Balio Sruogos laiškas Vandai Daugirdaitei, 1921-07-12, iš Kauno – į Būgius Balys Sruoga Neringa Markevičienė Lietuvos mokslo taryba Parengė Neringa Markevičienė Skenavo Aurimas Markevičius Balio Sruogos archyvas (1911–1947) (http://www.sruoga.flf.vu.lt) Vilnius, Lietuva 2020

© Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2020. Laiško atvaizdai naudotini tik mokslo ir studijų tikslais, gavus raštišką Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Bibliotekos rankraštyno (LLTI BR) leidimą (Antakalnio g. 6, LT-10308 Vilnius, tel.: +370 5 262 2592, el. paštas: bibl@llti.lt). Objektą galima naudoti, tačiau tik nekomerciniais tikslais. Be to, negalima jo keisti, modifikuoti, kurti išvestinių kūrinių. Nurodyti autorių. [Attribution-NonCommercial-NoDerivatives 4.0 International (CC BY-NC-ND 4.0)].

Balio Sruogos laiškai Vandai Daugirdaitei

 Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Bibliotekos rankraštynas Balys Sruoga F53–463

Autografas: LLTI BR, f. 53, b. 463. Be datos, vietos. Datuota ir lokalizuota, remiantis Kauno pašto spaudu, turiniu („Pirmadienis“), Vandos Sruogienės pastaba („1921. / Iš Kauno į Bugius / prieš važiuojant studijuoti į Vokietiją“). Rašyta septyniuose 8,5 × 14,5 cm gelstelėjusio, languoto, išplėšto ir bloknotėlio popieriaus lapeliuose (1r, 2r, 3r, 4r, 5r, 6r, 7r) parkeriu (žaliu rašalu). Numeruota Balio Sruogos ranka. Pažymos (perbraukto apskritimo) pieštuku, spėtina, kita ranka (1r, 2r, 6r, 7r). Dėmėta (rudos, juodos dėmelės). Ištepta. Yra įplyšimų. Dešiniajame krašte skylamušiu pramuštų susegimo vietų žymės. Prie laiško yra 15,2 × 9,5 cm gelstelėjęs, standus, raštuotas ornamentais vokas. Adresuota parkeriu (mėlynu rašalu): „Vandai Daugerdaitei / Viekšnių paštas / Būgiai“. Adresas pabrauktas storu violetiniu pieštuku, spėtina, kita ranka. Pašto spaudai – išsiuntimo: Kaunas, [1921]-07-13, gavimo: Viekšniai, [19]21-07-14. Buvęs užklijuotas pašto ženklas, iškirptas. Viršuje skylamušiu išmuštos dvi susegimo skylės. Vokas dėmėtas. Viduje įklijuotas labai plonas rudas popierius. Laiškas išimtas, atplėšus viršutinį voko atvartą. Nuorašai: LLTI BR, f. 53, b. 1290, l. 90–92 (Algio Samulionio rankraštis), BLKMČ BS, KC PENN, l. 26–28 (Vandos Sruogienės mašinraštis). Nepublikuota. Skelbiama iš autografo.

 Balys Sruoga Kaunas 1921-07-12 Vanda Daugirdaitė Viekšniai, Būgiai 1921-07-14 Lietuvių 1r, 2r, 3r, 4r, 5r, 6r, 7r rašyta Balio Sruogos ranka parkeriu (žaliu rašalu).

Balio Sruogos archyvas (1911–1947) (http://www.sruoga.flf.vu.lt)

Laiške, užrašytame xml pavidalu, atsispindi trys sluoksniai: genetinis (autoriniai taisymai nurodyti TEI elementų pažymomis „del“, „add“, „subst“), diplomatinis (autorinių taisymų rezultatas parodomas pažymomis „add“ ir „orig“), redaguotas (redakciniai taisymai parodomi pažymomis „reg“).

Laiško genetiniame tekste atsiskleidžia rašymo procesas.

Laiško diplomatiniame perraše atsispindi vėliausias autorinio rašymo sluoksnis be rašymo proceso pažymų (autorinių braukymų, pakeitimų, pridėjimų).

Minimaliai koreguotame laiške taisomi tik būtiniausi dabartinės kalbos nuostatų neatitinkantys rašybos ir skyrybos atvejai.
1r

1

Pirmadienis[.]

Vargšėe mano mažulėle! Šiandie rytą t k ai Tu paskambinai man – aš tik viena tesupratau[:] „reikalai blogi“ – paskui vos vos išgirdau[:] „taip[,] kaip pernai per Kalėdas“. Nuėjau į savo kambarį ir visą laiką uūžia gal- voj[:] „reikalai blogi“… Darbas iškrito iš rankų. Pagaliau su- laukiau pašto ir nuo tavęs laisšką. Mėginau paskui prisiskambint į Šaulius, bet niekas neišėjo. Meėginau iš Tavo laišk ą o kaip nors susekt, kodel atsitiko tokia staigi permaina, bet Tavo laiške tiek daug skausmo, tiek daug gėlos, kad mano akyse r a kyse raibsta tiktai begali- niai liūdnas tavo vaizdas. Bet Ttas tavo laiškas man kaip tik pridavė begalinės stiprybės, nes jis man padarė aišku, kad gyve- nime tiktai tai bus mūsų, ką mes savo rankomis pasiimsime. Kuo aš Tau galiu šiandie padėti? Bet galvot tur būt turbūt reikia ne apie tai, o tik apie tai, kaip mes savo gyve- nimą kalsime. Ir kai gyvenime krenta žmogus smuūgis už smuūgio – jo pajėgos išaugs begalinės.

1v
2r

2

Bet kodel įvyko tokia griežta santykių permaina? Aš manau, kad tai galėjo būti arba sąry- šy su tavo kaimynų lankymausi„Bugių kaimynai lenkai kėlė didelį nerimą ir veikė mano tėvą – grįžęs iš Rusijos kaip stovi, jis rado savo tėviškę nualintą, tad žemės reforma jam grėsė katastrofa“ (Vandos Sruogienės pastaba, in: BLKMČ BS, KC PENN, l. 26)., arba su skandalu seime, arba dar tu rašai apie žemeės reformą„1919–[19]39 [m.] […] žemės reforma (svarb[iausi] iniciatoriai – M[ykolas] Krupavičius, A[lbinas] Rimka) įvykdyta siekiant aprūpinti žeme bežemius ir mažažemius, sutvarkyti ūkių žemėvaldą, padidinti smulkių ir vid[utinių] ūkių ek[onominį] gyvybingumą, sumažinti svetimos (ypač lenkų) dvarininkijos polit[inę] ir ek[onominę] įtaką šalyje. […] Žemės reformos įstatymo projektas priimtas 1920 [m.], 1922 [m.] jį patvirtino Steigiamasis Seimas. Dvarų valdomos žemės plotas apribotas iki 80 ha […], o už šią normą didesni žemės plotai atlygintinai nusavinti (dvarininkams už juos atlygino valstybė, bet kompensacija buvo apie 20 kartų mažesnė už realią žemės vertę)“ (Vlada Vitunskienė, „Žemės reformos“, in: Visuotinė lietuvių enciklopedija, t. XXV, vyriausiasis redaktorius Antanas Račis, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2014, p. 711–712). „1920 m. pavasarį mano tėvui pavyko ištrūkti iš Ukrainos. Grįžo į Lietuvą tik su rankiniu lagaminu. Laimė, liko jam Bugiai, nors karo ir nuomininkų nualinti, bet sava tėviškė. Tėvas pamiršo turėtus generolo antpečius ir, užsivilkęs naminio darbo drabužius, apsiavęs nagines, tuoj ėmė uoliai ir sėkmingai ūkininkauti. Nelengva buvo prisitaikyti prie naujų sąlygų, bet jis suprato žemės reformos reikalingumą ir ne tik jo paties žemėj įsikūrusius kaimynus rėmė, bet vėliau, tapęs Mažeikių urėdijos girininku, pavyzdingai tvarkė per žemės reformą nusavintą, buvusį savo, mišką“ (Vanda Sruogienė, „Iš mūsų bendro gyvenimo“, in: Balys Sruoga mūsų atsiminimuose, sudarė Vanda Sruogienė, Vilnius: Regnum fondas, 1997, p. 109). Po žemės reformos Vandos Daugirdaitės tėvas Kazimieras Daugirdas valdė „apie 65 ha žemės ir 25 ha pelkėto miško“ (plačiau žr. Algis Samulionis, Balys Sruoga: Monografija, Vilnius: Vaga, Lietuvos TSR mokslų akademija, Lietuvių kalbos ir literatūros institutas, 1986, p. 189). . Visų pirma tu nė kiek nesibijok del lenkų sukilimoKalbama apie pašlijusius Lietuvos ir Lenkijos santykius po to, kai 1920-10-09 Lenkijos karininkas Liucjanas Želigovskis užgrobė Vilnių ir Vilniaus kraštą. 1921-03-03 Tautų Sąjungos taryba numatė abiems šalims „pradėti derybas terit[oriniams] ginčams ir polit[iniams] nesutarimams spręsti“. 1921-05-20 pateiktas pirmasis Hymanso projekto variantas numatė „faktiškai abiejų valstybių fed[eraci]ją ir Lietuvos prijungimą Lenkijai“ (Regina Žepkaitė, „Hymanso projektas“, in: VLE, t. VII, 2005, p. 563). „1921 m. kovo 3 d. Tautų Sąjunga panaikino sprendimą daryti plebiscitą ir vietoj jo pasiūlė tiesiogines derybas, tarpininkaujant Tautų Sąjungos atstovui. Taip pat Tautų Sąjunga pareikalavo atšaukti L. Želigovskį, apriboti lenkų kariuomenės skaičių iki 15 tūkstančių, atitraukti Lietuvos kariuomenę į krašto vidų, Lietuvai aprūpinti Vilniaus krašto gyventojus maistu ir sėklomis. Šis sprendimas pasėjo nerimą Vilniaus krašte – vietiniai lenkai bijojo Lietuvos kariuomenės puolimo“ (plačiau žr. in: Audronė Veilentienė, Lietuvos respublikos seimų įtaka užsienio politikai 1920–1927 metais: Daktaro disertacija, Vilnius, 2010, p. 77).. Jokio pamato tai nėra laukti, nieko panašaus nebus, kaip lygiai nebus ir jokio karo su lenkais. Ir jeigu pas jus Ttaip daug kal- bama apie Ttai – tai tuščias dar- bas. Aš visuomet galėčiau nusimanyti[,] kas galima[,] ko laukti. Dabar nieko panašaus. Ypač jokio sukilimo būti negali. Del to tu gali būti visai rami. O antr as a – delei žemės reformos – įstatymas praėjo tik antruoju skaitymu. Trečiuoju skaitymu jis eis dar negreit ir[,] kiek aš jaučiu[,] bus kur kas mažiau griežtas. Visų pirma už nu- savinamą žemę ir miškus bus atlyginamąa, o antra – žemės maxksimumas bus paliktas

