Jau vakar nusileidome iš kalnų.
Jau vakar nusileidome iš kalnų1Dvi
Watzmann kalno Bavarijos Alpėse viršūnės: 2 651 metrų aukščio viršūnė Hocheck ir 2
713 metrų aukščio viršūnė Mittelspitze.. Nuo tavęs tik trumpi žodeliai.
Kaip būtų buvę gerai, kad nuo tavęs būtau ilgesnį laišką gavęs! Kaip pas Tave namie?
Ar galima atvažiuoti, kokie santykiai?2Vandos Daugirdaitės tėvo
Kazimiero Daugirdo šeimininkė, būsima Vandos Daugirdaitės pamotė Klementina
Kopystinskaitė nemėgo podukros, nuteikinėjo tėvą prieš ją, nuolat kėlė intrigas,
buvo daugelio nemalonumų priežastis. Klementina Kopystinskaitė nemėgo ir Vandos
Daugirdaitės mylimojo Balio Sruogos, nelaukė jo atvykstant į svečius. Jie abu
jautė, kad Kazimiero Daugirdo šeimininkė jų atžvilgiu nėra geranoriška, o
abuoja. Aš taip ilgai gyvenau vienas, taip ilgai liūdėjau, o jei iš Tavęs
prieš išvažiuodamas negausiu geresnės žinios, aš važiuosiu labai sunkia širdžia
– – – Tu siūlai atvažiuoti su Kirša3Balys
Sruoga kartu su bičiuliu Faustu Kirša nuo 1922-08-05 iki 1922-08-11 keliavo po
Bavarijos ir Austrijos Alpes. Spėtina, kad dėl tėvo šeimininkės keliamos įtampos
Vanda Daugirdaitė norėjo, kad Balys Sruoga, grįžęs į Lietuvą, aplankytų ją
Būgiuose kartu su bičiuliu Faustu Kirša. Tikėjosi, kad prie Fausto Kiršos būsima
pamotė elgtųsi mandagiau ir nuosaikiau.. Bet visą Kiršos Miunchene buvimo
laiką tiek ir tešnekėjom apie, kiek aš atiduodu tavo labas dienas jam. Daugiau aš
nieko neleidžiu kalbėti ir Kirša supranta, kad nereikia. O neleidžiu todel, kad aš
per daug ilgai vienas buvau ir per daug savy kentėjau, kad galėtau leisti kam į mano
sielą giliau įnerti. Mano dvasinė padėtis dabar tokia, kad aš del vieno neatsargaus
žodžio ir ˹artimiausią draugą pradėtau neapkęsti.
Jei atvažiuoti į Tave su Kirša – reiškia, dėl manęs būti nuo tavęs dar toliau, negu
dabar esu. Šiuo tarpu man juo labiau nesinorėtų būti beždžionė, nes man ir taip
negerai. Aš galėtau tiktai arba vienas atvažiuoti, arba visai geriau nevažiuoti. Bet
tu norėtum, kad aš atvažiuočiau ne vienas?.. Todėl kaip aš galiu manyti, kad nebus
toks ūpas, koks buvo per Velykas, kada betarpiai prasivėrė bedugnė, – kaip aš galiu
nebūti liūdnas? Kiršai aš dar nepasakiau, kad tu kvieti – nežinau, gal pasakysiu, tik
man abelnai nesinorėtų neteisybė sakyti, bet man aišku, jeigu jis sutiktų važiuoti –
aš nevažiuosiu, – o kvieti taigi, kad suprastų, kad nevažiuoti, – aš nenoriu.
Nežinau, gal dar pasakysiu, kad jis vienas važiuotų˺4Kampiniais skliaustais išskirta atvirlaiškio
teksto dalis, neišlikus autografui, atkurta pagal Algio Samulionio nuorašą (žr.
Balio Sruogos atvirlaiškis Vandai Daugirdaitei, iš Bavarijos – į Būgius,
1922-08-11, in: LLTI BR, f. 53, b. 1290, l. 32)..