Jau vėl, Vandukėli, daugiau dešimties dienų, kaip iš tavęs jokios žinutės. Aš taip laukiu! Kur tu pražuvai, kur tu pasidėjai, Vandukėli! O vakar ir šiandie tokios keistos dienos! Dieną saulužė šviečia, o naktį šalna. Ir taip šalta. Šiandie net pirmą kartą ugnį susikūriau kambary. Vakar taip susilenkęs sėdėjau ir nejutau, kad šalta. Tik kai vakare atėjo Kanauka,1Kostas Kanauka (1898–1976), veterinarijos gydytojas. 1922–1927 m. Miuncheno universitete studijavo veterinarinę mediciną, buvo vienas iš artimiausių Balio Sruogos draugų, su juo dažnai išvykdavo į kalnus. pasikėliau iš vietos – tai visą pusvalandį drebėjau, kol apšilau kiek. Tik iš tavęs laiškučio kaip nėr, taip nėr. Bet vakar gavau vakare Šimkaus2Stasys Šimkus (1887–1943), kompozitorius, 1923 m. Klaipėdos muzikos mokyklos įkūrėjas, direktorius. Balio Sruogos laiškas Stasiui Šimkui neišliko. laišką, kurio neiškenčiu tau nepasiuntęs. Aš taip apsidžiaugiau tuo laišku! Vis tiktai[,] Vanduk, Šimkus geras žmogus, tik reikia mokėti jis suprasti ir jam daug kas atleisti. Ką jis gale rašo „Tavo kitokios rūšies nusistatymams“ – tai čia liečia mus abu. Aš jam rašiau, kad į Klaipėdą norim atvažiuoti mes du, tavo vardo neminėjau, tik parašiau, kad jis turbūt žino su kuo. Todėl jis gi tokiuo bendru pasakymu atsako. Bet[,] Vanduk[,] juk mes turėsim tąjį, anot Šimkaus, „kregždžių lizdą“. Nežinau, kaip jis tau patiks, bet aš gražesnio ir tinkamesnio buto mums ir norėt nenorėjau. Keturi kambariukai, stiklinis balkonas – vienoj pusėj marės, kitoj [–] miškas, palangėj [–] kiparisai, o ten už miško – jūra – jūra – jūra plati. Tu klausei apie tą butą – ar ten yra kas. Šiuo tarpu – nežinau. Baldų[,] jeigu ir yra[,] tai labai, labai nedaug. Bet vis kaip nors įsitaisysim. Po trupučiuką. Matai[,] Klaipėdoj yra toksai Adomas Brakas.3Adomas Brakas (1886–1952), dailininkas. 1922–1939 m. Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijoje dėstė piešimą. Jis yra baldų fabriko savininkas, manau[,] ar išmokėjimui gausim, ar pasiskolinsim. Jis mano pažįstamas, o ir žmogus labai geras. Man tai ne tiek jau labai rūpi, kiek rūpėjo šis butas gauti. Aš manau, kad mums tenai bus gerai ir kad mes galėsim gerai įsitaisyti ir gyventi gražiai – ir dirbti – ir dainuoti. Aš labai, labai džiaugiuos – o tu, Vandukėli?

Užsitęsė mano perrašinėjimo darbas.4Balys Sruoga rengėsi įteikti gynimui parengtą, vokiečių kalba išverstą ir perrašytą daktaro disertaciją. Vokiškai vis tik labai sunkiai eina. Baigsiu tiktai rytoj ar poryt. Duosiu dar kokiam vokiečiui perskaityt ir paskui įteiksiu dekanatui. Tik prieš Kalėdas kvotimus laikyti nesuskubsiu. Mat juk ir rengtis reikia, ir[,] žiūrėk[,] kiek pinigų užsidirbt. Pagaliau, man noris, kad į Klaipėdą mes atvažiuotumėm pavasarį. Tai būtų ir gražiau – ir patogiau susitvarkyti. Tik kodėl[,] Vandukai, iš tavęs taip ilgai jokios žinutės – aš taip laukiu, taip pasiilgau! O tėvui tu ar sakysi apie sumanymą Klaipėdoj gyventi? Aš savo tėvams dar nieko nerašiau. Manau, kol kvotimus išlaikysiu, nieko gal ir nerašysiu apie tai.

Rašyk, Vandukėli!

Bučiuoju Tave[.]

Visą, visą, tokią mažą, tokią mano, bučiuoju.