Balio Sruogos laiškas Vandai Daugirdaitei, 1921-10-16, iš Kauno – į Būgius Balys Sruoga Neringa Markevičienė Lietuvos mokslo taryba Parengė Neringa Markevičienė Skenavo Aurimas Markevičius Balio Sruogos archyvas (1911–1947) (http://www.sruoga.flf.vu.lt) Vilnius, Lietuva 2020

© Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2020. Laiško atvaizdai naudotini tik mokslo ir studijų tikslais, gavus raštišką Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Bibliotekos rankraštyno (LLTI BR) leidimą (Antakalnio g. 6, LT-10308 Vilnius, tel.: +370 5 262 2592, el. paštas: bibl@llti.lt). Objektą galima naudoti, tačiau tik nekomerciniais tikslais. Be to, negalima jo keisti, modifikuoti, kurti išvestinių kūrinių. Nurodyti autorių. [Attribution-NonCommercial-NoDerivatives 4.0 International (CC BY-NC-ND 4.0)].

Balio Sruogos laiškai Vandai Daugirdaitei

 Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Bibliotekos rankraštynas Balys Sruoga F53–650

Autografas: LLTI BR, f. 53, b. 650. Laiškas. Be datos, vietos. Datuota ir lokalizuota, remiantis Vandos Sruogienės pastaba („1921 m. spalio 16 / sekmadienį, prieš / išvažiuojant studijuoti / į Vokietiją (prieš X. 20). / Rašyta iš Kauno į Bugius“). Rašyta dviejuose 14,4 × 21,4 cm gelstelėjusio, lygaus, išplėšto ir bloknoto popieriaus lapeliuose (1r, 2r) raudonais krašteliais ir dviejuose 14,0 × 21,2 cm gelstelėjusio, languoto, išplėšto iš bloknoto popieriaus lapeliuose (3r, 4r) parkeriu (mėlynu rašalu). Lenkta (lankstymo į tris dalis žymės). Numeruota Balio Sruogos ranka. Dėmėta (rudos dėmelės). Ištepta (3v). Be voko. Nuorašai: LLTI BR, f. 53, b. 1290, l. 107–109 (Algio Samulionio rankraštis), BLKMČ BS, KC PENN, l. 29–30 (Vandos Sruogienės mašinraštis). Nepublikuota. Skelbiama iš autografo.

 Balys Sruoga Kaunas 1921-10-16 Vanda Daugirdaitė Viekšniai, Būgiai po 1921-10-16 Lietuvių 1r, 2r, 3r, 4r rašyta Balio Sruogos ranka parkeriu (mėlynu rašalu).

Balio Sruogos archyvas (1911–1947) (http://www.sruoga.flf.vu.lt)

Laiške, užrašytame xml pavidalu, atsispindi trys sluoksniai: genetinis (autoriniai taisymai nurodyti TEI elementų pažymomis „del“, „add“, „subst“), diplomatinis (autorinių taisymų rezultatas parodomas pažymomis „add“ ir „orig“), redaguotas (redakciniai taisymai parodomi pažymomis „reg“).

Laiško genetiniame tekste atsiskleidžia rašymo procesas.

Laiško diplomatiniame perraše atsispindi vėliausias sluoksnis be rašymo proceso pažymų (autorinių braukymų, pakeitimų, pridėjimų).

Minimaliai koreguotame laiške taisomi tik būtiniausi dabartinės kalbos nuostatų neatitinkantys rašybos ir skyrybos atvejai.
1r

