Gerb. M. Grigoniui Rozalime

Pone,

Ačiū už laiškelį.

Jesenino1Sergejus Jeseninas (1895–1925), rusų poetas. eilutės – gražios, gal kada ir išversiu, šiuo tarpu – negaliu, kitais reikalais galva užversta. Tik jei ir išversiu – „Kultūrai“2„Kultūra“ – mėnesinis mokslo, visuomenės, kultūros, meno ir literatūros žurnalas, ėjęs 1923–1929 m. Šiauliuose. Redaktoriai – Peliksas Bugailiškis, Jonas Galvydis (faktinis redaktorius). neduosiu. Kol jie piemenų „straipsnius“ dės apie literatūrą (žiūr. 1926 m. 1 num. apie „Barą“)3Balys Sruoga reaguoja dėl nepagrįstos, užgaulios žurnalo Baras kritikos: „Visą laiką beveik nepareikšta gyvesnio judėjimo literatūroje. Vienintelis dailiosios literatūros žurnalas – pernykštis „Baras“ slinko vėžio žingsniu nepalikdamas žymesnių pėdsakų. Vargais negalais išėjo dešimts numerių. Tie patys skysti, valstybiški. Nieko nauja ir įdomaus nedavė. // Platesniems žmonių sluoksniams visai neprieinami del kainos. Be to, nemėgiami del nusenėjusių posakių ir minčių valkiojimo. Tad visai suprantama, kad tas vėžys galėjo rėplioti tol, kol buvo penimas trupiniais, nustumtais nuo valdančiųjų stalo. Bet kai visagalio ministerio asmuo buvo įžeistas, kada jį pavadino teatro grioviku, jam nustojus lesinti barininkus, „Barą“ vienu metu papiovė finansinė džiova“ (plačiau žr. Fra Frani, „Keli bruožai apie 1925 metų lietuvių literatūrą“, in: Kultūra, Šiauliai, 1926, Nr. 1, p. 43–44)., su tais broleliais aš nieko bendro neturėsiu.

Nesuprantu, ko Tamista pyksti ant Zablockio4Jurgis Zablocka(i)s – vienas iš Balio Sruogos slapyvardžių..

Man teatro reikalas teko giliau pažinti – užsieniuos daug studijavau ir nemaža mačiau51915 m. Balys Sruoga studijavo Petrogrado imperatoriškojo universiteto Istorijos-filologijos fakultete, 1916 m. mokėsi Maskvos universiteto Istorijos-filologijos fakultete. 1921–1924 m. mokslus tęsė Vokietijoje, Miuncheno universitete, kur studijavo slavistiką, teatro ir meno istorijas. (dabar universitete teatro istoriją dėstau,6Nuo 1924 m. Balys Sruoga dirbo Lietuvos universiteto Humanitarinių mokslų fakultete, kur dėstė rusų literatūrą, pasaulio teatro istoriją, vadovavo slavistikos ir teatro seminarams, įsteigė akademinę dramos studiją.) berods, turiu kiek moralinės teisės šį tą pasakyti. Nežinau, kiek Tamista pažįsti mūsų valstybinio teatro darbus. Mano giliausiu įsitikinimu, jis yra vertas, kad jam būtų iškelta pirtis, dešimts kartų karštesnė, negu kad Zablockis daro. Negana to, kad visokį brudą velka į sceną („Per audrą“,7Juozo Tarvydo drama Per audrą.
Neigiamą atsiliepimą apie šios pjesės, režisuotos Boriso Dauguviečio, pastatymą Valstybės teatre (1925-10-21) žr. Zablockas, „Valstybinės dramos premjeros“, in: Lietuvos žinios, Vilnius, 1925-10-25, Nr. 240, p. 3–4; Id., in: Balys Sruoga, Raštai, t. 10: Teatro kritika, 1911–1929, sudarė Algis Samulionis, parengė ir redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Alma littera, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2005, p. 169–172. „Žvejai“),8Stasio Santvaro drama Žvejai.
Kritinį įvertinimą apie šios pjesės premjerą (1926-01-16) žr. Zablockis, „Aplink tuščias pastangas ir taikos derybas“, in: Lietuvos žinios, Vilnius, 1926-04-18, Nr. 88, p. 3–4; Id., in: Ibid., p. 220–224. dirba per daug jau nesąžiningai – po trijų keturių repeticijų lenda vaidinti! Daug kur mačiau Ibseną blogai vaidinant, bet taip suterlioto, kaip pas mus[,] aš dar niekur nėsu regėjęs!9Spėtina, kalbama apie Henriko Ibseno dramą Helgelando kovotojai
Recenziją apie šio veikalo teatrinę Dauguviečio interpretaciją žr. Jurgis Zablockas, „Ibseno karžygiai Kaune („Helgelando kovotojai“, 1925-XII-8)“, in: Lietuvos žinios, Vilnius, 1925-12-13, Nr. 281, p. 3–4; Id., in: Balys Sruoga, Raštai, t. 10, p. 189–194.

