Esu vėlei Austrijoj, tik šiuokart aukščiau 2000 metrų
– 2260. Diena stebėtina. Saulė, uolos, uolos, akmenys ir tenai toli toli matos
jau Centraliniai Alpai, matos ilga ilga siena ledynų, amžinųjų sniegų. O vakar irgi
buvo diena, be galo graži, mes nuėjom labai daug, nusileidom labai gražiu kloniu ir
paskui vėlei kėlėmės stačiu kalnu. Nuo prakaito net rucksacke druska sutirpo! Vargiai,
svaiginančiai užlipom – ir atsidūrėm tyruose – vien tik akmenys, vien
tik svaiginančiai kvepiančios Alpių rožės. Jau buvo pavakarys, jau saulė leidos,
dūšioj buvo kažkas ypatingo1[1v] //
[1r] //