1

Diena iš dienos laukiu, ir kolkas kol kas viskas tebėra vietoj. Iš vokiečių vis dar nėra atsakymo1921 m. „rugpjūčio mėn. Vokietijos valstybės atstovui Lietuvoje jis [Balys Sruoga] padavė prašymą su visais dokumentais, kad leistų jam stoti į Miuncheno universitetą ir ten toliau specializuotis literatūros ir meno istorijos moksle“ (Algis Samulionis, Balys Sruoga, 1986, p. 115): „Norėdamas baigti mokslą, pradėtą rusų universitetuose (Peterburgo ir Maskvos), šiuo turiu garbės prašyti, Jūsų ekscelencija, padaryti atitinkamų žygių, kad aš galėčiau būti priimtas į Vokietijos universitetą. // Kadangi aš noriu toliau specializuotis literatūros ir meno istorijos moksle, tai aš norėčiau įstoti į Müncheno universitetą. Jeigu jau nieku būdu nebūtų galima įstoti į Müncheno, tai tuomet norėčiau pastoti į Leipcigo, Dresdeno ar Frankfurto/M universitetus“ (plačiau žr. Balio Sruogos laišką-prašymą Vokietijos atstovui Lietuvoje, 1921-08-?, Kaunas, in: LLTI BR, f. 53, b. 961, l. 1r). nė man, nė tauVanda Daugirdaitė (1899–1997) norėjo studijuoti Berlyno universitete, Filosofijos fakultete, kur, be filosofijos, psichologijos, sociologijos kursų, buvo dėstoma ir istorija. Berlyno universitete tuo metu istoriją dėstė garsūs Europos mokslininkai (pvz., vokiečių istorikas Karl Stählin), skyrę daug dėmesio šaltinių pažinimui, jų savarankiškam interpretavimui. Berlyne dėl infliacijos buvo galima pigiai pragyventi, ten studijavo artimiausi Vandos Daugirdaitės draugai – Faustas Kirša, pusseserė Sofija Laucevičiūtė, bičiulės Aldona Čarneckaitė, Viktorija Gravrogkaitė, Vincė Jonuškaitė, Ona Kerpauskaitė, Sofija Lukauskaitė ir kt., nė KaziuiKazys Sruoga (1899–1974), jauniausias Balio Sruogos brolis, gaudamas stipendiją, nuo 1921 m. lapkričio mėn. iki 1923 m. rudens studijavo ekonomiką Berlyno universitete. (brol[.]), neė PajaujuiKazys Juozas Pajaujis-Javis (1894–1973?), ekonomistas, publicistas, tuo metu rengėsi studijoms Berlyno universitete.. Tiktai JuliusJulius Abraitis (1890–1987), gydytojas, spaudos darbuotojas. 1921 m. vyko į Leipcigą studijuoti medicinos. tai jau gavo atsakymą ir priimtas – jis važiuoja į Leipcigą[,] – bet už jį rūpinos kaž kokioskažkokios vokiečių firmos. Aš taip-pat kalbėjaus su kai kuo iš mūsų pasiuntiny- bės Berlyne. Tai[,] sako[,] galima taip padaryti, kad nuvažiuoti ir pastoti laisvu klausytoju, o Ttenai tai paskui ir bus galima stačiai ir pilna- teisiu studentu pastoti. Aš[,] matai[,] vėlei galvoju, jeigu manęs ir nepri- imtų dabar į Miuncheną, ir jeigu tu kolkas kol kas į Praghą nevažiuotum, tai aš ar šiaip, ar Ttaip važiuo- i č iau į Miuncheną. Dabar aš sėdžiu ir laukiu. Laukiu iš vokiečių atsa- kymo, laukiu tavęs atvažiuojant[.] Bet taveęs neišvažiuosiu. Apie 24–25 rengias važiuoti KiršaFaustas Kirša (1891–1964), poetas. 1919–1922 m. laikraščio Lietuva bendradarbis, literatūrinio priedo Sekmoji diena redaktorius. 1921 m. išvyko į Berlyno universitetą studijuoti vokiečių kalbos ir literatūros, estetikos. ir BinkisKazys Binkis (1893–1942), rašytojas. 1920–1923 m. Berlyno universitete lankė literatūros ir filosofijos paskaitas, rūpinosi Švietimo ministerijos knygų spausdinimu Leipcige.. Būtų geriau, kad mes galė- tumeėnm išvažiuoti kiek anksčiau, kokiaą 22–23, kartu su jais va- žiuoti aš nenorėčiau. Bet tavęs sulaukti aš būtinai noriu. Taip daug daug turėčiau ko Tau pasakyti, pasikalbėti apie tai, kas bus, ką mes

