Didelis Pons „Skaitymų“ Redaktorius, / Jei nesiteiki atsakyti į mano mizernus
laiškus, tai daugiau atsakinėti ir neprašau.
Didelis Pons „Skaitymų“1Skaitymai – mėnesinis literatūros ir
kritikos žurnalas, ėjęs 1920–1923 m. Kaune. Žurnalo redaktorius – Vincas
Krėvė. 1923 m. žurnalą redagavo Liudas Gira. Žurnale bendradarbiavo Balys
Sruoga. Redaktorius,
Jei nesiteiki atsakyti į mano mizernus laiškus, tai
daugiau atsakinėti ir neprašau.
Šiuo tarpu pasiunčiu žadėtą straipsnelį apie Jurgio
Savickio knygą2Kalbama apie 1922 m. išleistą Jurgio Savickio
(1890–1952) apsakymų knygą Šventadienio sonetai. Balys
Sruoga, „Keletas minčių Jurgio Savickio „Šventadienio sonetus“ paskaičius, in: Skaitymai, Kaunas, kn. 23, 1923, p. 150–174.. Kiek
per ilga išėjo įžanga, bet trumpiau pasisakyti aš jau nebemokėjau, o pasisakyti
reikia – perdėm jau įgriso scholastikų diletantiškumas.
Vargu bau reikėtų kas šiame straipsnely trumpinti. Viena
prašytau – nepadaryti taip, kaip Krėvė3Vincas
Mickevičius-Krėvė (1882–1954), prozininkas, dramaturgas, buvęs žurnalo Skaitymai redaktorius. padarė su mano straipsniu
„Laiškai apie kultūrą“4Balys Sruoga, „Laiškai apie kultūrą“, in:
Skaitymai, Kaunas, 1923, kn. 22, p. 79–105.
– kad jam kur velniai snukį nusvilintų. Ir šiame, ir kituose rašiniuose man
reikia pasiremti kai kuriais išvadžiojimais iš ano straipsnio, bet Krėvė pažadėjęs
spausdinti nesiteikė man nei pranešti, kad nebus spausdinamas – ir
antri metai kažkur riogso. Iš to be reikalo man tenka kitur kartotis ir nervus gadint
Krėvę bekeikiant. Taigi aną straipsnį „Laiškai apie kultūrą“, jei jis jau „Skaitymų“
aukštybei nepritiko, nužemintai prašau įduot K. Puidai – „Gairėms“5Gairės – meno ir literatūros iliustruotas
žurnalas, ėjęs 1923–1924 m. Kaune. Redaktorius – Kazys Puida (1883–1945)..
Jeigu kartais, einant L. M. K. draugijos6Lietuvių meno kūrėjų
draugija – Lietuvos dailininkų, rašytojų, muzikų, teatralų, architektų
organizacija, veikusi 1920–1929 m. Kaune. Liudas Gira tuo metu buvo Dramos
sekcijos pirmininkas, Valstybės dramos teatro direktorius (1922–1925).
nutarimu, su juo ryšiai nepalaikomi, prašau pasiųst jam paštu – kaip nors
išlaidas atlyginsiu. Be to[,] aš negaliu atsistebėti L. M.
K. draugijos „boikoto“ rezoliucija. Kova tokiomis priemonėmis, kad ir su
nekultūringais, smerktinais reiškiniais, draugijai garbės nedaro! Beje, greit
persikelia į Kauną Juozas Herbačauskas7Juozapas Albinas
Herbačiauskas (1876–1944), eseistas, literatūros kritikas, prozininkas. Nuo 1911
m. Krokuvos universitete dėstė lietuvių kalbą, 1923–1932 m. Kauno universiteto
lenkų kalbos ir literatūros dėstytojas., tai turėsite klapato ir be
rezoliucijų! Prašau nemanyt, kad mane kas anos kompanijos papirko: su Bičiūnu8Vytautas Bičiūnas (1893–1943), tuo metu dėstė dailę Kauno meno
mokykloje, buvo Vilkolakio ir Tautos teatrų aktorius,
dramaturgas, scenografas. Balys Sruoga nevertino Vytuoto Bičiūno, laikė ji
neaukšto talento žmogumi. senai rankos kits kitam neduodam, ant Puidos
apsibrozijau, o su Sutku9Antanas Sutkus (1892–1968), teatro
režisierius, pedagogas, teatro teoretikas ir eksperimentatorius, 1922 m.
suorganizavęs Tautos teatro studiją, kur Balys Sruoga skaitė teatro istoriją.
Antano Sutkaus, propagavusio commedia dell’arte idėjas,
vėliau, pasidavusio rutinai, apsiribojusio diletantiškomis pjesėmis, veikla Balys
Sruoga nusivylė. ir susirašinėjęs niekumet nėsu. Tik mane erzina žmonių
susmulkėjimas.
Jei ir šį straipsnelį turėtų ištikti „Laiškų apie
kultūrą“ laimė – tai prašau ir jį persiųsdinti „Gairėms“.
O šiaip – kloniojuos.
Balys Sruoga