 11 dieną ir tuojau užeis int Tamistą
pasitarti.
Gerbiamajam prof. dr. Gravelius siunčiu laišką drauge su
šiuo.
Kuriuo traukiniu ekskursija atvyks į Dresdeną, bus galima tiktai
telegrafu pranešt iš Leipzigo. Tai turbūt bus kuris nors Personenzug.
Dar kartą tebūnie man leista Tamistai, didžiai
gerbiamas Konsule, pareikšti širdingiausius padėkos ir aukščiausios pagarbos
jausmus visos ekskursijos vardu.
Jūsų ergebener
Diener [vok =atsidavęs tarnas]“
(Balio
Sruogos laiškas Rudolfui Maronui, 1929-06-24, iš Kauno – į Drezdeną, [pasirašytas
mašinraštis], in: LLTI BR, f. 53, b. 625, l. 1r–v).
Balys Sruoga ekskursijos klausimu buvo parašęs laišką dar prof. Harriui
Heinrichui Jakobui Graveliusui (1861–1938) – mokslininkui, Drezdeno Technikos
universiteto Užsienio reikalų biuro vadovui:
„Didžiai gerbiamas pone
Profesoriau,
Teko patirti iš Lietuvos Konsulo Dresdene pono dr. Rudolf
Maron, kad Tamista, didžiai gerbiamas pone profesoriau, maloniai susirūpinai mūsų
ekskursijos likimu Dresdene. Leiskite, pone profesoriau, visos ekskursijos vardu
pareikšti širdingiausios padėkos už Tamistos mums rodomą palankumą.
Tamistos palankumas mane džiugina dar ir [del] netiesioginių aplinkybių.
Man jau keleri metai tenka darbuotis del vokiečių tautos kultūrinio susipažinimo
ir susiartinimo.
Tuo tikslu man tenka kasmet organizuoti mūsų studentų
ekskursijos į Vokietiją, ir vokiečių – į Lietuvą.
Mes Vokietijoje norime
pažinti žmones, kraštą, kultūrą. Ypač man brangi pažintis su Saksų žavėtina gamta
ir Saksų žmonėmis, su kuriais Lietuvos likimas žiloje praeity tiek tampriai buvo
surištas.
Man baisiai liūdna, kad aš patsai gražiausiajan miestan
Dresdenan su ekskursija negalėsiu atvykti: aš turėsiu tuo pačiu laiku su kita mano
ekskursijos grupe vykti į München, Wien, Tirol.
Dresdene mane pavaduos
ir betarpiškai ekskursijai vadovaus mano collega Kauno Universiteto profesorius
dr. Horst Engert, buvęs Dresdeno Technische
Hochschule profesorius.
Dar kartą leiskite, pone profesoriau, pareikšti
mano širdingiausios padėkos ir giliausios pagarbos jausmus.
Jūsų ergebenster Diener“
(Balio Sruogos laiškas
Harrisui Heinrichui Jakobui Graveliusui, iš Kauno – į Drezdeną, 1929-06-24,
[pasirašytas mašinraštis], in: LLTI BR, f. 53, b. 626, l.
1r–v). Rundfahrt
vok =ekskursija.
3. Antra ekskursija (München ir tt.) šiandie galutinai
paaiškėjo: važiuoja. Kadangi jai aš patsai vadovausiu, tai išsiversiu: nenoriu del
jos kitų klapatyti. Berlynan turbūt atvyksim labai anksti rytą (iš Kauno gi traukinys
išeina 2 v. 40 popiet). Iš Berlyno mes vėl tą pačią dieną išvažiuosime toliau:
paka[k]s berlyniškiams klapato ir su viena ekskursija. Nenoriu varginti. Būnant
Berlyne 1 dieną teks turbūt vaikščiot dviem grupėm, nes iš karto 30 žmonių – per
didelė vataga. Šią dieną gal būtų galima visiems pakliūt į „Vaterlandą“6House Vaterland, Potsdamo aikštėje, Berlyno centre. Šiame
pastate buvo milžiniškas kino teatras ir Cafe Picadily –
didžiausia to meto kavinė pasaulyje.[1r] //
4. Užpernai p. Sidzik.7 Vaclovas
Sidzikauskas (1893–1973) – diplomatas, teisininkas, 1922–1931 m. atstovas,
įgaliotasis ministras Vokietijoje. rengė studentams „arbatą“. Kažin
jis šiemet tai darys ar ne (kadangi tai visi konsulai daro). Jeigu manytų daryti, tai
būtų gerai liepos 4 d., kai atvažiuosime, nes paskui kartu nebebūsime.
5. Su M. Jazbutaite8 Marija Jazbutytė (g.
1909) – Juozapo Sruogos žmonos sesuo, tuo metu gimnazistė. – nežinau,
kaip išeis. Aš jau prieš 10 dienų prašiau per Petrėną9
6. Ekskursijų sąstatas pamažu keičias. Galutiną sąstatą
galėsiu išsiųsti vos pirmadienį. Beje, p. Geručiui10Lietuvos aidas, vėliau ir Eltos korespondentas
Berlyne.Lietuvos aidas kalbos tvarkytojas.
7. Tavo vietoj Aniolui12 Aniolas Sruoga
(1890–1936) – Balio Sruogos brolis, mirus tėvui Pranciškui Sruogai (1931 m.) –
Baibokų ūkio paveldėtojas, tvarkytojas. į laišką nieko neatsakyčiau.
Labų dienų visie[m] – mes13 Vanda
Daugirdaitė-Sruogienė (1899–1997) – istorikė, Balio Sruogos žmona, Dalia
Sruogaitė (1925–2015) – Balio Sruogos dukra, tuo metu ketverių metų mergaitė,
Balys Sruoga (1896–1947) – Juozapo Sruogos brolis, LU HMF dėstytojas, Slavų
literatūros ir kalbų katedros docentas. kloniojamės Tau 14
Ketvirtadienis, 20 d.16 Išliko keletas
Juozapo Sruogos laiškų, kurie buvo adresuoti Baliui Sruogai: