Balio Sruogos laiškas Vandai Daugirdaitei, 1922-01-28, iš Miuncheno – į Berlyną Balys Sruoga Neringa Markevičienė Lietuvos mokslo taryba Parengė Neringa Markevičienė Skenavo Aurimas Markevičius Balio Sruogos archyvas (1911–1947) (http://www.sruoga.flf.vu.lt) Vilnius, Lietuva 2020

© Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2020. Laiško atvaizdai naudotini tik mokslo ir studijų tikslais, gavus raštišką Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Bibliotekos rankraštyno (LLTI BR) leidimą (Antakalnio g. 6, LT-10308 Vilnius, tel.: +370 5 262 2592, el. paštas: bibl@llti.lt). Objektą galima naudoti, tačiau tik nekomerciniais tikslais. Be to, negalima jo keisti, modifikuoti, kurti išvestinių kūrinių. Nurodyti autorių. [Attribution-NonCommercial-NoDerivatives 4.0 International (CC BY-NC-ND 4.0)].

Balio Sruogos laiškai Vandai Daugirdaitei

 Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Bibliotekos rankraštynas Balys Sruoga F53–465

Autografas: LLTI BR, f. 53, b. 465. Laiškas. Be datos, vietos. Datuota ir lokalizuota, remiantis Vandos Sruogienės pastaba („1922. I. pabaigoje / Iš Miuncheno į Berlyną“), turiniu („Šeštadienis“), tema (konkretinamos 1922-01-20 laiške pradėtos dėstyti probleminės mintys apie universiteto gyvenimą). Rašyta 21,0 × 27,9 cm laiškinio, gelstelėjusio, popieriaus dryželiais lape (1r–v) parkeriu (mėlynu rašalu). Lenkta perpus (lankstymo į dvi dalis žymės), užlenkiant dešinįjį ir kairįjį kraštus. 1r dešiniajame krašte išmuštos dvi susegimo skylės. Kraštuose yra įplyšimų. Dėmėta (rudos dėmelės). Apglamžyta. Be voko. Mašinraščiai (nuorašai): LLTI BR, f. 53, b. 1290, l. 142–144 (Algio Samulionio), BLKMČ BS, KC PENN, l. 2–4 (Vandos Sruogienės). Nepublikuota. Skelbiama iš autografo.

 Balys Sruoga Miunchenas 1922-01-28 Vanda Daugirdaitė Berlynas po 1922-01-28 Lietuvių 1r–v rašyta Balio Sruogos ranka parkeriu (mėlynu rašalu).

Balio Sruogos archyvas (1911–1947) (http://www.sruoga.flf.vu.lt)

Laiške, užrašytame xml pavidalu, atsispindi trys sluoksniai: genetinis (autoriniai taisymai nurodyti TEI elementų pažymomis „del“, „add“, „subst“), diplomatinis (autorinių taisymų rezultatas parodomas pažymomis „add“ ir „orig“), redaguotas (redakciniai taisymai parodomi pažymomis „reg“).

Laiško genetiniame tekste atsiskleidžia rašymo procesas.

Laiško diplomatiniame perraše atsispindi vėliausias sluoksnis be rašymo proceso pažymų (autorinių braukymų, pakeitimų, pridėjimų).

Minimaliai koreguotame laiške taisomi tik būtiniausi dabartinės kalbos nuostatų neatitinkantys rašybos ir skyrybos atvejai.
1r

Šeštadienis[.]

Tu atleisk man, aš nenorėjau taip rašyti, kad tau skaudu būtų, ir šiandie labai gailiuos[,] kad vakar Tau išsiunčiau tokį kvailą laišką.

Šiandie kita diena, šiandie šiek tiek saulės yra, o aš atsikėliau tik 11 val., pavėlavau kiek, bet tai niekis.

Šiandie aš vėlei ramus, vėlei kaž kur kažkur Ttoli nuo pasaulio, veėlei kaž kur kažkur užsidariau savy.