2v
3r

3

kur kas didesnis, negu dabar yra nustatyta. Tai vienas dalykas. O antra ir dabar, eilėn kaip nusta- tyta, pirmon eilėn turėtų būti dalinami tiktai didieji dvarai, o tokie, kaip 100–200 d v e šimtinių, jiems galėtų at- eiti ti e ilė tik už 10–20 metų. Bet ir pas mus atsitiks tas pats, kas atsitiko su Eestais. Estų St.St[eigiamasis]. seimas buvo ir gi irgi priė- męs labai griežtą įstatymą, bet dabar išrinkta estų par- lamentas, kur kas dešinesnis už seimą[,] į i r žemės reforma pakeista dešinėn. Nėra abejojimo, kad ir pas mus T t as pats atsitiks, ir kad reformos vykdymas eis 20 metų[,] ir kad Tavo tėvo žemė niekuomet nebus paliesta. Šiuo žvilgsniu ir gi irgi gali būti visai rami, ir j t ėvas, jeigu nori, gali būti ramus. Jeigu del šio dalyko pas jus santykiai pasikeitė, tai jie neturi pagrindo.

3v
4r

4

Visai kas kita būtų, jei tai būtų sąryšy su tavo naujais kaimynais. Ir ypač man skaudu delei Tto nelaimingo testamento„Albinas Rimka, mūsų didelis draugas, žinodamas mano tėvą esant lojalų Lietuvai (tėvas buvo išvarytas iš Šiaulių gimnazijos už „Aušros“ skaitymą, bet niekad tuo nesigyrė, laikydamas patriotizmo panaudojimą savo materialiniams reikalams negarbingu) patarė, kad tėvas parašytų testamentą, kuriuo jis man palieka savo dvarą – tai leido dalį žemės parduot prieš reformą ir už gautus pinigus įsigyti reikalingą inventorių, kad galėtų ūkininkauti likusiame centriuke. Tėvas patarimu pasinaudojo, bet jam liko įtarimas, kad Balys nori mane vesti dėl dvaro. Tai buvo netiesa, nes mes abu buvom socialistais, aš gėdinaus paveldėto turto ir iš tėvo neėmiau mokslui – Balio pagalba man leido pačiai užsidirbti mokslui gyvenant Berlyne“ (Vandos Sruogienės pastaba, in: BLKMČ BS, KC PENN, l. 27).. Jis reikėtų būti- nai atiduoti – tegu daro su juo ką nori. Mums abiems užteks pajėgų gyvent ir kovot[,] ir pasiimt tai, ką mes pano- rėsim. Nes mes tiktai galim turėti Ttai, ką mes savo ran- komis pasiimsime – jokios malonės, jokių dovanų nereikia. Aš manau, gal tėvas pasinaudo- damas Ttuo, kad Tu nori važiuoti į užsienįVanda Daugirdaitė planavo vykti į Vokietiją, Berlyno universiteto Filosofijos fakultetą, kur ketino studijuoti istoriją. Būdama dvarininko duktė, stipendijos iš valdžios neprašė (Švietimo ministerijos remiami stipendininkai gaudavo po 5 dolerius kas mėnesį), o tėvas, iš Rusijos grįžęs į nualintą ūkį Būgiuose, nedaug galėjo paremti (Vandos Sruogienės liudijimas, žr. Vandos Sruogienės laiškas Algiui Samulioniui, iš Čikagos – į Vilnių, 1979-07-18, [pasirašytas mašinraštis], in: LLTI TS, „Vandos Sruogienės laiškai Algiui Samulioniui“, l. 1r). „Į mano mokslą [tėvas] nežiūrėjo rimtai, jo tragedija buvo, kad aš ūkiu nesidomėjau. Motinai mirus 1912 m., neturėjo šeimininkės, vargo. Balys – poetas – jam buvo iš svetimo pasaulio kaip ir visa mūsų studentiškoji kompanija (gražiausias žmonių – idealistų – būrys!)