Juozapo Albino Herbačiausko laiškas Baliui Sruogai, iki 1923-08-23, iš Krokuvos – į Miuncheną Juozapas Albinas Herbačiauskas Neringa Markevičienė Lietuvos mokslo taryba Parengė Neringa Markevičienė Skenavo Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyrius Balio Sruogos archyvas (1911–1947) (http://www.sruoga.flf.vu.lt) © Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas Vilnius, Lietuva 2021

Laiško atvaizdai naudotini tik mokslo ir studijų tikslais, gavus raštišką Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Retų knygų ir Rankraščių skyriaus (LNMMB RKRS) leidimą.

 Vytauto Steponaičio rinkinys. Balio Suogos laiškai Juozapui Albinui Herbačiauskui LNMMB RKRS, F25–364

Autografas: LNMMB RKRS, f. 25, b. 364. Laiškas. Be datos, vietos. Datuojant ir lokalizuojant, remtasi Balio Sruogos ir Juozapo Albino Herbačiausko biografijomis (Balys Sruoga 1923 m. dar studijavo Miunchene, o Juozapas Albinas Herbačiauskas 1923-08-23 iš Krokuvos atvažiavo į Kauną). Rašyta 16,0×20,6 cm lygaus, gelstelėjusio popieriaus dvilapyje (1r, 2r–v) parkeriu (juodu rašalu). Kelis kartus lenkta (dvi lenkimo linijos). Lenktas viršutinis kraštas. Numeruota pieštuku kita raka (1), (2). Prie laiško voko nėra. 1949 m. perdavė Vytautas Steponaitis. Mašinraštis: nėra. Nepublikuota. Skelbiama iš autografo.

Prie laiško voko nėra.

 Lietuvių Prancūzų Lenkų 1r, 2r–v rašyta parkeriu (juodu rašalu) Balio Sruogos ranka.

Balio Sruogos elektroninis laiškų archyvas

Laikomasi skaitmeninio Mary Mitford Russell archyve pateiktų laiškų kodavimo rekomendacijų (TEI P5 XML pritaikyta dirbti su Oxygen XML Editor 18.0):

Laiške, užrašytame xml pavidalu, atsispindi trys sluoksniai: genetinis (autoriniai taisymai nurodyti TEI elementų pažymomis „del“, „add“, „subst“), diplomatinis (autorinių taisymų rezultatas parodomas pažymomis „add“ ir „orig“), redaguotas (redakciniai taisymai parodomi pažymomis „reg“.

Genetiniame tekste atsiskleidžia rašymo procesas.

Diplomatiniame perraše atsiskleidžia vėliausias autorinis užrašo sluoksnis.

Minimaliai redaguotame laiške taisomi tik būtiniausi dabartinės kalbos normų neatitinkantys rašybos ir skyrybos atvejai.
1r Mielas Drauge!

Apturėjau iš Jūsų 2 korti su geromis žiniomis. Ačiū Jums širdingai už Jūsų tikrą draugiškumą, už Jūsų trūsą, už Jūsų pasišventimą mano labui…

Laukiu, laukiu pinigų, bet sulaukti nebegaliu. Per tai aš taip ilgai tylėjau ir Jums nieko nerašiau. Gal Stepon.Vytautas Steponaitis (1893–1957), karininkas, žurnalistas, tuo metu dirbęs Lietuvos kariuomenės Generalinio štabo Spaudos ir švietimo skyriuje. sunku? Būtų man labai liuūdna, jeigu Step. būtų priverstas pasišvęsti virš savo galės… Aš nenoriu taip sunkiai išnaudoti širdingai man užjaučiančių ypatų… Supraskit mane: aš geidžiu visados būti „dželtmenu džentelmenu“…

Nudžiugau, kad galėsiu grįžti tėvynėn [,] ačiū mano draugams, o ne ačiū valdžiai, kurios atskirieji v n ariai velniai težino už ką dar vis ant manęs urzgia… Pridirbo „valdovais“ daug FPrancuūzijos (ir Lenkijos) šnipų, o manęs net ir Llietuviu nenori pripažinti…

