Balio Sruogos laiškas Vandai Daugirdaitei, 1923-07-07 ir 09, iš Miuncheno – į Berlyną Balys Sruoga Neringa Markevičienė Lietuvos mokslo taryba Parengė Neringa Markevičienė Skenavo Aurimas Markevičius Balio Sruogos archyvas (1911–1947) (http://www.sruoga.flf.vu.lt) Vilnius, Lietuva 2021

© Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2021. Laiško atvaizdai naudotini tik mokslo ir studijų tikslais, gavus raštišką Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Bibliotekos rankraštyno (LLTI BR) leidimą (Antakalnio g. 6, LT-10308 Vilnius, tel.: +370 5 262 2592, el. paštas: bibl@llti.lt). Objektą galima naudoti, tačiau tik nekomerciniais tikslais. Be to, negalima jo keisti, modifikuoti, kurti išvestinių kūrinių. [Attribution-NonCommercial-NoDerivatives 4.0 International (CC BY-NC-ND 4.0)].

Balio Sruogos laiškai Vandai Daugirdaitei

 Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Bibliotekos rankraštynas Balys Sruoga F53–505

Autografas: LLTI BR, f. 53, b. 505. Laiškas. Be datos, vietos. Datuota ir lokalizuota pagal 1923 m. kalendorių (1923-07-07 ir 09), turinį („o šiandie jau septinta“; „Tai ir aš pradėjau rašyti prieš sekmadienį, o baigt galiu tik šiandie“, „Vakar buvo sekmadienis“), minimą asmenį – Antaną Janulionį („vis dar Janulionis pas mane dar tebegyvena“, „šiandie Janulionis išvažiavo“), 1923-07-02 laišką (Janulionis apsistojęs pas Balį Sruogą: „Tik dabar dar Janulionis pas mane kelias dienas bus“), Vandos Sruogienės pastabą („1923 m. / Iš Miuncheno į Berlyną“). Rašyta dvigubame 14,2 × 18,9 cm ir viename atplėšto gelstelėjusio, lygaus, drobės faktūros, laiškinio popieriaus su vandenženkliu („Römerturm Leinen“) lapuose (1r, 1v–2r, 2v, 3r–v) parkeriu (mėlynu rašalu). Lenkta perpus (lankstymo į dvi dalis žymės). Segta (išmušta po dvi skyles). Numeruota pieštuku kita ranka, trinta. Aplankstyta. Dėmėta. Yra pirštų atspaudų žymių. Be voko. Nuorašai: LLTI BR, f. 53, b. 1290, l. 286–287 (Algio Samulionio rankraštis), BLKMČ BS, l. 61, KC PENN, l. 56 (Vandos Sruogienės mašinraščiai, fragmentai). Nepublikuota. Skelbiama iš autografo.

Be voko.

 Lietuvių 1r, 1v–2r, 2v, 3r–v rašyta Balio Sruogos ranka parkeriu (mėlynu rašalu).

Balio Sruogos archyvas (1911–1947) (http://www.sruoga.flf.vu.lt)

Laiške, užrašytame xml pavidalu, atsispindi trys sluoksniai: genetinis (autorinis rašymo procesas parodomas pažymomis „subst“, „del“, „add“), diplomatinis perrašas (rašymo proceso rezultatas parodomas pažymomis „orig“), redaguotas (redakciniai taisymai parodomi pažymomis „reg“).

Minimaliai koreguotame laiške taisomi tik būtiniausi dabartinės kalbos nuostatų neatitinkantys rašybos ir skyrybos atvejai.
1r

Vandukai, žinai[,] – gavau visą paskutinę korektuūrą mano eilių knygosBalys Sruoga, Dievų takais, Klaipėda: Rytas, 1923, p. 1–167, dar žr. Balys Sruoga, Raštai, t. 1: Poezija, parengė Algis Samulionis, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Alma littera, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1996, p. 100–204; eilėraščių ciklo tekstų istoriją žr. Algis Samulionis, „Paaiškinimai“, in: Ibid., p. 743–786. Eilių rinkinį leido „Ryto“ spaudos akcinės bendrovės direktorius Jokūbas Stikliorius Baliui Sruogai palankiomis sąlygomis: „Žinai, gavau laišką iš Stiklioriaus – spausdins mano knygą ir mano sąlygomis (20% brutto) – tai aš jau biškį apsiversiu ir galėsiu kiek ramiau pagyventi“ (Balio Sruogos laiškas Vandai Daugirdaitei, iš Miuncheno – į Būgius, 1923-03-11, in: LLTI BR, f. 53, b. 482, l. 1r). Už rinkinį Balys Sruoga planavo gauti išmoką: „Rezerve turiu […] parduotą „Rytui“ eilių knygą, už kurią gausiu […] maždaug 100–150–200 dol.“ (Balio Sruogos laiškas Vandai Daugirdaitei, iš Miuncheno – į Berlyną, iki 1923-05-26, in: LLTI BR, f. 53, b. 668, l. 2r).. Išeis labai paprastai – bet padoriai ir švariai. Keistas jausmas – skaityti senas savo eiles, taisyti jų korektūrą! Šiuo rinkiniu baigias vienas gyvenimo ratas – „jau- nos dienos“. Formos, motiyvai – jau atgy- venta, taip toli praeity, taip toli nuo šios dienos mano dvasios. Net visai negaliu susivokti, kas taisytina, kas paliktina. Taisyti galiu tik Ttaip, koks šiandie esu, o tai įneša jau kitą uūpą, kitą dvasią. Ir net nežinau, ar aš toliyn nuėjau, ar atgal grįžau, tik jau nebe tas. Baisiai keistas jausmas skaityti senų eilių korektuūrą. Tarytum kadaisiae gyva mano kuūno a š r duūšios – aš jau nežinau – dalelė gyveno vienu gyvenimu, vienu krauju su manimi, o dabar Tta dalelė atp i j auta.