“ (Ibid., l. 2r). ir su juo esi surišta[,] pabandė dar kartą tave atversti. Jeigu būtų taip – būtų baisiai negerai. Būtų kur kas geriau[,] jeigu pas jį būtų tiktai įgim- tas reikalas išsikolioti laikas nuo laiko. Bet jeigu jis turi kokį aiškų tikslą – tai yra jau nedoras pasielgimas. Aš nežinau, kaip dabar pas tave santykiai Ttoliau eis. Bet jeigu jis Ttaip darydamas

4v
5r

5

turi kokio tikslo, tai Tu galė- tum griežtai reaguoti – iki pat išvažiavimui iš namų. Jeigu mes gyvi buūsim – pajėgų mums užteks gyventi. O jei gyvi nebuūsim – Ttai juk nieko ir ne- reikia. Geriau būtų, kad tu įstengtum kaip nors santykius pataisyti namie būdama, bet jeigu tai daro aiškiu tikslu, tai vargu bau reikėtų tai ir daryti. Tuomet važiuok į Kauną. Čia laikinai paimsi vietą, o paskui – pažiuūrėsim. Dalykas toks yra, kad pas mane yra stambus ir svarbus planas – ir šiame mėnesy galutinai paaiškės. Aš su- medžiojau tokį Aamerikietį mecenatą„Tai buvo Kazys Gugis, Balys rašydavo „Naujienoms“ straipsnius ir už tai gaudavo po 15 dolerių į mėnesį per visą savo studijų laiką Miunchene“ (Vandos Sruogienės pastaba, in: BLKMČ BS, KC PENN, l. 27). Čia minima „dar 1921 m. vasarą Kaune užsimezgusi pažintis su atvykusiais iš užjūrio į Lietuvą paviešėti Kaziu ir Nora Gugiais. Tai buvo turtingi žmonės, susiję su JAV lietuvių kultūriniu gyvenimu: jis – advokatas, Čikagoje spausdinamo socialdemokratinės krypties lietuvių dienraščio „Naujienos“ leidėjas, ji – dainininkė mėgėja. Kažkieno pusiau juokiais, pusiau rimtai paraginti, Gugiai, daugiausia N. Gugienės iniciatyva, netikėtai ėmėsi mecenatų vaidmens ir prižadėjo padėti studijuojančiam B. Sruogai. Pradžioje kalbėta net apie stipendiją trejiems ketveriems metams. Tačiau ilgainiui tarp jų ir B. Sruogos nusistovėjo dalykiški santykiai: pradedant pirmais studijų mėnesiais, B. Sruoga nuolat siuntinėjo laikraščiui savo kūrybą, vertimus ir straipsnius, už kuriuos kas mėnesį gaudavo maždaug po 15 dolerių – pagal atsiųstos medžiagos kiekį. Tai leido jam jaustis ne taip priklausomam nuo infliacijos vargų, kurie persekiojo ne vieną miunchenietį“ (Algis Samulionis, Balys Sruoga, 1986, p. 118).[,] iš kurio[,] berods[,] gausiu 3–4 metams stipendiją mokintis užsienįy, gaunant į mėnesį po 2000–3000 vok.vok[iečių]. markių. Šitas dalykas stovi labai rimtai, tik aš dar Tturiu šį tą padaryti, bet šiame mėnesįy visa Ttai galutinai