Man sunku konkrečiau pasiaiškinti, nes aš supratimo neturiu, kuo Tamista galėtum būt nepatenkintas. Tamistą aš esu pratęs pažinti kaipo žmogų su skoniumi ir aš negaliu įsivaizduoti, kad Tamistai galėtų imponuoti valstybinės dramos darbai ar tokio Petrovo[,]10P. Petrovas, operos baletmeisteris. atsiprašant[,] baletas, ar p. Viekovo11N. Viekovas, operos režisierius. variagiški darbai pilna to epiteto prasme.

Viso labo[.]

Balys Sruoga
26/I – /

1 Sergejus Jeseninas (1895–1925), rusų poetas.

2 „Kultūra“ – mėnesinis mokslo, visuomenės, kultūros, meno ir literatūros žurnalas, ėjęs 1923–1929 m. Šiauliuose. Redaktoriai – Peliksas Bugailiškis, Jonas Galvydis (faktinis redaktorius).

3 Balys Sruoga reaguoja dėl nepagrįstos, užgaulios žurnalo Baras kritikos: „Visą laiką beveik nepareikšta gyvesnio judėjimo literatūroje. Vienintelis dailiosios literatūros žurnalas – pernykštis „Baras“ slinko vėžio žingsniu nepalikdamas žymesnių pėdsakų. Vargais negalais išėjo dešimts numerių. Tie patys skysti, valstybiški. Nieko nauja ir įdomaus nedavė. // Platesniems žmonių sluoksniams visai neprieinami del kainos. Be to, nemėgiami del nusenėjusių posakių ir minčių valkiojimo. Tad visai suprantama, kad tas vėžys galėjo rėplioti tol, kol buvo penimas trupiniais, nustumtais nuo valdančiųjų stalo. Bet kai visagalio ministerio asmuo buvo įžeistas, kada jį pavadino teatro grioviku, jam nustojus lesinti barininkus, „Barą“ vienu metu papiovė finansinė džiova“ (plačiau žr. Fra Frani, „Keli bruožai apie 1925 metų lietuvių literatūrą“, in: Kultūra, Šiauliai, 1926, Nr. 1, p. 43–44).

4 Jurgis Zablocka(i)s – vienas iš Balio Sruogos slapyvardžių.

5 1915 m. Balys Sruoga studijavo Petrogrado imperatoriškojo universiteto Istorijos-filologijos fakultete, 1916 m. mokėsi Maskvos universiteto Istorijos-filologijos fakultete. 1921–1924 m. mokslus tęsė Vokietijoje, Miuncheno universitete, kur studijavo slavistiką, teatro ir meno istorijas.

6 Nuo 1924 m. Balys Sruoga dirbo Lietuvos universiteto Humanitarinių mokslų fakultete, kur dėstė rusų literatūrą, pasaulio teatro istoriją, vadovavo slavistikos ir teatro seminarams, įsteigė akademinę dramos studiją.

7 Juozo Tarvydo drama Per audrą.
Neigiamą atsiliepimą apie šios pjesės, režisuotos Boriso Dauguviečio, pastatymą Valstybės teatre (1925-10-21) žr. Zablockas, „Valstybinės dramos premjeros“, in: Lietuvos žinios, Vilnius, 1925-10-25, Nr. 240, p. 3–4; Id., in: Balys Sruoga, Raštai, t. 10: Teatro kritika, 1911–1929, sudarė Algis Samulionis, parengė ir redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Alma littera, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2005, p. 169–172.

8 Stasio Santvaro drama Žvejai.
Kritinį įvertinimą apie šios pjesės premjerą (1926-01-16) žr. Zablockis, „Aplink tuščias pastangas ir taikos derybas“, in: Lietuvos žinios, Vilnius, 1926-04-18, Nr. 88, p. 3–4; Id., in: Ibid., p. 220–224.

9 Spėtina, kalbama apie Henriko Ibseno dramą Helgelando kovotojai
Recenziją apie šio veikalo teatrinę Dauguviečio interpretaciją žr. Jurgis Zablockas, „Ibseno karžygiai Kaune („Helgelando kovotojai“, 1925-XII-8)“, in: Lietuvos žinios, Vilnius, 1925-12-13, Nr. 281, p. 3–4; Id., in: Balys Sruoga, Raštai, t. 10, p. 189–194.

10 P. Petrovas, operos baletmeisteris.

11 N. Viekovas, operos režisierius.