Balio Sruogos laiškas Matui Grigoniui, 1915, iš Petrogrado – į Panevėžį Balys Sruoga Neringa Markevičienė Lietuvos mokslo taryba Parengė Neringa Markevičienė Skenavo Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyrius Balio Sruogos archyvas (1911–1947) (http://www.sruoga.flf.vu.lt) © Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas Vilnius, Lietuva 2021

Laiško atvaizdai naudotini tik mokslo ir studijų tikslais, gavus raštišką Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyriaus (VUB RS) leidimą (tel.: (8 5) 268 7127, Universiteto g. 3, LT-01122 Vilnius, mb@mb.vu.lt). Objektą galima naudoti, tačiau tik nekomerciniais tikslais. Be to, negalima jo keisti, modifikuoti, kurti išvestinių kūrinių. Nurodyti autorių. [Attribution-NonCommercial-NoDerivatives 4.0 International (CC BY-NC-ND 4.0)].

 Balio Sruogos laiškai Matui Grigoniui Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyrius Matas Grigonis VUB RS, F1–F593

Autografas: VUB RS, f. 1, b. 593. Laiškas. Be datos, vietos. Datuota ir lokalizuota pagal turinį, prierašus, Balio Sruogos biografiją. Rašyta 21,9×28,4 cm melsvos spalvos dvigubo popieriaus pailgais langeliais lapuose (1r–v, 2r–v) parkeriu (juodu rašalu). Lenkta perpus (lankstymo į keturias dalis žymės). Prierašai kitomis rankomis: violetiniu pieštuku – „1915 m.“, parkeriu (žaliu rašalu) – „23“. Numeruota, pažymėta pieštuku kita ranka: „23“, „II“. Dėmėta. Įklijuota į Mato Grigonio rašytų laiškų rinkinį. Prie laiško voko nėra. Nuorašas (Algio Samulionio rankraštis): LLTI BR, f. 53, b. 1288, l. 11–13. Nepublikuota. Skelbiama iš autografo.

Be adreso.

 Lietuvių Rusų 1r–v, 2r–v rašyta parkeriu (juodu rašalu) Balio Sruogos ranka. 1r rašyta parkeriu (žaliu rašalu) bibliotekininko ranka: „B. Sruogos laiškas M. Grigoniui, rašytas 1915 m.“. 1r apačioje pieštuku numeruota: „23“. 1r rašyta violetiniu pieštuku: „1915 m.“.

Balio Sruogos elektroninis laiškų archyvas

Laikomasi skaitmeninio Mary Mitford Russell archyve pateiktų laiškų kodavimo rekomendacijų (TEI P5 XML pritaikyta dirbti su Oxygen XML Editor 18.0):

Laiške, užrašytame xml pavidalu, atsispindi trys sluoksniai: genetinis (autoriniai taisymai nurodyti TEI elementų pažymomis „del“, „add“, „subst“), diplomatinis (autorinių taisymų rezultatas parodomas pažymomis „add“ ir „orig“), redaguotas (redakciniai taisymai parodomi pažymomis „reg“).

Genetiniame laiško tekste atsispindi rašymo procesas.

Diplomatiniame perraše atsispindi vėliausias autorinis užrašo sluoksnis.

Minimaliai redaguotame laiške taisomi tik būtiniausi dabartinės kalbos nuostatų neatitinkantys rašybos ir skyrybos atvejai.
1r Gerbiamasai!

Kadangi Tamistos laiško tonas toks iypatin- gas – neišmanau, kokiuo jan atsakiyti.

Pabandiysiu jin užmiršti.

Skaičiau, skaičiau eiles. Koks iįspuūdis.[?] Šit koks.

Nesenai BalmontasKonstantinas Balmontas (1867–1942), rusų poetas simbolistas, eseistas, vertėjas. pasakė šiokiaą tiesaą: dailininkas dar nėra poetas. Художник – разcсказывает – рисует, а поэт только восклицает.Художник – разcсказывает – рисует, а поэт только восклицает. rus = Dailininkas pasakoja – piešia, o poetas tiktai šaukia. Pas tamistaą visose eilėse be galo dideleė vidujinė klaida: Tamista aprašinėji jutimaą, tamista aprašinėji grožėę, tamista aprašinėji gėliuų s d velkimaą, žvaigzždžiuų švitrėjimaą, bet tasai aprašinėjimas tik ir lieka aprašiy- mu, ne pereina nepereina in veikimąą, in veikimaąsi. Dainos lieka ne dainomis, o tik monologais. Aš suprantu liyrikaą vien tik kaip „дѣeйство“.„Действо“ rus = veikimas. Juk aš, kaipo skaitiytojas[,] privalau reika- lauti nuo kiekvieno poeto liyriko, kad juų eileės užburt mane savo magiška gale, kad aš jas neinsivaizdinčiau ne insivaizdinčiau, o j vien tik juų veikimaą pa s j usčiau, kad aš nesivaizdinčiau jokiuų paveiksluų, tik sieloj skaidruų virpėjimaą ugdiyčiau.