1v

Žinau, kad mano, bet jau nebejaučiu – jau ji nebe mano. Ji jau kaustoma į rėmus – kad į i šstatyti ją į langus, į pre- kiaujančią gatveę. Dar niekumet tokio keistaus jausmo neturėjau.

O tu[,] Vandukai[,] žadėjai parašyti, kada Tu parašysi laišką tėvuiKazimieras Daugirdas tikėjosi, kad dukra po vasaros semestro iš Berlyno iškart grįš į Būgius.. Aš laukiu ir nerašau jam. Bet negalima taip ilgai vilkti. Juk jo rašyta 24, o šiandie jau septintąa. Aš bijau, kad jis gali kiek įsižeisti ar blogai pamanyti, kad taip ilgai neatsakome. Tavo pataisos visai teisingos ir joms prisitaikydamas pataisysiu laišką.

Vėlei – kaip tu dabar manai, po tėvo laiško, apie atvažiavimą gyvent dviem sąavaitėm.[?] Ar tau dabar galima čia atvažiuoti, ar reikia tuojau namo važiuoti, kad į tėvą blogo įspuūdžio nepadaryti? Kolkas Kol kas aš

2r

Kkambario dar nenusamdžiau. (Ir brolienėBronė Jazbutytė-Sruogienė (1896–1950), Balio Sruogos brolio Juozapo Sruogos žmona. neatvažiuos, nes negauna atostogų – brolisJuozapas Sruoga (1886–1957), vyriausias Balio Sruogos brolis, teisininkas, diplomatas, tarnavo Užsienio reikalų ministerijoje, 1923 m. kartu su žmona dirbo Lietuvos atstovybės Berlyne Konsuliniame skyriuje. prašė nebesamdyti). Bet jei manai, kad dar galima važiuoti[,] dabar važiuoti, tai kambarį aš dar suspėsiu pasamdyti (kitą sekmadienį). Tik tu man parašyk. O aš pereitą sekmadienį buvau, matyt, gerokai peršalęs – visą savaitę smaugė baisiausios slogos. Tris dienas viena akimi žiuūrėt nega- lėjau. Oras dabar toks gražus, tiek daug saulės – kad nieko dirbti ne- galiu. Tuo labiau, kad vis dar Janu- lionisAntanas Janulionis (1895–1947), 1921–1923 m. veterinarijos studentas Miuncheno universitete. Balys Sruoga buvo priglaudęs bičiulį Antaną Janulionį, kuris dėl finansų krizės neturėjo, kur ir iš ko gyventi: „Tik dabar dar Janulionis pas mane kelias dienas bus. Stipendiją gavo ne doleriais, o litais, tai nei skolos negali atiduoti, nei važiuoti“ (Balio Sruogos laiškas Vandai Daugirdaitei, iš Miuncheno – į Berlyną, 1923-07-02, in: LLTI BR, f. 53, b. 511, l. 1r). pas mane dar tebegyvena – baisiai trūukdo. Šit ir dabar sėdi prie stalo, kur aš laišką rašau[.]