Nusprendžiau, kad turiu būt Ttvirtas. Šiandie vėl visa diena dirbu, parašysiu Tau keletą žodelių ir eisiu sauleėleidžio spinduliuos pasiliuūliuoti. Žinai, aš verčiu operą „Eugenijus Onieginas“Rusų kompozitoriaus Piotro Čaikovskio operos Eugenijus Oneginas, pastatytos pagal rusų rašytojo Aleksandro Puškino eiliuotą romaną Eugenijus Oneginas (Evgenij Onegin), libreto vertimas į lietuvių kalbą (žr. in: LLTI BR, f. 53, b. 572, p. 1–48), dėl kurio Balys Sruoga buvo susitaręs prieš išvykdamas studijuoti į Miuncheną (Lietuvoje opera pastatyta 1923 m.). Balys Sruoga buvo susižavėjęs Aleksandro Puškino kūriniu, ketino jį visą išversti į lietuvių kalbą. Operos libreto vertimas buvo ne tik įkvepiantis, džiuginantis, jis pareikalavo daug darbo, jėgų, todėl ilgainiui sietas ir su rutina, nuoboduliu: „Ir man durną operą verst pasiutusiai nuobodu, keikiu aš ją, net sienos raudonuoja, o vis tik per naktis verčiu ir rytoj pabaigsiu“ (Balio Sruogos laiškas Vandai Daugirdaitei, iš Miuncheno – į Berlyną, 1921-11-24, in: LLTI BR, f. 53, b. 661, l. 1v). Operos libreto vertimas baigtas 1921-11-25: „O aš jaučiuos šiandie labai patenkintas – pabaigiau versti operą ir tris veiksmus jau mašinėle perrašiau“ (Balio Sruogos atvirlaiškis Vandai Daugirdaitei, iš Miuncheno – į Berlyną, 1921-11-25, in: MLLM GEK 3961/20, MLLM ER1 1794, l. 1v). – man be galo patinka tas darbas dirbti. Tokios stiprios, tokios gražios, tokios ritmingos eilės. Ir Ttokiuo džiaugsmu ir pasiten- kinimu aš jas gliaudau ir guldau. Senai aš jau netu- rėjau tokio smagumo. Ir man taip lengvai Ttai da- ryti, ir duūšioj lengva. Kaž koksKažkoks noras pagavo visą „Onieginą“ išverstiViso Aleksandro Puškino kūrinio Balys Sruoga, nors ir ketino (buvo sudaręs sutartį su Švietimo ministerijos knygų leidimo komisija), bet neišvertė (rasti tik pradėto vertimo rankraščiai) (plačiau žr. Algis Samulionis, Balys Sruoga, Vilnius: Vaga, 1986, p. 131).. Ir aš Tturbūt tai padarysiu. Aš seniau nežinojau, kad tai yra toks gražus daiktas.

Ką tu rašai apie universitetą ir savo darbą, man rodos[,] Tu klysti kiek. Man rodos, universitete nėra ko ieškoti bendrumos – tą reikalą kiekvienas savaime turi pats atlikti, knygas k s kaitydamas ir sampro- taudamas. Tai, ką tu vadini specializavimos, tai tiktai universitetas ir tegali duoti, tai yra darbo metodika. Tai išmokina kaip tiktai savistoviai dirbti, kaip medžiagos ieškoti, kaip ją naudoti. Bendri mokslai Tto niekumet neduos, jeigu juos tiktai mokslaui, galima panaudoti. Tokios bendrumos seniau, MaskvojBalys Sruoga nuo 1916-09-01 iki 1919-08-23 studijavo Petrogrado universitete. Nuo 1916 m. rugsėjo mėn. iki 1918 m. pavasario tęsė studijas Maskvos universiteto Istorijos-filologijos fakultete (paskaitas lankė keturis semestrus)., ir aš ieškojau, bet dabar ji to kie mokslai manęs nepatenkina, jie begaliniai maža teduoda, arba duoda tai, kas man visai nereikalinga. Man rodos[,] mes jau išaugome tą periodą, kada galima buvo tenkinties taip vadinama „Lla gaja scienza“„Petrograde jis [Balys Sruoga] klausė daugiau bendrųjų filologijos dalykų – logikos ir psichologijos, kalbotyros įvado, lyginamosios slavų kalbų gramatikos ir pan. […] Dabar [Maskvoje] pastebimas aiškus posūkis į specialias literatūros ir meno disciplinas. Tai estetikos istotija […], naujųjų laikų menas ir naujoji filosofija […], mistinės poezijos istorija […], taip pat įvairūs literatūros kursai – pradedant Senaisiais Rytais, Egiptu, antika, kuriems B. Sruoga skyrė labai daug dėmesio. Petrograde išklausęs bendrą Vakarų Europos literatūros kursą ir lenkų literatūros istoriją, šiuo metu jis giliau susipažįsta su prancūzų […], senąja rusų literatūromis […]“ (Algis Samulionis, Balys Sruoga, Vilnius: Vaga, 1986, p. 66–67).. Tuo tikslu ir universito nėra ko lankyti, Ttai visa galima padaryti namie. Ir šiuo žygiu KiršaiFaustas Kirša (1891–1964), poetas. 1921–1925 m. studijavo Berlyno universitete vokiečių kalbą, literatūrą, estetiką, Rusų universitete Berlyne – filosofiją, Indijos meną ir architektūrą. pavydėti[,] man rodos[,] nėra ko. Man rodos[,] Humboldto uni- versitasKalbama apie Berlyno Humboldtų universitetą, seniausią Berlyno universitetą. Šio universiteto Filosofijos fakultete nuo 1921 m. lapkričio mėn. iki 1923 m. sausio mėn. tris semestrus istoriją studijavo Vanda Daugirdaitė., kaip ir Maskvoj ŠaniavskioBalys Sruoga, studijuodamas Maskvos universitete, kartu lankė ir „visuomeninį A. Šaniavskio universitetą, kuriame tuo metu paskaitas skaitė žinomi, su modernistinėmis kryptimis susiję XX a. pradžios rusų literatai […]. Naudojosi ir šio universiteto biblioteka“ (Algis Samulionis, Balys Sruoga, Vilnius: Vaga, 1986, p. 67)., nėra