Kitaip turiu pilnaą teiseę nublokšt poetui jo dainas ir tart: [„]kKas man darbo! Kas man darbo apie aplink Tavo sielvartus ir skausmaą – Ttokiuų ir nuosaviuų turiu![“]

Užburt galima ne aprašinėjimu, tik veikimu.

1v

Tamista kaip tai pas mane bebuūdamas prasitarei: [„]uUžėjo man tokia mintis in galvaą[,] aš ir parašiau.[“] Abejoju[,] ar tokiuo buūdu galima rašiyti eiles. Pirmučiausia eileėse (liyrikoj) turi buūt ne mintis – nes tai bus liyrika vien tik nabašnin- kams, turi buūt jausmas, turi buūt vien tik širdies gelmeės ir образное проникновенiие.Oбразное проникновение rus = vaizdingas jausmingumas. Mintis ir širdies gelmės – visai kas kita. Aš stačiai nesuprantu (ar stačiau pasakius ne- noriu suprast)[,] kurie sako, kad tuųjuų eiliuų tokia mintis, o tuųjuų tokia… Ir tos eilės nabašninkuų, ir sakiytojas na- bašninkas ten – o kas man darbo[,] kas link nabašnin- kuų, kad aš noriu giyventi, kad sauleę ir žaliumuą miyliu!

Kai aš rašau eiles – aš nežinau, kaą aš parašiysiu, nes pas mane jokios minties, jokio vaizdo nėra, tik juntu viduje kažkokiį pragariškaą skausmaą-ilgėjimos ir juntu, kad taąjaą valandaą aš turiu rašiyti, kad nerašeęs giyvent negaliu.

Žina s u gerai, kad aš ne autoritetas ir tuo labiau ne paviyzdiys, bet taą patiį sako ir Baltrušaitis, Jurgis Baltrušaitis (1873–1944), poetas simbolistas, diplomatas. 1900–1920 m. dalyvavo rusų literatūriniame gyvenime, Maskvos Lietuvių draugijos ir Nukentėjusiems nuo karo šelpti komiteto veikloje. ir Balmontas, ir Briusovas[,]Valerijus Briusovas (1873–1924), rusų poetas simbolistas, literatūros kritikas, vertėjas. ir V. Ivanovas.Viačeslavas Ivanovas (1866–1949), rusų poetas simbolistas, literatūros kritikas, filosofas. Juos[,] rodos[,] už- tenka paminėti. Labai ir labai negerai, kad Tamista stengies buūt [„]džon-politikonu[“] eilėse[,] tankiai „граж- данскiие мотивы“„Гражданские мотивы“ rus =pilietiniai motyvai. palieti. Nenoriu tikrint, kad tai absoliučiai liyrikoj negalima, tik pabrėžiu, kad tai begalo be galo sunkus daliykas ir delei sunkumo beveik negali- mas. Juk[,] paviyzdžiui[,] Briusovas (prieš jiį[,] rodos[,] mudu abu turėtuva be grieko galvas nulenkti), tiek jau tveriybos keliu perėjeęs[,] rašė apie miestaą на гражданскiий

2r

II

ладНа гражданский лад rus =pilietiniu būdu. ir tai koks didžiausias kompromisas… Bet

O mums – pradedantiems – tai dariyt – stačiai nesaąmonė.

Skaičiau Tamstos eiles Čiurlionienei.Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė (1886–1958), rašytoja, pedagogė; tuo metu su dukrele Danute gyveno Voroneže, mokytojavo, dar dirbo vietinėje redakcijoje, rašė. Ji su manimi visame sutiko. Tamstos eilės ištisai neė vienos „не прiемлемы“ неприемлемoй“[.]„Не приемлемы“ rus =nepriimtinos, neleistinos. Yra atskiri sakiniai[,] išsireiškimai labai geri, bet atskiri tik. Pav.[,] „Naktis rami, kaip po karštos maldos šir- dis“, „Širdyj svajonėlis tuojau pražydės“ ir t[.]t. Bet tamsta šaltas be galo, tiesaą tamstai sakau, tamsta nabašninkas. No 57. „Šventas Dieve, šventas g G alin- gasis, šventas Amžinuasis[,] pasigailėki muūsuų!“ Juk koks pragariškas skausmas gimdė šiuos žodžius, kaip jie isšsiver- žė iš kruūtinės! O tamista juos išblankinai.

