Vandai Daugirdaitei
Gartenhaus Noske

Berlin, Moabit
Cuxhavener str. 15

Penktadienis[.]

Jau aš gavau kambarį, „München, Theresien str. 124, Pension Segl“1München, Theresien str. 124, Pension Segl. vok =Miunchenas, Theresien gatvė 124, Seglo pensionas.. Gal parašytum man ką?

Kambarys gana brangus, bet užtat jeigu kas atvažiuotų int mane, tai būtų galima apsistoti – didelis. Maitina gerai. Jeigu Kirša2Faustas Kirša (1891–1964) 1921 m. Berlyno universitete studijavo vokiečių kalbą ir literatūrą, estetiką. Anksčiau, Baliui Sruogai dirbant kartu su Kirša dienraščio Lietuva redakcijoje, vėliau studijuojant Vokietijoje, jų santykiai „buvo draugiški ir artimi“ (Vanda Sruogienė, „Iš mūsų bendro gyvenimo“, in: Balys Sruoga mūsų atsiminimuose, sudarė Vanda Sruogienė, Vilnius: Regnum fondas, 1996, p. 129). Kiršos žodžiais, „Artimi bičiulystės saitai mane savo metu siejo su Baliu Sruoga. Su juo gal dešimt metų pirmaisiais nepriklausomybės metais draugavom kaip su broliu. Darbai ir mintys rišosi, pynėsi bendrame literatūros ir kultūros darbe. […] Nors mūsų pažiūros daug kuo skyrėsi, bet abu pypkes rūkėm, vaikščiojom, įvairius klausimus sprendėm ir vykdėm, viens kitam įtakos darėm“ (Ibid., p. 134). „Su Kirša 1919–1921 m. visi trys buvom neišskiriami“ (Vandos Sruogienės laiškas Algiui Samulioniui, iš Čikagos – į Vilnių, 1978-09-01, [pasirašytas mašinraštis], l. 6r, in: LlTI TS). važiuotų, tai tegu važiuoja stačiai int mane, galėtų apsistot.

O Tu man parašyk. Aš baisiai, baisiai nuo Tavęs laukiu – aš baisiai pasiilgau – kaip Tavo reikalai, kur Tu dabar esi, ar padarei ką nors del savęs?

Būk gera. Ir parašyk.

Aš labai laukiu

Tavo Bal

1 München, Theresien str. 124, Pension Segl. vok =Miunchenas, Theresien gatvė 124, Seglo pensionas.

2 Faustas Kirša (1891–1964) 1921 m. Berlyno universitete studijavo vokiečių kalbą ir literatūrą, estetiką. Anksčiau, Baliui Sruogai dirbant kartu su Kirša dienraščio Lietuva redakcijoje, vėliau studijuojant Vokietijoje, jų santykiai „buvo draugiški ir artimi“ (Vanda Sruogienė, „Iš mūsų bendro gyvenimo“, in: Balys Sruoga mūsų atsiminimuose, sudarė Vanda Sruogienė, Vilnius: Regnum fondas, 1996, p. 129). Kiršos žodžiais, „Artimi bičiulystės saitai mane savo metu siejo su Baliu Sruoga. Su juo gal dešimt metų pirmaisiais nepriklausomybės metais draugavom kaip su broliu. Darbai ir mintys rišosi, pynėsi bendrame literatūros ir kultūros darbe. […] Nors mūsų pažiūros daug kuo skyrėsi, bet abu pypkes rūkėm, vaikščiojom, įvairius klausimus sprendėm ir vykdėm, viens kitam įtakos darėm“ (Ibid., p. 134). „Su Kirša 1919–1921 m. visi trys buvom neišskiriami“ (Vandos Sruogienės laiškas Algiui Samulioniui, iš Čikagos – į Vilnių, 1978-09-01, [pasirašytas mašinraštis], l. 6r, in: LlTI TS).