Sveiks, su šventom ir t[.] t.

Ačiū už raštus – ir toliau ta pačia dvasia. Tik vieno dalyko nesugebėsime sunaudoti – tųjų trijų pratarmių – daiktas per didelis ir ne laikraštinis – daugiau žurnalinis. Kas iš jo daryti? (Kanto pratarmę išvogiau)[.]

Man labai patiko „Telyčios“, „Berlyno šurumburum“1Juozas Urbšys bendradarbiavo dienraštyje Klaipėdos žinios, buvo Berlyno korespondentas.
J. Ur. [Juozas Urbšys], „Berlyno šurumburum“, in: Klaipėdos žinios, Klaipėda, 1924-04-25, Nr. 70, p. 2., „Rūsti diena“2[Juozas Urbšys], „Rūsti diena“, in: Klaipėdos žinios, Klaipėda, 1924-04-26, Nr. 71, p. 2; Idem, in: Ibid., 1924-04-27 Nr. 72 p. 2.. Geriausia „Telyčios“ – skaičiau virpėdamas – meistriškai parašyta. „Šurumburum“ kaip senas vilkas-laikraštininkas parašei. Geras daiktas. Mažiausiai tinka lementacijos apie Elzę. Motinos – labai dirbtinos, ir jumoras – negyvas. Tačiau vėliau ir ją sunaudosime.

Dabar šit koks dalykas. Į Tave[,] rodos[,] kreipės tūlas Franz Busse iš Lübecko gauti vizą į Lietuvą. Manęs geri žmonės prašė tavęs paprašyti, kad Tu jam vizą duotum atvažiuoti į Lietuvą. Jo švogeris (inž. Stenulaitis), gyvenantis Lietuvoj ir turįs obuolių[,] vyno bei marmelado fabriką palei Raguvėlę (Subač[.]), dabar perka dvarą (iš varžytinių). Turi tuoj pinigus sumokėti. Šis tipas (Busse) turi atvežti pinigus (apie 15. 000 litų). Kadangi tas tipas ir savo lėšomis prisideda prie pirkimo, tai jis nori vietą apžiūrėti. Toje pirkimo kompanijoj dalyvauja ir mano brolis. Nupirktame dvare jie platins savo vyno ir marmelado fabriką. Tai čia esmėj nieko blogo, ir tai negalėtų būti priežastis neįleisti. Jei vizos jam davimas priklauso nuo tavęs, tai mano atsakymu duok. Jei galėsi duoti, tai gal jam telegrafuotum, kad jis gali važiuoti ir gaus vizą, nes Kaune pinigai labai reikalingi, o kitaip jų iš jo nepavyks išvilioti (adresas: Franz Busse, Lübeck, Ponnstr. 1)[.] Telegrafo išlaidas aš apmokėsiu. O jei tu turi atsiklausti Kauno – tai tuomet man telegrafu pranešk – Kaune aš tuomet pasikalbėsiu.

Tai padarysi – gerai?

Nepyk, kad Velykų dieną kiek pabliuznijom – mat su Šimkum3Stasys Šimkus (1887–1943) – kompozitorius, pedagogas. 1923 m. Klaipėdoje įkūrė muzikos mokyklą, joje dėstė, 1924–1927 m. buvo jos direktorius. buvome kiek markatni.