Balio Sruogos laiškas Vandai Daugirdaitei, po 1923-11-24, iš Miuncheno – į Būgius Balys Sruoga Neringa Markevičienė Lietuvos mokslo taryba Parengė Neringa Markevičienė Skenavo Aurimas Markevičius Balio Sruogos archyvas (1911–1947) (http://www.sruoga.flf.vu.lt) Vilnius, Lietuva 2021

© Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2021. Laiško atvaizdai naudotini tik mokslo ir studijų tikslais, gavus raštišką Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Bibliotekos rankraštyno (LLTI BR) leidimą (Antakalnio g. 6, LT-10308 Vilnius, tel.: +370 5 262 2592, el. paštas: bibl@llti.lt). Objektą galima naudoti, tačiau tik nekomerciniais tikslais. Be to, negalima jo keisti, modifikuoti, kurti išvestinių kūrinių. [Attribution-NonCommercial-NoDerivatives 4.0 International (CC BY-NC-ND 4.0)].

Balio Sruogos laiškai Vandai Daugirdaitei

 Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Bibliotekos rankraštynas Balys Sruoga F53–510

Autografas: LLTI BR, f. 53, b. 510. Laiškas. Be datos, vietos. Datuota ir lokalizuota pagal 1923-11-24 laišką (laiško laukimas: „Visa savaitė krupulingai laukiu iš tavęs nors mažėlės žinutės“), turinį (laiško laukimas: „Juk Tu man tyčia nerašai, kad man būtų skaudu!“). Rašyta 14,3 × 22,6 cm gelstelėjusio, laiškinio, plėšto popieriaus pailgais langeliais dvigubame lape (1r, 1r–2r) parkeriu (mėlynu rašalu). Lenkta perpus, lankstymo į dvi dalis žymės. Numeruota pieštuku kita ranka. Ištepta. Be voko. Segta skylamušiu. Nuorašas (Algio Samulionio rankraštis): LLTI BR, f. 53, b. 1290, l. 317–318. Nepublikuota. Skelbiama iš autografo.

Be voko.

 Lietuvių 1r, 1r–2r, 2v rašyta Balio Sruogos ranka parkeriu (mėlynu rašalu).

Balio Sruogos archyvas (1911–1947) (http://www.sruoga.flf.vu.lt)

Laiške, užrašytame xml pavidalu, atsispindi trys sluoksniai: genetinis (autoriniai taisymai nurodyti TEI elementų pažymomis „del“, „add“, „subst“), diplomatinis (autorinių taisymų rezultatas parodomas pažymomis „add“ ir „orig“), redaguotas (redakciniai taisymai parodomi pažymomis „reg“).

Genetiniame tekste atsiskleidžia rašymo procesas.

Diplomatiniame perraše atsispindi vėliausias autorinis variantas.

Minimaliai koreguotame laiške taisomi tik būtiniausi dabartinės kalbos nuostatų neatitinkantys rašybos ir skyrybos atvejai.
1r

Taip širdis verkia! Kur man dėtis, kas daryti! Vandukai, ar aš Tau dariau kada tyčia taip skaudu! Kodeėl Tu mane taip skriaudi, Vandukai, Vandukai! Juk Tu man tyčia nerašai, tyčia, kad man būtų skaudu! Kad aš staugčiau, kaip šuva, rudens naktį iš namų išvytas! Ką aš begaliu manyti, ko aš galiu belaukti! Valanda iš valandos laukiau iš Tavęs žinutės – ir nieko, nieko – tokios ilgos dienos, tokios ilgos sąavaitės!

Bet šiandie aš jau nebeturiu nei iejėgos[,] nei noro su gėla bekovoti!

Valkiojuos visą dieną po purvinas gatves ir sodą – ir širdis taip verkia!

Gal man taip reikia, gal aš nieko pasauly daugiau ir vertas nėsu, tik kruvinąa gėla[,] su dumblu maišyta! Gal taip ir reikia, kad staugčiau, kaip šuva, ir skandinčiau dienas, kaip valkata be proto! Ne gailesio, noriu negai ne gailesio! Nereikia!

1v

Ir jei Tu tyčia man nerašai?

Ne, ne, nerašyk! Tegu taip bus! Te staugia vėjas, tegu išbalęs veidas bus mėlynas! Tegu, tegu! – – –

Sustoju kartais užmirštame sode, žiūriu į tolybę idioto akimis. Lie- tus, lietus, purvas. Iš tikro, gal idi- otas? Gal visai be reikalo gėla smaugia, gal rytoj bus žinutė, gal skausmas Ttodeėl toks prakeiktas, kad jis neteisingas? Taip, rodos, nusi- kvatotai per pasaulį!..

Nusikvatotai ir numirtai!

– – – – – – – – – – – –

Vandukėli, kodeėl Tu nori, kad man taip baisiai skaudu būtuų – kodeėl? Jei aš kaltas esu – nejau Tu negali atleisti?

Jei aš ką negerąa padariau – nejau tu negali užmiršti? Juk aš taip maža iš tavęs teprašau – nors vieną žodelį – Vandukeėli! Išgirsk, ateik! Kodeėl Tu nori man skaudu daryti, ko- deėl?

– – – – – – – – – – –

2r

Jei negausiu iš tavęs laiškelio – aš nežinau, kas su manim bus. Nei mokintis, nei dirbti nieko negaliu. Rankos dreba, ir pro ašaras raidžiuų nesimato… Eh, Vandukai! Ar maža ir taip vargo, kad ir tai, ką mes dar tu- rėjom gražesnio[,] užnuodyti, atimti, išplėšti! Jei Tu nepasiilgai – pasa- kyk – tegu tuomet žinosiu – tegu verksiu vienas – – – Tik nors žodelį[,] Vandukai! Man taip baisu, taip klaiku! Jei aš kaltas[,] Vandukai, aš kruvinomis ašaromis kaltę nuplausiu! Tik kodeėl, kodeėl?

Vandukėli mylimas! Aš Tavęs verkda- mas šaukiuos! Neužmiršk, neapleisk manęs! Man taip skaudu, Ttaip neišpasakytai liūdna! Neapleisk, maneęs, neapleisk! Aš numirsiu iš skausmo! Tu savo tylėjimu visai mane sunaikinai – n ė e bėra manęs, Ttik kazžkoks šešėlis[,] po rūudens darganą besiblaškantis!

Vandukėli, neapleisk, manęs, neap- leisk!

– – –

Bal.
2v
Tekstologiniai komentarai

8 aš ] def a 17 pasauly ] def p 22 noriu ] p ras negai 29 žiūriu ] vid ex err žiūri, vid ex err fl -i pro -iu, om u 40 tu ] def t 54 [pasa]kyk ] def pri k 66 nebėra ] cor pro nė, cor e pro ė 71 Bal. ] sign