5v
6r

6

paaiškės. Jeigu t ai i ktai man tai pavyks gerai baigti, tai Tau nieko ir ruūpintis nereikia – juk ar šiaip[,] ar taip mes turėsim gyventi taip, kaip mes norim, galėsim gyventi ir ne tik Vokietijoj, bet ir Šveicarijoj[,] ir Italijoj. Tasai mecenatas toks žmogus, kad jis specialinai kelionėms po pasaulį mums asignuotų[,] kiek reikia. Todel, matai[,] mūsų reikalai ne tokie blogi. Aš sakau mūsų, nes Ttiktai taip tegali būti. Jei guJeigu man pavyks tai padaryti, tai tu galėsi iš to nieko neimti – Tu nepa- manyk nieko blogo – aš apie tai labai daug galvojau ir žinau[,] ką sakau. Čia Tturėtų būti panaudotos visos priemonės, kad pasiekti savo Ttikslo, o tikslas nei tau, nei man neabejojamas. Aš esu pasi- ryžęs nieku būdu neapsi- leisti – ir laimėti. Pasaulis turi būti visas mūsų!

6v
7r

7

Kolkas Kol kas kiek galėdama sti- prinkis. Žinok, kad aš esu – visuomet su Tavimi, ir kad Tavęs niekuomet niekuomet neapleisiu. Ir kad Tave apsau- got – kovosiu tol – kol laimėsiu. Jei Ir Tu žinok – juo sunkesnės Tavo valandos, juo aš arčiau Tavęs, juo aš t d augiau Tau esu savas. Tu tai žinok ir suprask. Ir Jeigu ta „istorija“ nesibaigs – mesk visa ir važiuok į Kauną. Man sunku kas pasakyti – aš Ttaip Ttoli ir nežinau, kaip visa vyksta – tik nereikia s n usiminti. Nereikia liūdėti – mes turim laimėti. Del manęs Ttai Tu nesirūpink – kiekvieną kritin- gą valandą man jėgos stiprėja. Ir gerai[,] kad Tu man visa rašai. Ir gerai[,] kad Tu pasiskundi. Ir jei Tau dar sunku bus, tu atsimink, kad aš esu tau savas ir kad aš niekuomet niekuo- met tavęs neapleisiu.

Stiprinkis kiek galėdama.

Aš šiandie daug galvojau, ir šian- die mano sąmonė visai aiški – ir mūsų ateitis sšviesi. Stiprinkis. Aš Tau visąa sieląa padėsiu – tegu Tavo galvelė šiaąnakt lengvai ilsis.

Tavo Bol
7v
Vokas

Vandai Daugeirdaitei Viekšnių paštas Būgiai

Tekstologiniai komentarai

4 kai ] cor k pro vid t 14 laiško ] cor pro laišką, cor fl -o pro -ą 19 raibsta ] a vid ex err rep akyse, cor ver akyse, cor a pro r 37 lankymusi ] vid ex err lankymasi pro lankymusi, vid ex err sec a pro u 52 antra ] cor pro antras, cor sec a pro -as 64 kaip ] cor pro eilėn 68 dešimtinių ] cor pro dv, cor e pro v 69 eilė ] cor pro ti, cor e pro ti 76 ir ] cor pro į, cor i pro į 79 tas ] cor pro Tas, cor t pro capit 85 tėvas ] cor t pro j 146 tiktai ] cor pro tai, cor pri i pro ai 180 Ir ] cor pro Jei 182 daugiau ] cor pro vid tau, cor d pro t 184 Jeigu ] cor pro Ir 188 nusiminti ] cor n pro vid s 196 savas ] def sec s 201 aiški ] vid ex err om pri i 204 šiąnakt ] vid ex err om t 205 Tavo Bol ] sign