– – – – – – – – – – –

Tai ir aš pradėjau rašyti prieš sekmadienį, o baigt galiu tik šiandie – šiandie Janulionis išvažiavo,

2v

Iir aš likau vienas savo gražiuos kambarėliuos. Tik šiandie – visai sergu. Vakar buvo sekmadienis, tiek daug saulės. Buvau St r a rnbergeStarnberg – miestelis Bavarijoje, maždaug 30 km. į pietvakarius nuo Miuncheno., šešias valandas laively teliuskavaus po ežerąStarnbergo ežeras, antras pagal gylį (po Bodeno) Vokietijos ežeras. Pakrantės didžiausias miestas – Starnbergas. ir taip nudegiau saulėj, kad kojos sutino. Šiandie iš ryto visai paeit negalėjau, o ir dabar stovėt visai negaliu – šiaip taip tik skersai kambarį pereinu. Visą naktį turėjau didžiausio karščio. Niekumet dar nebuvau taip bijauriai nudegęs, kaip dabar: apie puūsles aš jau nebesirū- pinu, bet kad kojos sutino. Ir taip silpna šiandie – saulė visas jeėgas išdegino. Bet kaip gerai, kad aš vienas palikau. Niekas ramybės nebetrūukdo. Ir jau noras randas dirbti – ir vėlei dirbti galėsiu.

3r

Labai būtų gerai, kad Tu galėtum atva- žiuoti 25. Aš universitete neturiu[,] kas daryti, nors semestras ir nebuūtų pasibaigęs. Jeigu kambario iki tam laikui man ir nepasisektų rasti, tai galėtumeėm pavažiuoti kartu ir vis vienąa rastumeėm (brolienė nevažiuos). Kokias tris dienas aš galėčiau kartu pabūti. Jeigu atvažiuotum 1 rugp. – tai išeitų nelabai gerai. Nes tą dieną maždaug atvažiuos brolis ir kiti iš Berlyno ekskursijaiBalys Sruoga su broliu Juozapu Sruoga ir bičiuliu Juozu Pronckumi buvo suplanavę ekskursiją į Bavarijos Alpes (rengėsi kopti į Zugspitze), Austriją (ketino pasiekti Parseirspitze)., ir man jau būtų nebe labai patogu jus su ZoseSofija Laucevičiūtė (1898–2003), Vandos Daugirdaitės pussesesrė, su kuria dažnai Balys Sruoga ir Vanda Daugirdaitė vykdavo į kalnų išvykas. nugabenti į Ettal ir ten apgyvendinti. Jeigu gi atvažiuotumeėt 25 – nuvažiuojam į Ettal, ten kartu pabuūvam[,] 31 aš jau galiu grįžt į Miuncheną, priimt brolį ir kitus ir eit į kelionę. Būtų baisiai gerai, kad galėtum atvažiuot 25Balys Sruoga ir Vanda Daugirdaitė, kaip planavo, į Ettal nebenuvažiavo. Jie buvo susitikę tik Tiuringijoje (Saalfeld) (1923-05-27): „Paskutinį kartą mudu matėmės Tiuringijoj per Sekmines, vasaros semestrui pasibaigus, kai manęs nebepriėmė į jokį vokiečių universitetą, išvažiavau į Lietuvą ir gyvenau Bugiuose pas tėvą – man buvo labai sunkios dienos“ (Vandos Sruogienės pastaba). Balys Sruoga gyveno prisiminimais apie laiką, praleistą kartu Saalfeld: „Ir šit gavau Tavo tokį gerą, tokį svaiginamą laiškutį! Visas ilgėjimos susikaupė many, ir aš vėlei apsvaigau, pašėlau. Taip aš noriu būti su tavim, taip aš noriu būti tavo, taip aš noriu Tave visą turėti! Tave visą, jauną, gražią, sveiką, stiprią! Tave visą išbučiuoti, priglausti, suspausti, numylėti! Ir pasigerti tavimi, ir apsvaigti tavy! Kad nebebūtų nei manęs, nei tavęs, kad teliktų tiktai viena aidija džiaugsmo ir amžinybės! // Atsimenu mūsų paskutines dienas, kai mes buvom kartu – kai tu kalbėjai, kad tu nori mane turėti – – // Dabar aš nemoku taip galvoti, kaip aš tuomet galvojau – aš noriu tave turėti – visą – visą – ar tu žinai, Vandukai?! Pasigerti Tavo jaunyste, tavo džiaugsmu, tavo kūnu! – – – // Kada, kada, Vandukai? – – Aš nieko daugiau pasauly nenoriu, by tik Tave turėti! // Tu atleisk man, kad aš taip rašau, bet taip iš tikrųjų yra! Juk tu pati sakei, kad mes esam jauni, kad mes turime būti tuo, kuo esam, kad mes turim būti vienas kito iki gelmių! Ir aš taip noriu tavęs! Daugiau negu, kai tu mane keikei, kad aš protu gyvenu ir nemoku užuomaršoj paskęsti! Man šiandie tėra tiktai beprotiškos formulos galvoj ir beprotybė širdy. Aš nebemoku šiandie galvoti. Tiktai auginu jiegas ir stiprybę, kad viską Tau atiduoti. Kad galėčiau Tave išbučiuoti, kaitriau, negu kalnų saulės spinduliai, kad galėčiau prisiglausti prie tavęs arčiau, negu mintis mintį siekia – – // Ką aš duočiau, kad tu taip lauktum manęs, taip norėtum, kaip aš tavęs noriu! Ir noriu aš savy dar daugiau jiegų išauginti – kad tu džiaugties galėtum manimi!“ (Balio Sruogos laiškas Vandai Daugirdaitei, iš Miuncheno – į Būgius, iki 1923-09-30, in: LLTI BR, f. 53, b. 673, l. 1v, 2r–v)..

