Balio Sruogos laiškas Vandai Daugirdaitei, 1923-01-01 ar 03, iš Miuncheno – į Berlyną Balys Sruoga Neringa Markevičienė Lietuvos mokslo taryba Parengė Neringa Markevičienė Skenavo Aurimas Markevičius Balio Sruogos archyvas (1911–1947) (http://www.sruoga.flf.vu.lt) Vilnius, Lietuva 2021

© Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2021. Laiško atvaizdai naudotini tik mokslo ir studijų tikslais, gavus raštišką Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Bibliotekos rankraštyno (LLTI BR) leidimą (Antakalnio g. 6, LT-10308 Vilnius, tel.: +370 5 262 2592, el. paštas: bibl@llti.lt). Objektą galima naudoti, tačiau tik nekomerciniais tikslais. Be to, negalima jo keisti, modifikuoti, kurti išvestinių kūrinių. [Attribution-NonCommercial-NoDerivatives 4.0 International (CC BY-NC-ND 4.0)].

Balio Sruogos laiškai Vandai Daugirdaitei

 Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Bibliotekos rankraštynas Balys Sruoga F53–524

Autografas: LLTI BR, f. 53, b. 524. Laiškas. Be datos, vietos. Datuota ir lokalizuota pagal turinį (po išvykos į kalnus), 1922-12-13 atvirlaiškį, Vandos Sruogienės pastabą („1923. I. 1 (po Naujų metų) / Grįžęs iš Riesengrbirge, kur kartu praleidom Kalėdas“). Rašyta 16,2 × 21,2 cm gelstelėjusio, paprasto, lygaus, iš didesnio rinkinio išplėšto popieriaus dvigubame lape (1r, 1v–2r, 2v) parkeriu (mėlynu rašalu). Numeruota pieštuku nenustatyto asmens ranka, trinta. Lenkta perpus (lankstymo į dvi dalis žymės, užlenkti kraštai). Kairėje pusėje išmuštos dvi susegimo skylės. Ištepta, dėmėta. Be voko. Nuorašai: LLTI BR, f. 53, b. 1290, l. 245–247 (Algio Samulionio rankraštis), BLKMČ BS, KC PENN, l. 1–2, (Vandos Sruogienės mašinraščiai). Nepublikuota. Skelbiama iš autografo.

Be voko.

 Lietuvių Rusų Lenkų 1r, 1v–2r, 2v rašyta Balio Sruogos ranka parkeriu (mėlynu rašalu).

Balio Sruogos archyvas (1911–1947) (http://www.sruoga.flf.vu.lt)

Laiške, užrašytame xml pavidalu, atsispindi trys sluoksniai: genetinis (autorinis rašymo procesas parodomas pažymomis „subst“, „del“, „add“), diplomatinis perrašas (autorinio rašymo proceso rezultatas parodomas pažymomis „orig“), redaguotas (redakciniai taisymai parodomi pažymomis „reg“.

Minimaliai koreguotame laiške taisomi tik būtiniausi dabartinės kalbos nuostatų neatitinkantys rašybos ir skyrybos atvejai.
1r

Vandukai mielas – atvažiavau, šventes praleidau, Naujus Mmetus sutikau – ir Ttoks pašėlęs ilgėjimos slegia! Kas vakaras, kai grįžtu namo, taip liūdna, Ttaip ilgu, kad man reikia ilgos sunkios kovos, kad staiga imtau ir nenu- važiuotau in Tave, į Berlyną. Bet vėlei galvoju – nuvažiuosiu, vėlei reikės atgal grįžti, vėlei bus liūdna, vėlei bus ilgu, vėlei keturios sienos ir šiaurės vėjas mane tesutiks! Ir tiktai skaudžiai skaudžiai įtempęs valią susilaikau į tave nelėkęs. Man rodos[,] niekumet aš tokio ilgėjimos nejau- čiau, kaip dabar! Absoliučiai negaliu vienas vienas buūti!Balys Sruoga buvo ką tik grįžęs iš Elbės Smiltaininių kalnų (Riesengebirge, Čekijos-Saksonijos Šveicarija), kur kartu su Vanda Daugirdaite praleido 1922 m. Kūčias ir Kalėdas. Dieną iš dienos rytas ir vakaras velkuos Ttamsiomis gatvėmis į KanaukąKostas Kanauka (1898–1976), veterinarijos gydytojas. 1922–1927 m. Miuncheno universitete studijavo veterinarinę mediciną. „Miunchene Sruoga artimiausiai bendravo su Kanauka ir J. [Antanu] Janulioniu“ (Antanas Krušinskas, „[Prisiminimai apie Balį Sruogą]“, in: Balys Didysis, sudarė ir redagavo Reda Pabarčienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1997, p. 113). – sėdžiu su juo, tyliu, by tik vienam nebuūti! Taip baisu, Ttaip klaiku! Vandukai, aš niekumet nežinau, kad aš Tave Ttaip labai myliu, aš niekumet dar nežinojau, kas Tu del manęs esi! Nei naktį, nei dieną jokio pavilgo, jokios paguodos, jokios užuomaršos! Vandu- kai, Vandukai! Ir kai aš prisimenu, tavo staiga ištriyškusias Aašaras Dresdene – aš jau nežinau, kas daryti! O, ką aš duootau, kad aš galėčiau verkti, verkti, verkti… Vandukai, Vandukai mylimas mano!…!..

