Mielas Juozapai! Labai buvo neramu, kol žinios nuo tavęs jokios neturėjau. Šiandie gavau nuo tavęs dvi atviruti. – Adolpas nesenai gavo laišką iš BaibokųBaibokų kaimas – Balio Sruogos tėviškė Biržų rajone. Adolfo Sruogos korespondencija su tėvais ir kaimynais iš Baibokų neišliko.. – Esą sveiki, niekas nenuken- tėjo, nieko nereikalingiBalys Sruoga, studijuodamas Maskvoje, nežinojo, kas dedasi Lietuvoje, kuri, paversta Rusijos imperijos dalimi, buvo įtraukta į Pirmąjį pasaulinį karą. Rašytojas nežinojo, kaip laikosi jo tėvai kaizerinės okupacijos metu (1915–1918): „Ir dėl tėvynės jis labai dažnai sielvartaudavo – kad mes esam atskirti nuo jos ir kad ten… Svarbiausia, kad mes nežinojom, kas tenai darosi, kaip ten mūsų artimieji laikosi. Maskvoj labai daug buvo kalbama apie barbarus vokiečius, apie tai, kaip nežmoniškai jie elgiasi su žmonėmis. Mums tai kėlė nerimą“ (Jadvyga Čiurlionytė, „[Prisiminimai apie Balį Sruogą]“, in: Balys Didysis, sudarė ir redagavo Reda Pabarčienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1997, p. 100).. JeėčisVladas Jacevičius, Sruogų kaimynas Jasiuliškių kaime, greta Baibokų, Adolfo Sruogos vienmetis, jo draugas nuo Vabalninko pradžios mokyklos. esą gyvenąs Jasiuliškiuos, o Balčiuūnas (Bronisl.)Bronisl. – Bronislovas Balčiūnas. Neidentifikuotas asmuo. SalamiestSalamiest[y].. Į namus aš rašiau plačių laiškų per d-rą[D]-rą – d[akta]rą. AbraitįJulius Abraitis (1890–1987), gydytojas, baigęs Maskvos universiteto Teisės ir Medicinos fakultetus. Tuo metu jis, pabėgęs iš vokiečių užimto Daugpilio, buvo grįžęs į Maskvą. Balio Sruogos laiškai namiškiams, perduoti per rankas, neišliko. – jam pačiam indaviau. Rašė ir KazimierasKazimieras Sruoga (1899–1974), jauniausias Balio Sruogos brolis, Panevėžio realinės mokyklos, dėl karo iškeltos į Veniovą, Tulos gubernijoje, absolventas. Kazimiero Sruogos laiškai, adresuoti broliui Baliui Sruogai, neišliko.. – Adolpas rašė, kad norįs važiuot į Kaukazą (dar prieš vokiečių žygius) Iir ten darbą gauti. Žadėjo pasiimti ir Kazimieroą. Man rodosi, ten jie abudu galėtų gau- ti darbo (tiesiamas Tten gelžkelis iš Sočio į Suchumą). Bet dabar, kai vokiečiai arti- nasi in Petrapilį, kažin ar bepanorės Adolpas išvažiuot iš jo. Aš labai gailiuos, kad nenuvažiavau in Dvinską – buūčiau namo parvažiavęs. Ir taip Maskva bai- siai inkiyrėjoMaskvoje tuo metu situacija dėl karo buvo bloga: nutrūkus ryšiams su Lietuva, teko skursti, badauti, o nuolat gaunant šaukimus į rusų kariuomenę, nebeįmanoma studijuoti (plačiau apie Balio Sruogos savijautą Maskvoje, karo atspindžius laiškuose žr. Neringa Markevičienė, „Balio Sruogos laiškai Valerijai Čiurlionytei“, in: Balys Sruoga, Raštai, t. 16: Laiškai Valerijai Čiurlionytei, 1915–1918, sudarė Algis Samulionis, Neringa Markevičienė, parengė Neringa Markevičienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2019, p. 483–486).. Laukiu pirmos pro- gos, kad parvažiuot LietuvonFronte dirbęs gydytojas Julius Abraitis Maskvoje gyvenusius tautiečius informavo apie galimybę grįžti namo: „O aš aiškinau, kaip lengva yra pereiti vokiečių frontą, nes likę tik prie kelių sargybos. Ėmėme planuoti grįžimą Lietuvon“ (Julius Abraitis, „Maskvoje ir grįžimas į Lietuvą“, in: Balys Sruoga mūsų atsiminimuose, sudarė Vanda Sruogienė, Vilnius: Regnum fondas, 1996, p. 58). Balys Sruoga su kitais lietuviais, dar nepasibaigus karui, iš Rusijos į Lietuvą grįžo 1918 m. gegužės mėn. pabaigoje: „Nors nebuvome visiškai tikri pasieksią Lietuvą, išvykome tikėdami, kad blogiau, kaip tuo laiku Maskvoje, niekur nebus“ (Idem, in: Ibid., p. 59). Plačiau apie kelionę iš Maskvos į Lietuvą žr. Idem, in: op. cit., p. 58–60). arba taip kur nors isšvažiuoti. – Ar gavai tu mano laiškus? Aš per tą laiką tau daug rašiauNeišliko brolių Balio Sruogos ir Juozapo Sruogos 1918 m. susirašinėjimas.. – BroBolesBroBoles – Bro[lis] Boles[lovas]. [1v] // [1r] //