3v

GiraiLiudas Gira (1884–1946), 1923 m. literatūros ir kritikos žurnalo Skaitymai, ėjusio Kaune, redaktorius. gi pasiuųsk sąskaitą („už str.V. D-tė [Vanda Daugirdaitė], „Valdemaras Bonsels“, in: Skaitymai, Kaunas, 1923, kn. 22, p. 140–163. [,] Ttilpusį „Skaitymuų“[,] ir t[.] t. – kaip „Liet.“ Rred.Vanda Daugirdaitė 1919-07-01–1921-11-01 dirbo dienraščio Lietuva redakcijoje, buvo lenkų, prancūzų spaudos apžvalgininkė. rašydavom), ir pažymėk, kad pinigai nieku būdu negali būti išmokoami vokiečių mar- kėmis. GirdvainiuiStasys Girdvainis (1890–1970), diplomatas. Nuo 1920 m. dirbo Užsienio reikalų ministerijoje. Nuo 1922 m. Lietuvos pasiuntinybės Berlyne, nuo 1923 m. – Paryžiuje pirmasis sekretorius. gali atiduot litais. Taip- Taip pat ir del vertimoAlfredo ir Maurice'o Croiset 1900 m. parengto Graikų literatūros istorijos vadovėlio vertimas iš prancūzų kalbos. Knygą dalimis vertė Vanda Daugirdaitė, vertimą kalbos ir stiliaus aspektu redagavo Balys Sruoga. Vanda Daugirdaitė turėjo kas mėnesį išversti po du lankus teksto, už kuriuos buvo mokėta po 5 dol. padaryk. Ar turėsi pinigų atvažiuot? Tik juūs su Zose pasistenkit gaut Bavarų vizą – kad išvengt nereikalingų nesusipratimų – vis tik vienoj vietoj apie 2 sąav. gyvensim [–] gali būt kokia revizija. Gal tau pavyktų s a teinantį semestrą įsimatrikuliuot Berlyno universitete – turint tokią atestaciją.[?] Jei pa[…]

– – – – – –

Atėjo VarnauskasStasys Varnauskas. Balys Sruoga, studijuodamas Miunchene, dažnai tarpininkavo su Lietuvoje dirbusiais kolegomis dėl pagalbos kitiems asmenims, ypač studentams, susidūrusiems su mobilizacija. Balys Sruoga kreipėsi į Lietuvių meno kūrėjų draugijos Dramos sekcijos pirmininką Liudą Girą, kad draugija palaikytų studento Stasio Varnausko prašymą atidėti karo tarnybą, kol jis baigs meno mokslus Vokietijoje. Balys Sruoga prašė, kad draugija prašymą patvirtintų rekomendacija: „Gira Liudas, sveiks, // Ar negalėtai padaryti gerą darbą: Stasys Varnauskas, mano geras prietelius, grįžęs iš Rusijos, norėtų baigti mokslą Vokietijos – specializuotis graviūroj. // Ar negalėtų Lietuvių m. kūrėjų draugija palaikyti jo prašymą Mobilizacijos skyriuj, kad jo karo tarnyba būtų atidėta, kol jis baigs mokslą? (Jis yra 25 m., o paprastai atidedama iki 28 m.). // Aš manau, Draugija galėtų prie jo prašymo pridėti savo rekomendaciją. // Jei būtų galima – prašytau neatsisakyt padaryti. // Spaudžiu visas atvirs – // Tavo Balys“ (Balio Sruogos laiškas Liudui Girai, Miunchenas, 1923-03-23, in: LNMMB RKRS, f. 7, b. 794, l. 5, 1r)., negaliu baigt rašyti, o noriu šiandie išsiuųst[.]

Ryt parašysiu vėl[.]

Bučiuoju[.]

Bol
Tekstologiniai komentarai

14 atgal ] def a 17 ar ] cor pro aš, cor r pro š 19 atpjauta ] cor j pro i 22 išstatyti ] cor i pro į 34 tėvo ] def fl -o 54 baisiai ] def b 62 Starnberge ] cor a pro r 63 teliuskavaus ] def va 81 [atva]žiuoti ] def ti 88 rugp. ] ins sub l 100 „Skaitymų“ ] p vid ex err om žurnalą 107 pinigų ] def pi 110 ateinantį ] cor a pro s 112 pa ] om, abs 118 Bol ] sign