– – – – – – – – – – – – – –

1v

Per šventes Tau nerašiau, nes aš nenorėjau tau vieną kvailą daiktą sakydamas tau uūpą gadinti. Grįžęs radau VireliūnoAntanas Vireliūnas (1887–1925), kalbininkas, 1919–1923 m. dirbo Švietimo ministerijoje. laišką, kuriame jis atsiprašinėja, kad pirmą kart pirmąkart tau permažai per mažai pinigų iš- siuntė, rodos[,] 31/2 litų mažiau. Beto Be to[,] jis prašo, kad aš atkreipčiau vertėjos domę į kalbą, nes pirmųjų dviejų lankųVanda Daugirdaitė Švietimo ministerijos Knygų leidimo komisijai iš prancūzų kalbos vertė brolių helenistų Alfredo ir Maurice'o Croiset Graikų literatūros istorijos vadovėlį, kalbos ir stiliaus klausimais konsultavosi su Baliu Sruoga. kalba[,] Komisijos nuomone[,] esanti „silpnoka“. Aš parašiau Vireliuūnui laišką, išsikei- kiau, kaip reikia, bet ateity žadėjau pasitaisyti. Aš manau, gal tu tuos lan- kus perskubiai per skubiai dirbai.[?] Tode aš manau, kad kai dabar versi, tai juodraštį atsiuųsk man, aš pažiuūrėsiu, gal ką galėsiu pataisyti, o kas svarbiausia, Tturėsiu medžiagos su Vireliuūnu keiktis. Tu nedaryk iš to jokių blogų išvadų ir nenusimink: nieko tai ypatingo nėra, ir viskas pataisoma, ir tau jokių nema- lonumų negręesia. O Aš su Vireliuūnu ◊ d ar pasikeiksiu ir jis bus protingesnis. O tu atsiuųsdama man rankraščius manęs nei kiek neapsunkinsi. O aš pasistengsiu tuojau peržiūrėti ir viskas likviduota. Gerai, Vandukai, nenusiminsi? „Nie skwirozeć′“„Nie skwirozeć“ lenk =„Negalima verkšlenti“. !

2r

O aš nNaujus metus praleidau labai kvailai. Susirinkom į puikiausį viešbutį, kur Santarvės Mmisijos reziduoja, viskas taip iškilmingai, su tonu, kad mane iš karto pradėjo velniai griaužti. Aš irgi buvau su tonu, su lakierkoms ir tt. t[.] t. (pirkau lakierkas). Tuoj išėjo skandalas su KairiuūkštyteHalina Kairiūkštytė-Jacinienė (1896–1984), dailėtyrininkė, dailininkė, etnografė. 1921–1924 m. studijavo meno istoriją Münsterio ir Miuncheno universitetuose.. Aš ją prie Kanaukos koliojau, kaip paskutinę iš Friedriechstr. GylysAntanas Gylys (1894–1966), gydytojas, psichiatras. 1917–1924 m. studijavo Miuncheno universitete. mane su panelėm visą laiką Ttaikino. Kai aš jam griežtai atsisakiau vazotis ir kalbėti su Kairiūkštyte, jis man pristatė VerutęVeronika Bakšytė-Karvelienė (1898–1952), pedagogė. Nuo 1921 m. Münsterio ir Miuncheno universitetuose studijavo pedagogiką, psichologiją, vokiečių literatūrą.. Su Verute mes iš karto šiaušėm šerius vienas prieš kitą, bet paskui visai susitai- kėm ir dviese išgėrėm 4 bonkas vyno. Kai Gylys iškilmingą dievobaimingą prakalbą sakė, o Kairiuūkštytė dek e l eamavo PutinoVincas Mykolaitis-Putinas (1893–1967), rašytojas. 1922 m. Miuncheno universitete studijavo literatūrologiją. speciali- nai n N aujiems Mmetams parašytąas eiles, mes visaą laikaą skandalinom[.] Daktaras labai pasipiktino. Kvietė KarvelįKarvelis Petras (1897–1976), ekonomistas. 1919–1921 m. studijavo valstybės mokslus Miuncheno, Berlyno universitetuose. 1923 m. Breslau universiteto teisės fakultete apgynė disertaciją „Žemės reforma Lietuvoje“, įgijo valstybės mokslų daktaro laipsnį. ir Kanauką, kad tie atsisėstų Ttarp manęs ir Bakšytės, bet tie k g riežtai atsisakė. Touuomet atsisėdo pats daktaras. Jį mes su triukšmu išme- tėm iš mūsų tarpo. Po to šventųjų tarpe kalbėjo, kad aš skandalistas, o Verutė – labai „lengvo pasielgimo“ (лeгкого поведенiя!) (лёгкого поведенияЛёгкого поведения rus =Palaido elgesio.!) pane- lė. O kai Bakšytė paskui užustojo už mane, tai jai buvo pareikšta, kad ji nei kiek ne geresnė už mane! Bet tai jau buvo man isšėjus. O išeėjom mes į gatvę (Kanaukąa ir dar vienas), ten susipynėm su minia, kur mes visų pirma „огрaбили“Огрaбили rus =apvogėme. vieną nepažįstamą pasitaikiusį argen-