Kaip meilus ir kaip baisus Šventas Dievo vardas! Prieš l j iį lenkiasi dangus, Prieš jiį luūžta kardas!

Aš nejaučiu netik ne tik[,] kad meilus ir baisus, bet kad ir šventas. Tamsta man p n epasakok, bet duok pajusti, nes kitaip aš sakau: kas man darbo ir Tamsta man nieko in tai neatsakiysi. Turi buūt tik „дѣeйство“ ir „дѣeйство“. No 161. „Mergužėlė klausos (niaukiasi dangus)“… Gerai, labai gerai, gražu! „Kožno balso sauso, tenkina visus“… Pfui, черт знает, что такое!Черт знает, что такое! rus =velnias žinas kas. O d t oliau „Mergu- žėlėę doraą (vėsulas[,] dangus) nusviedė in oraą“… – Ей Богу скандал в Благородном Семѣeйствѣe!Ей Богу, скандал в Благородном Семействе! rus =Dievaži, skandalas kilmingoje šeimoje!

Nedovanotina tamistai rašiytuų tokiuos daliykus[,]

2v

kaip „Baimeė in mane neveikia“ – reiškia[,] negerbti 76 saveęs. Arba „Pavasaris seminarijoje“. Pfui.

Pas tamistaą iyra kibirkštėlė (Ta pat tąpat ir Čiurlio- nienė sakė). Bet jei Tamista nori rašiyti eiles, turi visai užmiršti, kad pasauliyj iyra Mairo- nis,Jonas Mačiulis-Maironis (1862–1932), tuo metu Kauno kunigų seminarijos dėstytojas, rektorius, Peterburgo dvasinės akademijos profesorius, iškiliausias XIX a. pab. ir XX a. pr. poetas romantikas. Jakštas,Aleksandras Dambrauskas (Adomas Jakštas) (1860–1938), poetas, kritikas, publicistas. Poezijoje dominuoja religinės ir patriotinės temos. VaitkusMykolas Vaitkus (1883–1973), poetas, prozininkas, dramaturgas, memuaristas. Pagrindinės poezijos temos – religija ir gamta, Kūrėjo ir žmogaus santykis, Didysis Grožio idealas. (ypač pirmu du), turi klausiyti tik širdies v b alsos, turi atmesti visokius „džon- politikonus“, turi nustot p ieškot pas Briusovaą ir kitus naujuų formuų. Daina su forma – daliykas neskiriamas[:] gimsta nauja daina[,] gims ir nauja forma. O forma turi buūt laisva, laisva ir laisva! Velniop visus dogmatikus, kalvius, ir formalistus – mes jauni, mumiyse ugnis, mumiyse ugnis, mumiyse inkveėpimas! Ar dar ieškot formos, kad jiei jau mumiyse giyvena (čia mes su Čiurlioniene isšsiskiyrėm, ji stovi už formaą, bet ji prieš save meluoja)[.]

Valio inkveėpimas ir ugnis!

Atsiprašau „за рѣeзкость тона“[,]„За резкость тона“ rus =aštrus tonas. bet aš ramiai kal- bėt nemoku ir formalizmo keęst negaliu, o tamista ir-gi negi moteriškė.

Viso gero[.] Spaudžiu ranką[.]

B[.] Sruoga
Tekstologiniai komentarai

3 neišmanau ] vid ex err neimanau, vid ex err om š 10 dvelkimą ] vid ex err dvelkima, cor pro s, cor d pro s 17 o ] p ras j 17 pajusčiau ] vid ex err pasusčiau, cor j pro pri s 20 darbo ] a c p scr ver apie, ras, s exc aplink 34 pas ] cor pro nes, cor pa pro ne 38 Žinau ] vid ex err Žinas, cor fl -au pro -as, cor u pro s 49 kompromisas… ] p ras Bet 57 Galin[gasis] ] cor pro galin[gasis], cor G pro min 63 jį ] vid ex err ji, cor j pro l 63 lenkiasi ] vid ex err lnkiasi, vid ex err om e 66 nepasakok ] vid ex err pepasakok, cor n pro pri p 71 toliau ] cor t pro vid d 81 balso ] vid ex err fl -os pro -o, cor b pro vid v 82 nustot ] p ras p 89 ji ] vid ex err jie pro ji 96 Spaud[žiu] ran[ką] ] ill, vid 97 Sruog[a] ] ill, rest