T M ielas JuozapaiJuozapas Sruoga (1886–1957), Balio Sruogos vyresnysis brolis, Lubiankos pastate įsikūrusios teisės kontoros Maskvoje darbuotojas. Jis materialiai rėmė jaunesnįjį brolį studijų Rusijoje metu.! Tik gavauBalys Sruoga (1896–1947), Juozapo Sruogos brolis, Maskvos universiteto Istorijos-filologijos fakulteto antro kurso studentas. piningus. Labai ačiū! Per šventes buvau tru- putiį susirgęs. Kelias dienas pagulėjau. Nieko ypatingo nebuvo. Tik dabar jau kelinta diena nepaprastai silpna. Pereinu kelis kart keliskart per kambarį ir pavargstu. Niekuomet taip nebuvo. Reik e ė s nueit in daktarą. Klausyk, Jjuk tu man siuųsdamas Ttiek piningų turbūt save labai apsunkini – juk jų ir pas tave ne kiek labai, o d p as mane dalykai dabar nėra to- kie blogi. AdolpasAdolfas Sruoga (1887–1941), Balio Sruogos ir Juozapo Sruogos brolis, Peterburgo telefonų stoties telefonų tinklo inžinierius. atsiuntė 25, rusų laikraštin (Kalėdų) patalpino eilesBalys Sruoga Petrapilyje leistam lietuviškam laikraščiui prieš šv. Kalėdas buvo įteikęs šį eilėraštį: Iš girių-girios, vingių-vingiais Upelis bėgo… Lengvos stirnos lankė jį, Baltos gulbės plaukė juo Dievinais sparnais plezdeno… Giria pasaką šnekėjo… Ir banga šnekėjo gausiai, Mėnesienoj degdama…Per gėlynus, margas pievas Upė džiaugdamos tekėjo Vilnis rito ežeran. Saulė anksti atsikėlė, Ugnine karūna puošės, Siuntė savo gaisrius sargus Vandenėlio ežeran. Tykus buvo ežerėlis. Lengvos vilnys slaugė jį. Lengvūs vėjai supė jį. Aipios sesės jį dainavo. – Vai, upeli, upelyti, Kam sustojai pakely! Debesėlis slinko saulėn Danginos vainiką pinti Iš tų girių pasakingų, Iš tų pievų margažiedžių, Iš to ežero gilaus… Pievas ūkana nuklostė, Girią sutema suvystė, Žemė širdgėloj gėdėjo… – Debesėli, vai, klajūne, Tu ne vienas. Mes – kaip tu! (Balys Sruoga, „Saulės svečias (V. Kavaliauskui atminti)“, in: Naujoji Lietuva, Petrapilis, 1916-12-18, Nr. 51, p. 1–2). Ankstyvą Balio Sruogos eilėraščio „Saulės svečias (V. Kavaliauskui atminti)“ variantą žr. in: Balys Sruoga, Saulė ir smiltys, [1916], [rankraštis], in: LLTI BR, f. 1, b. 3932, l. 33r–v; vėlesnį Balio Sruogos eilėraščio „Saulės svečias (Mirusiam Draugui atminti)“ variantą žr. in: Balys Sruoga, Saulė ir smiltys: Aidijos, giesmės, poemos, Vilnius: „Žaibo“ spaustuvė, 1920, p. 87–89; vėliausią eilėraščio „Saulės svečias (Mirusiam Draugui atminti)“ redakciją ir teksto istoriją žr. in: Balys Sruoga, Raštai, t. 1: Poezija, parengė Algis Samulionis, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Alma littera, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1996, p. 56–57, 734. – ryt gonorarą gausiu, gal pasiseks ir daugiau patalpint. Gal Man rodos, kad del tavęs tiek piningų per didelis apsun- kinimas – ar bus gerai?

Noriu dar padaryt vieną rusų kalboj lietuvių literatuūros rinki- nįBalys Sruoga kartu su Stasiu Šilingu, Ignu Šeiniumi 1915–1917 m. rengė didelį (20 lankų) lietuvių literatūros almanachą rusų kalba. „Tuomet M. Gorkio leidyklai („Parus“) Jurgis Baltrušaitis redagavo lietuvių literatūros rinkinį, o aš turėjau parūpinti vertimus ir straipsnius“ (Balys Sruoga, „Autobiografija“, in: Kūrybos studijos ir interpretacijos: Balys Sruoga (ser. Atspindžiai), sudarė Rimas Žilinskas, Vilnius: Baltos lankos, 2001, p. 16). Balys Sruoga planavo rašyti įvadinį straipsnį apie lietuvių literatūrą nuo seniausių laikų iki XX a., buvo apsiėmęs į rusų kalbą versti nemažai lietuvių rašytojų grožinės kūrybos, ieškojo kitų vertėjų. „Sruogos liudijimu, beveik visa literatūrinė rinkinio medžiaga buvo paruošta ir atiduota į spaustuvę. Tačiau rinkinys neišėjo – viskas sužlugo dėl įžanginių straipsnių. Vieną jų – literatūrinį – turėjo parašyti jis, Sruoga, ir parašęs tokį „mandrą“, kad net J. Baltrušaitis nebesiėmė redaguoti – paskaitė dešimt puslapių ir atidėjo į šalį. Netrukus užgriuvo revoliucijos įvykiai, ir visiems parūpo kiti dalykai“ (Algis Samulionis, „B. Sruogos ryšiai su M. Gorkiu“, in: Literatūra ir kalba: Lietuvių literatūriniai ryšiai ir sąveikos, Vilnius: Vaga, 1969, p. 486). Leidinys liko nebaigtas. – leidėjų turiu, tik nežinau, ar vertėjų gausiu, o vienam padaryt – gana sunku – darbo daugoka. Tu ar nenorėtum kartais verst? Už spauzsdintą lanką mokės 40 rubl. – užmokesnis neblogas. Dar žemesnį mačiau.