2v

tinietį (atėmėm 16 papirosų), kaipo Kemal PašosMustafa Kemal Paşa (1881–1938), Turkijos valstybės lyderis, maršalas, nuo 1934 m. vadintas Atatürku. atstovai. Paskui su juo susitaikėm, ir nutarėm steigti Aargentiniečių-Tturkų drau- giją – jis esą labai mėgsta Tturkus…

Panašių dalykų buvo ir daugiau.

O Rrytoj mes su Kanauka važiuojam į Ober- ammergau į pačiūžninkų kursus„Slidinėti Balys dažniausiai važiuodavo su Kanauka. Važiuodavo daugiausia per Kalėdų ir Velykų atostogas arba kai universitete nebūdavo paskaitų. Jie turėjo nuosavas slides, specialius batus ir kalnuose prabūdavo kelias dienas. Nusileidę žemyn, apsinakvodavo (nakvynė tekainuodavo kelias markes), o iš ryto vėl išeidavo į kalnus. Vieną kartą Balys su Kanauka slidinėjo ir, nepastebėję kaip kirto Šveicarijos sieną, paklydo. Apie pusę dienos klydinėjo, kol pagaliau sugrįžo į tą pačią vietą“ (Antanas Krušinskas, „[Prisiminimai apie Balį Sruogą]“, in: Balys Didysis, sudarė ir redagavo Reda Pabarčienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1997, p. 114).. Buūsiu Tten turbūt iki 8. Mano materialiniai rei- kalai stovi labai gerai. Turiu naują čekį, atspausdintįi straipsniai1922 m. gruodžio mėnesį išspausdinti penki Balio Sruogos straipsniai (trys – Amerikoje, du – Lietuvoje): Jurgis Gervė [Balys Sruoga], „Skersai Lietuvą sermėgoje“, in: Naujienos, 1922-12-11, Nr. 290, p. 4, Id., in: Ibid., 1922-12-12, Nr. 291, p. 4, Id., in: Ibid., 1922-12-13, Nr. 292, p. 4, Id., in: Ibid., 1922-12-14, Nr. 293, p. 4, Id., in: Ibid., 1922-12-15, Nr. 294, p. 4; Padegėlis Kasmatė, „Laiškai iš Miuncheno. Politinė Mistika ir Fašistai“, in: Lietuvos žinios, 1922-12-17, Nr. 237, p. 2–3; Padegėlis Kasmatė, „Giltinės šešėliai“, in: Lietuvos žinios, 1922-12-22, Nr. 241, p. 2–3; Padegėlis Kasmatė, „Giltinės šešėliai“, in: Naujienos, 1922-12-23, Nr. 301, p. 4; Padegėlis Kasmatė, „Vaizdai iš Miuncheno. I. Auslenderiai ir Markė, II. Politinė Mistika“, in: Naujienos, 1922-12-27, Nr. 303, p. 4, Id., in: Ibid., 1922-12-28, Nr. 304, p. 4, Id., in: Ibid., 1922-12-29, Nr. 305, p. 4. ir pažadėta dar spausdintiLietuvoje priimti spausdinti trys straipsniai: Padegėlis Kasmatė, „Vaizdai iš Miuncheno. I. Auslenderiai ir Markė“, in: Lietuvos žinios, 1923-01-28, Nr. 23, p. 4; Padegėlis Kasmatė, „Laiškai iš Miuncheno. I. Bendra padėtis, II. Vidaus kova Bavarijoje, III. Vokiečiai ir Klaipėda“, in: Lietuvos žinios, 1923-02-09, Nr. 33, p. 2–3; Padegėlis Kasmatė, „Laiškai iš Miuncheno“, in: Lietuvos žinios, 1923-02-20, Nr. 41, p. 2–3. . Todel aš Tturiu galimybės j t au nupirkti sporto batus. Tiktai aš vėlei užmiršau Tavo batų numerį. Tai tu man tuojau parašyk. Tai man nesudarys jokios sunkenybės, o tu turėsi sporto batus ir mes abu buū- sim lygūs kelionėj. O sporto batai tureėti reikia. Mano reikalai labai geri. Buvau manęs į kursus nebevažiuoti, o pradėt dirbti, bet dabar negaliu užsi- miršti, negaliu pradėt dirbti. Ir negaliu nustot ruūkyti. Bet kalnuos 5 dienos – ten gal užsimiršiu, nustosiu rūkyt, ir gal Tave kiek pamiršiu, kad galėtau pradėt dirbti… O kaip Tu sutikai Naujus Mmetus?

