Balio Sruogos laiškas Vandai Daugirdaitei, 1919 m. ruduo, Kaunas Balys Sruoga Neringa Markevičienė Lietuvos mokslo taryba Parengė Neringa Markevičienė Skenavo Aurimas Markevičius Balio Sruogos archyvas (1911–1947) (http://www.sruoga.flf.vu.lt) Vilnius, Lietuva 2020

© Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2020. Laiško atvaizdai naudotini tik mokslo ir studijų tikslais, gavus raštišką Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Bibliotekos rankraštyno (LLTI BR) leidimą (Antakalnio g. 6, LT-10308 Vilnius, tel.: +370 5 262 2592, el. paštas: bibl@llti.lt). Objektą galima naudoti, tačiau tik nekomerciniais tikslais. Be to, negalima jo keisti, modifikuoti, kurti išvestinių kūrinių. [Attribution-NonCommercial-NoDerivatives 4.0 International (CC BY-NC-ND 4.0)].

Balio Sruogos laiškai Vandai Daugirdaitei

 Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Bibliotekos rankraštynas Balys Sruoga F53–527

Autografas: LLTI BR, f. 53, b. 527. Laiškas. Be datos, vietos. Datuota ir lokalizuota, remiantis Vandos Sruogienės pastaba („1919 m. rudenį. Kaunas“). Rašyta penkiuose 17,9 × 11,0 cm paprasto, lygaus, gelstelėjusio popieriaus atplėštuose lapeliuose (1r, 2r, 3r, 4r, 5r) parkeriu (juodu rašalu). Viršuje, dešinėje pusėje, numeruota Balio Sruogos ranka. Perlenkta pusiau (lankstymo į dvi dalis žymės). Kairėje pusėje išmuštos dvi susegimo skylutės. Dėmėta. Ištepta. Yra įplyšimų. Be voko. Nuorašai: LLTI BR, f. 53, b. 1290, l. 65–66 (Algio Samulionio rankraštis), BLKMČ BS, l. 19–20 (Vandos Sruogienės mašinraštis), KC PENN, l. 18–19 (Vandos Sruogienės mašinraštis). Nepublikuota. Skelbiama iš autografo.

Be voko.

 Lietuvių 1r, 2r, 3r, 4r, 5r rašyta Balio Sruogos ranka parkeriu (juodu rašalu).

Balio Sruogos archyvas (1911–1947) (http://www.sruoga.flf.vu.lt)

Laiške, užrašytame xml pavidalu, atsispindi trys sluoksniai: genetinis (autoriniai taisymai nurodyti TEI elementų pažymomis „del“, „add“, „subst“), diplomatinis (autorinių taisymų rezultatas parodomas pažymomis „add“ ir „orig“), redaguotas (redakciniai taisymai parodomi pažymomis „reg“.

Minimaliai koreguotame laiške taisomi tik būtiniausi dabartinės kalbos nuostatų neatitinkantys rašybos ir skyrybos atvejai.
1r

1

Vienaą žodį – tavo sapnui palydėti…

Vieną žodį – kad užmigus nedejuotum…

Vieną godą – godon e ė lę, kad sapnuodama žydėtum.

Kad išgirstum, a k ad ateitum-atlankytum nors per sapną!

Kad užmirštum, kaip nuvysdami dejuoja, kaip dejuodami nuvysta.

Kad brolužį – veėlužėlį – klajuūnėlį [–] nors per sapną atsimintum.

Vieną žodį vėlužėlį – tylią naktį siūbuonėlę – vieną žodį –

Aš esu…

– – – – –

1v
2r

2

Kam tu sakai: „Jei buūsi liūdnas – aš blogai pagalvosiu!“

Gal – gal – nežinau[,] ką tu pagalvosi! Bet ką aš padarysiu, kad aš nėsu kitoks[,] negu esu. Ką aš padarysiu – jei tik pagalvoju – o paskutinėmis dienomis aš galvoju baisiai daug – ir taip bega- liniai liūdnąa pasidaro!

