1r Ponui P. Bugailiškiui Šiauliuose. Gerb.Laiškas adresuojamas Peliksui Bugailiškiui (1883–1965) – kultūros ir spaudos darbuotojui, kraštotyrininkui. Peliksas Bugailiškis – knygų leidimo kooperatinės bendrovės „Kultūra“ steigėjas, pradėjęs Šiauliuose leisti žurnalą Kultūra, 1923–1933 m. atsakingasis jo redaktorius.[,]

Knygeles recenzavimui gavau.

Šiuo tarpu pasiunčiu tris recenzijasIšspausdinta viena Balio Sruogos recenzija apie 1924 m. išleistos Salio Šemerio poezijos knygos Granata krūtinėj naujoviškumą ir originalumą, žr.: Padegėlis Kasmatė, „Jausmažodžiai ir vaizdažodžiai poezijoje“, in: Kultūra, Šiauliai, Nr. 4, p. 202–207.; lieka nerecenzuota „Palaidūnas“Butkų Juzės pjesė „Palaidūnas“, išleista 1925 m. ir GeniušoJuozas Geniušas (1892–1948) – prozininkas, dramaturgas. 1925 m. mokytojavo Kėdainių gimnazijoje, kartu Lietuvos universitete studijavo istoriją. Tuo metu buvo parašęs knygą Scenos vaizdeliai vaikų teatrui (1924). „vVaizdeliai“, – bet apie jas „Kultūrai“Kultūra – mokslo, visuomenės, kultūros istorijos ir literatūros mėnesinis žurnalas, ėjęs 1923–1941 m. 1923–1926 m. leido „Kultūros“ bendrovė Šiauliuose, iki 1933 m. žurnalą redagavo Peliksas Bugailiškis. aš nieko negaliu parašyti. Mano nuomone[,] – tai nepakenčiamai blogi dalykai.

Geniušo gera intencija visai neatlygina už tai, kad jis jokio talento neturi, talento nesimas net jo geraąją intenciją terlioja. Be to, ir [iš] šios medžia- gos būtų galima buvę šis tas padaryti, jei koks r g eras redaktorius būtų privertęs Geniušą jo vaizdelius perdirbti, pataisyti.

Butkų JuzėButkų Juzė (tikr. Juozas Butkus) (1893–1947) – pedagogas, poetas, dramaturgas, vertėjas. Tuo metu buvo išvykęs į JAV, gyveno Niujorke, Čikagoje, dirbo alaus darykloje. – vertas nemažiau ne mažiau keikti. Buūtų kiek sąžiniškiau padirbėjęs, būt galėjęs geresnį dalyką duoti, dabar gi davė tokį dalyką, kuris geriau tinka „Garniui“Garnys – pirmutinis kultūringas juokų ir satyros laikraštis, 1924–1929 m. leistas Kaune. Leido ir redagavo Bronislavas Valiušaitis., bet ne kultūros leidiniui.

Rekomenduoti aš jų nieku būdu negaliu, o deėl jų keiktis „Kultūros“ skiltyse nepatogu.

Atrodo, „Kultūros“ bendrovė turėtų atkreipti didesnio dėmes į io į savo leidinių kokybę, – dabar ne visuomet yra įspūdžio, kad darbas dirbama pakankamu rimtumu…

Deėlei tolimesnių recenzijų rašymo – man nelabai būtų įdomu recenzuoti vertimai, jei bent koks geras įžymus vertimas – įžy- maus veikalo. Šiaip gi smulkmenoms – skaityti neįdomų vertimą, lyginti su nuobodžiu origi- nalu – per daug inkiyrus dalykas. Maloniau