Aš KaziuiKazimieras Sruoga (1899–1974), jauniausias Balio Sruogos brolis, 1921–1923 m. studijavo ekonomiką Berlyno universitete. „[…]Balys […] mūsų tarpe buvo tikras „buržujas“: iš „Naujienų“ gaudavo už straipsnius bei feljetonus po 15 dol. kas mėnesį, prisidėdavo dar honorarai iš Lietuvos. Kartais man ir broliui Kaziui į laišką įdėdavo po dolerį dovanų“ (Vandos Sruogienės laiškas Algiui Samulioniui, iš Čikagos – į Vilnių, 1979-07-18, in: LLTI TS, l. 2). siunčiau 1 dol., kad juūs užsifundiy- tumeėt! Ką tu darei? Kaip dalykai su straipsniuVanda Daugirdaitė, konsultuodamasi su Baliu Sruoga, parengė spaudai straipsnį apie vokiečių rašytoją Waldemar Bonsels (1880–1952), jo gyvenimą, asmenybę, kūrybą, žr. Vanda Daugirdaitė, „Valdemaras Bonsels“, in: Skaitymai, Kaunas, kn. 22, 1923, p. 140–163.[?]

Radau laišką nuo RimkosAlbinas Rimka (1886–1944), Balio Sruogos bičiulis, 1922–1923 m. studijavo ekonomiką Frankfurto prie Maino visuomenės ir prekybos mokslų akademijoje. , JadzėsJadvyga Čiurlionytė (1898–1992), etnomuzikologė, nuo 1920 m. studijavo Leipcigo konservatorijoje. 1923 m. išlaikė egzaminus į Berlyno Sterno konservatorijos Pedagoginį skyrių, fortepijono ir teorinių muzikos disciplinų specialybes., MarikėsMarija Nemeikšaitė (1886–1970), pedagogė, 1923 m. studijavo Froebelio vaikų darželių vedėjų aukštuosiuose kursuose. ir KiršosFaustas Kirša (1891–1964), poetas, 1919–1925 m. Berlyno universitete studijavo vokiečių kalbą ir literatūrą, estetiką..

O Kirša rašo baisiai su fasonu – kodel jis toks? Man tai skaudu. Pasakyk jam.

Bučiuoju. Tavo Baliukas.

˹O kas buūtų, jei aš dabar grįžęs namo rastau tavo laišką?!

O tu pabučiuok ZosęSofija Laucevičiūtė-Gedvilienė (1898–2003), Vandos Daugirdaitės pusseserė, 1921–1923 m. studijavo ekonomiką Berlyno universitete., o gal ir VicęViktorija Gravrogkaitė-Švambarienė (1896–1974), mokytoja, 1923 m. studijavo Berlyno universitete., jei ji nesipriešins!˺

Tekstologiniai komentarai

1 Vandukai mielas – atvažiavau, šventes ] s l in d ang add al m graph 1 10 Ir ] def 14 vienas ] p ras vienas 28 Per šventes Tau nerašiau, nes aš nenorėjau ] s l in sin ang add al m graph 2 36 „silpnoka“ ] def ok 48 Aš ] cor pro O 49 dar ] cor d pro ill 55 O aš naujus metus praleidau labai ] s l in d ang add al m graph 3 65 kalbėti ] def k 70 deklemavo ] cor l pro vid e 71 Naujiems ] cor N pro min 75 griežtai ] cor g pro k 77 [išme]tėm ] def t 86 [argen]tinietį (atėmėm 16 papirosų), kaipo Kemal ] s l in sin ang add al m graph 4 97 tau ] cor t pro j 113 Marikės ] vid ex err om i 117–118 ˹*˺ ] add text 1r in sin mg, vert