Jei Tu turi draugų ar draugių[,] – su kuriomis tu gali būti atvira ar nuoširdi, kuriems gali akysna pažiuūrėti[,] – tai aš pasauly nieko nieko neturiu. Jei Tu netur iu i brolių nei seserų, o aš turiu, tai tu nežinai[,] kas tai, kai esi nuo s b rolių paslaptis, kai jauti, kad apie savo skaudžiausias opas

2v
3r

3

nieko nieko pasakyti negaliu.

Kad aš esu vienas pasauly, kaip beržas lauke.

Jeigu seniau pas mane ir abejonės būti negalėjo, kad Tu buūsi su manimi, kad aš tikėjau ir pasitikėjau – tai dabar aš nežinau – aš nažinau[,] ar manęs neapleisi.

Gal – o gal ir gal? – –

Man kažkaip begaliniai skaudu, kad[,] rodos, kad aš buvau del tavęs nelaisvės šaltinis, kad aš buvau tieji pilki dūmai[,] kurie meėlynų viršuūnių šviesybę aptemdo, kad aš buvau nelemta kryžkelė Tavo kelionėj, ir kad aš esu begaliniai kaltas, kad taip tu jauti – – Aš nežinau, gal taip tu ir nejauti – bet kaip aš intikėsiu, kaip sužinosiu!

3v
4r

4

Ir kaip gi kaipgi aš galiu liūdnas nebūti!

Juk tu esi viena vienintėelė, kad aš galiu gailiai į akis pažiūrėti, kad aš galiu po Tavo kojų liuosai paverkti.

Tu man esi toji laisvė, kurioj gyvenant aš galėčiau dar savo gyvenimą pateisint, dar aš galėčiau pasikelti – –

Ir kas, jei aš varžau Tavo laisvę?

Tai kaip gi kaipgi aš liūdnas nebūsiu!

Ir dabar aš neturiu tiek spėkų, kad pasi- kelti, kad dvasios elgeta nebuūti, kad galė- čiau stiprybe Tave pavaduoti – aš žinau[,] kokia elgetos lemtis buūti tegali – – Išmaldos aš nepriimsiu, tačiau – kaip aš vienas pasikelsiu!

Ir jei ir Tu apie mane blogąa manai, tai kaip gi kaipgi aš liūdnas nebūsiu!

4v
5r

5

Neklausyk Tu manęs – taip, atleisk, užmiršk.

Gal aš ir neverksiu šią naktį.

Ir kai pajauti, kad esi vienas pasauly – juk tuomet taip skaudžiai esi niekam, niekam nereikalingas!

I A š iš blogos valios nėsu niekam kelio pastojęs – –

Ak, s k ad galėčiau apsikniaubeęs prie tavo kojų taip tyliai vaikiškai paverkti! raudoti iš v s iverkti!

Keturios sienos niaurios niuūkso aplin g k ui ir vėjas švilpia palangėj!

Numylėta! Kad nors vienu geru žodžiu mane paminėtum šią naktį!

Ir kodel taip baisu?„Šie žodžiai greičiausiai Balio rašyti 1919 rudenį. Jo jausmai kaip uraganas mane pritrenkė… Abu paskendom kažkokiame chaose – jis ir su manim, ir „Vilkolaky“, ir su bohema per naktis ūžė – nežinau, kad kada buvo visai išsiblaivęs. Poezija, meilė, svaiginimasis – aš negalėjau būti be jo, aš juo gyvenau… Bet kartais užeidavo siaubas: juk aš jį taip mažai pažįstu, jaučiau, kad žmonės mus stebi, jį laiko vėjavaikiu… O vis dėlto – aš juo visad, visad pasitikėjau…“ (Vandos Sruogienės pastaba, in: BLKMČ BS, l. 20).

– – – – – –

5v
Tekstologiniai komentarai

4 godonėlę ] cor ė pro e 5 kad ] cor k pro vid a 26 neturi ] cor fl -i pro -iu 28 brolių ] cor b pro vid s 71 Aš ] cor pro Iš, cor A pro I 72 kad ] cor pro s, cor k pro s 73 vaikiškai ] p ras paverkti! s exc raudoti, ras 74 išsiverkti! ] cor s pro v 76 aplinkui ] cor k pro g