1v
2r

Pons StaneikaAdalbertas Staneika (1885–1962), Lenkijoje gimęs dailininkas, tapytojas, diplomatas. 1921–1930 m. dirbo Lietuvos pasiuntinybėje Romoje. Dailininkas iliustravo Juozapo Albino Herbačiausko knygą Erškėčių vainikas (1908), yra nutapęs rašytojo portretą. atsigabeno sau Ryman (kieno kaštu?) savo seserį iš Krakovo (NB. lenkę!!!), o man grįžti Tėvynėn nėra pinigų! Stačiai gėda apie tuos begėdiškus dalykus ir kalbėti… Mat Llėenkės – – šnipai Ryme – yra reikalingesnės, negu aš Lietuvoje… Dėl to ir nesistebė- kit, kad Lietuvai taip ciniškai Vilnių atėmė… Ačiū tik „politikai“*) tokių „Llietuvių“, kaip ponai Staneikos, Milošai e tutti quanti E tutti quanti ital =ir visi jie.… Aš tai viską išaiškinsiu mūsų visuomenei, atvykęs Kaunan… Dabar jau galėsit suprasti, dėlko dėl ko nekurie ne kurie mūsų valdžios nariai nenori, kad aš būčiau Kaune! Jie baisiai manęs bijosi (jų sąžinė netyra)… Jie žino, kad aš visus šnipus pirštu parodysiu… Vienok ir be to bus skandalas… Lenkų šnipai Lietuvos valdžios atstovybėse jau per labai ciniškai elgiasi… Gėda, gėda, gėda… Nėra kam atstovauti Lietuvos garbę!!…!!!.. Lenkų šnipai – kaipo „tikriausi Llie- tuviai“ – taip sumakalavo dalykus, kad iš ties išties be mažos revoliucijos pas mus neapsieisim… ____________________________________________________________________________________ 31 *) pPriversti Lietuvą būti FPrancuūzijos (na, ir Lenkijos) bernu – už tai moka frankais! nNusistatyti prieš Vokietiją ir Rusiją – „šventas Vatikanas“ to reikalauja…

2v

Meldžiu, praneškit mano vardu ponui Biržiškai,Mykolas Biržiška (1882–1962), literatūros istorikas, nepriklausomybės akto signataras; nuo 1922 m. vasario 16 d. dirbo Lietuvos universitete Humanitarinių mokslų fakulteto ordinariniu profesoriumi, 1922 m. buvo fakulteto dekanas. Mykolui Biržiškai einant dekano pareigas, 1923–1932 m. fakultete Juozapas Albinas Herbačiauskas dėstė lenkų kalbą ir literatūrą. kad aš[,] nesulaukęs iš jo nei jokio atsakymo, esmi tuomi baisiai paniekintas ir atsisakau būti Univers.Kalbama apie Vytauto Didžiojo universitetą Kaune, tuo metu vadintą Lietuvos universitetu. lektorium. Grįžęs Kaunan, aš rasiu sau darbą. Be jų „malonės“ tokioje chamizmo formoje apsieisim. Man gana to oficijalinio chamizmo. Tfu! Begėdžiai! Kviesti Kaunan dar pradžioje Llapkričio m.[,] per m. ir lygšiol lig šiol tylėti, nei jokios žinios nesuteikti! Lenkų kalboje tas vadinasi „swinstwo“… „Swinstwo“lenk =niekšybė. Praneškit apie tai ponui Biržiškai ir paprašykit, kad gražiau Lietuvos kultuūrą atstovautų… Aš ne pašlemėkas, kad norėčiau tokią kiaulybę toleruoti… Tai mano paskutinis žodis, kurio neatmainysiu! Apie tai žinokit…

Spaudžiu Jūsų ranką širdingai[.] Jūsų J. A. Herbačevs
Tekstologiniai komentarai

12 nariai ] cor n pro v 15 kieno ] cor pro keno, ins i 20 „politikai“ ] p s l scr si *), add text sub fol 47 Jūsų ] p add sign