1v
2r

2

darysim. Žinai, su Švietimo mi- nisterija padariau sutartįBalys Sruoga Švietimo ministerijos Knygų leidimo komisijai apsiėmė savo vardu iš prancūzų kalbos išversti brolių helenistų Alfredo ir Moriso Croiset parengtą Graikų literatūros istorijos vadovėlį. Balys Sruoga įsipareigojo per mėnesį išversti ne mažiau dviejų spaudos lankų teksto, už atlikto darbo lanką mokant 800 auksinų (žr. Balio Sruogos pareiškimas Švietimo ministerijos Knygų leidimo komisijai, 1921-10-08, Kaunas, in: LCVA, f. 391, ap. 4, b. 1276, l. 1r). Šio vadovėlio tekstą realiai „iš prancūzų kalbos vertė V. Daugirdaitė, o B. Sruoga vertimą tvarkė ir redagavo“ (Algis Samulionis, Balys Sruoga, p. 131). „B. Sruogos, kaip vertėjo, vardu ėjo visa dokumentacija – taip patogiau buvo gauti užsakymą“ (vertimo istoriją plačiau žr. in: Ibid., p. 132). Kaip prisimena Vanda Sruogienė, „Balys susitarė su Švietimo ministerija, kad mudu kartu versime Croiset graikų literatūros istoriją – aš turėjau versti iš prancūzų kalbos, o Balys tą juodraštį stilizuoti ir paruošti spaudai. Jis tai padarė savo vardu, Krėvės pagalba sudarydamas man galimybę mokintis, nes aš, kaip dvarininko duktė, nedrįsau prašyti stipendijos. Taip per 4 semestrus aš besimokydama Berlyne kasdien verčiau maždaug po 4 puslapius, kas savaitę vertimą siunčiau Baliui į Miuncheną, o jis pataisęs siųsdavo Švietimo ministerijai. Darbas ėjo reguliariai, be sutrukdymo. Aš gaudavau į mėnesį po 5 dolerius, tiek, kiek valstybės stipendininkai. Pabrėžtinas Balio darbingumas: sėkmingai studijavo, rašydavo straipsnius „Naujienoms“, lankydavo teatrus, muziejus, savaitgalius ir daugiau [laiko] praleisdavo kalnuose, Miuncheno knaipose. Šitas vertimas buvo aprobuotas ir Švietimo ministerijos priimtas su pastaba, kad jis kiek taisytinas. Jis nebuvo išspausdintas, nes prof. Šilkarskis, pradėjęs dėstyti graikų literatūros istoriją, pasistengė, kad universiteto studentams būtų išspausdintas jo parašytasis vadovėlis – nors prof. Šilkarskis buvo mūsų draugas“ (Vandos Sruogienės pastaba, in: BLKMČ BS, KC PENN, l. 29–30). kiek blogesnėmis sąlygomis, negu buvau rašęs. Už lanką mokės po 800 auk.[,] bet prisiunčiant dalimis tuojau išmokės po 600, o likusius kitu 200 tai[,] kai bus padarytas visas darbas. Rankraštis turi buūti visai parengtas spaudai. Sutartį kol- kas padariau tiktai p d el pirmos knygos pusės, nes kaš kuriam kažkuriam laikui praslinkus, markės kurkas kur kas gali pakilti ar nukristi, tai kad būtų galima del antro tomo sutartį atitinkamai keisti. Rodos, kad aš gausiu iš Švietimo Mministe- rijos pasiskolint rašomaąją ma- šinėlę – gal ją turėt buūtų pravartu. Be Tto[,] aš pats[,] rodos[,] kiek sukrapšty- siu piningų, kad nusipirkt sau rašomaąją mašinėlę – tokiaą mažiu i č iukę, kad ją labai lengva vežioti ir nešioti[,] – visai kaip mažutis s v a kvojažasBalys Sruoga 1922 m. Miunchene įsigijo rašomąją mašinėlę: „turėjo portatyvinę „Coroną“, su kuria nesiskyrė“ (Vanda Sruogienė, „Iš mūsų bendro gyvenimo“, in: Balys Sruoga mūsų atsiminimuose, sudarė Vanda Sruogienė, Vilnius: Regnum fondas, 1996, p. 121). Broliui Juozapui Sruogai vėliau patarė už 425 litus įsigyti tokią pačią kokybišką rašomąją mašinėlę, teigė, kad ja naudojasi jau penkiolika metų ir yra patenkintas. Tik 1937 m. įsigytą pirmąją „Coroną“ pakeitė į naują laidą (Balio Sruogos laiškas Juozapui Sruogai, iš Kauno – į Tilžę, 1937-01-13, l. 1v, in: LLTI BR, f. 53, b. 287).. Manau, kad mums prie vertimo ar Ttaip bus pravartu turėti. Žinoma, kur kas būtų geriau[,] jeigu mes galėtumėm įsitaisyti gyventi viename mieste – aš taip norėčiau būti kartųu su tavim, aš taip norėčiau. Kai aš pagalvoju, kad nuvažiuosiu[,] kur

2v
3r

3

buūsiu vienas-vienas[,] – tai aš neži- nau, kaip reikės gyventi. Dabar taip tuščia sieloje, taip tuščia aplinkui ir mano keturios sienos tokios mažutės. Ir aš kaip laukinis žveėris, uždarytas, užsklęstas, pra bij au praverti langą, bijau į dangų pažvelgti. Ir Ttokia tyla. O ruduos toks švelnus, tokia ūkana g p ilka nusileidžia, ir o duūšioj nyku-nyku. Aš taip laukiu tavęs. Toks liūdnas ir tylus. O, kad tu būtum dabar čia – kad tu ateitum int mane, atlankytum mane! Kaip aš prisiglausčiau prie tavęs, kaip aš užsimirščiau! Ir duūšioj kaip būtų šviesau ir lengva. Ir dangus koks būtų mėlynas. Ir aš gyvenu tik mintimi apie tave. Nebetoli 20-tąa, tu atvažiuosi, tu buūsi mano viešnia ir ka l r aliūnaitė. Aš ir pats nežinau, kodel pasiilgimas turi būti toksai liūdnas. Ir kodel žmogui taip baisu, kai jauti, kaip keturios sienos slegia vieną, vienužį!