1v

mokslo įstaiga, tėra tiktai mokymo įstaiga. Bet mes jau nėsame vaikai. Sąmoningas speciali- zavimos, sąmoninga darbo metodika jokios vis uo u - mos niekumet neužmuš, iįpratins Ttiktai nau- doti Ttuos įrankius ir apleinkybes[,] su kuriomis žmogus susiduria. Kol insitrauksi į šį darbą, be abejoneės[,] šis tas atrodys keista, bet paskui pamy- lėsi. Man rodos[,] Humboldto universit e a s su savo visu o m os mokslais daugiausia ką gali padaryti – tai pagaminti eruditingus diletantus. Tai juk tai buvo rusų mokyklų pagrindinis feleris, ir mes jau nesame Ttiek jauni, kad galėtumeėm taip žiuūrėti į mūsų uždavinius. Man rodos, tu savyje klysti.

O deėl mano vakarykščio uūpo – tai ištikrųjų iš tikrųjų tu man atleisk. Šiandie aš jau nežinau, kodeėl man taip negera buvo. Ar tai buvo įžeista kiek sav ma no savimeilė, ar Ttai kas kita, tik aš jaučiau, kad aš gavau kaž kokįkažkokį skaudų, neužsipelnytą, niekuo nepamatuotą moralinį smuūgį. Bet viskas pasibaigė labai gerai. Pernakt prira- šiau eilių, ir tai visą sunkumaą kaip ranka nuėmė. Gal Tai gal ir gerai, kad skaudu buvo. O gal, aš nežinau, gal ir todeėl duūšioj taip skaudu buvo, kad kaž kaskažkas buvo pribrendęs, ką aš nežinodamas turėjau parašyt. Aš nežinau, bet viskas gerai. Ir tu man atleisk. Aš nežinau, ką aš tau vakar prirašiau, bet bijau, kad aš gal esu ką nors perskaudaus per skaudaus pasakęs. Nepyksi, gerai? Aš nieko blogo nenorėjau, tiktai kaip buvo duūšioj, taip viskas ir išėjo, o kas ir kaip [–] aš nežinau.

Bet saulė leidžias, o aš dar nebuvau išėjęs iš kambario šiandie. Noriu vieną spindu- lėlį pagauti, kad jis mane pabučiuotų.

O tu? Ar nenori? Žiuūrėk, aš nesu toks blo- gas, kaip tu manai – kam Tu blogai apie mane manai, kam?

Baliukas
Tekstologiniai komentarai

23 skaitydamas ] cor pri s pro ill, vid k 28 mokslui ] vid ex err a pro u 30 tokie ] cor pro ji, cor to pro ji 34 „la gaja scienza“ ] it =bendrieji mokslai 41 visu- ] cor pro visuo-, cor u pro uo 46 universitas ] cor pro universite, cor fl -as pro -e 47 visumos ] cor pro visuo, cor m pro o 54 mano ] cor pro sav, cor ma pro sav 59 Tai ] cor pro Gal 63 bijau ] ill bij, def 74 Baliukas ] sign