3v
4r

4

Žinai[,] koks dalykas išeina[?] Pereitaą sekmadienį aš susipažinau su viena paneleBronė Filomena Jazbutytė (1896–1950) – būsimoji Balio Sruogos brolio Juozapo Sruogos žmona. Jų vestuvės įvyko 1923-01-11. ir išeėjau už miesto pasivaikščiot. Bekalbant ji užprašo mane vestuvėms – su j J uozuJuozapas Sruoga (1886–1957), Balio Sruogos brolis, teisininkas. 1920–1922 m. buvo komisijos taikos sutarčiai su Sovietų Sąjunga vykdyti sekretorius Maskvoje., mano broliu. Dabar Juozas yra atvažiavęs iš Maskvos. Turbuūt dabar greit bus jų vestuvės[.]

O aš besivalkiodamas truputį per- šalau ir jau 3 dienos, kaip labai bijauriai jaučiuosiu – galva skauda skauda ir tt t[.] t. Ir todel aš negaliu tau šiandie daug ar gražiai parašyti. Ot rašau, kad tu žinotum, koks aš vienas vienužis dabar, ir kaip aš tavęs laukiu, ir kaip aš taveęs pasi- ilgau, ir kaip aš tave myliu. Dabar 11 val. vakaro, sekmadienis, turbuūt Tu jau ilsiesi mūsų palaimintam kampely, o aš… Aš eisiu į paštą, įmesiu laišką ir valkiosiuos gatvė- mis ir duūmosiu tau, kad tavo sapnas būtų lengvas, kad mūsų kampeleis būtų palaimintas. Tegu ramu tau būna muūsų kampely„Rašytojas Būgiuose turėjo mansardoje mažą ramų kambarėlį, iš kurio buvo matyti laukai ir miškas, ir kurdamas neretai čia užtrukdavo iki gilių išnaktų. Čia buvo jo knygos, rankraščiai, rašomoji mašinėlė“ (Algis Samulionis, Balys Sruoga, Vilnius: Vaga, 1986, p. 191). Būgiuose esantį kambarėlį po stogu, „salką“, Vanda Daugirdaitė ir Balys Sruoga laiškuose vadino „mūsų puse“, „mūsų kampeliu“. Vanda Sruogienė liudijo, kad „Sruoga rašė salkutėje, kurios langas išeina į rytus, į laukus ir toliau – miškus. Ten jis turėjo ramų kampą, mažą kambariuką, kurį jam mano tėvas įtaisė pagal jo pageidavimus (Vandos Sruogienės laiškas Algiui Samulioniui, iš Čikagos – į Vilnių, 1978-09-01, [pasirašytas mašinraštis], l. 6r, in: LLTI TS)“. Vanda Daugirdaitė čia laukė Balio Sruogos, grįžtančio iš Miuncheno po studijų, vėliau, jau po santuokos, – iš Kauno, rašė jam laiškus, skaitė jai atsiųstus eilėraščius, galvodavo, apie jį: „Šiandie mano varduvės. Balių atidėjom iki rugpjūčio mėn. Lyja, vėjas ūžia, sėdžiu viena mūsų pusėj, tylu, Daliukas miega… Prisimenu, kaip prieš keletą metų dar apie tave svajojau, kaip apsvaigdavau tavo eiles skaitydama ir kaip baisiai tavęs ilgėjaus! Ir dabar ilgiuosi ir myliu, gal net sunkiau man vienai be tavęs būti“ (Vandos Sruogienės laiškas Baliui Sruogai, iš Būgių – į Kauną, 1928-06-23, in: LLTI BR, f. 53, b. 859, apl. 4, nr. 11, l. 2r).. Bu- čiuoju tave tyliai, tyliai

Tavo Bal.
4v
Tekstologiniai komentarai

5 brol[iui] 17 dabar ] p vid ex err om į 20 [važiuo]čiau ] cor č pro i 23 Be ] cor pro Bet, ras t 26[galė]tumėm ] vid ex err n pro sec m 34 sutartį ] vid ex err t pro r 36 auk[sinų] 42 del ] cor pro p, cor d pro p 54 mažiučiukę ] cor pro mažiui, cor č pro sec i 56 sakvojažas ] cor pri a pro v 72 bijau ] cor pro pra, cor bij pro pra 74 ruduo ] vid ex err fl -uos pro -uo, add s 75 pilka ] cor pro g, cor p pro g; o ] cor pro ir 82 šviesu ] vid ex err u pro a 86 karaliūnaitė ] cor pro kal, cor r pro l 96 Juozas ] cor pro juozas, cor J pro min 108 val[anda] 114 kampelis ] vid ex err -leis pro -elis 115 kampely ] vid ex err om e 117 Tavo Bal. ] ill fl -o, sign