[Skūra] [lu]pos1Atvirlaiškis pažeistas, todėl teksto pradžia neįskaitoma, bet, remiantis kontekstu, numanoma: [Skūra] [lu]pos. nuo kūno ir visi sąnariai braškėjo2Balys Sruoga kopė į 1 838 metrų aukščio kalną Wendelstein Bavarijoje: „Aš vėl kalnuos. Taip karšta, kad esu be marškinių – o skūra lupas. // Baisiai daug padariau kelio – baisiai pavargau, bet taip nieko, tik bloga, kad nuo krūtinės ir nugaros skūra lupas“ (žr. Balio Sruogos atvirlaiškis Vandai Daugirdaitei, iš Bavarijos – į Berlyną, 1922-07-03, in: LLTI BR, f. 53, b. 659_14, l. 1v)“..

Šiandie jau galiu liuosai marškinius dėvėti.

Vanduk, o Tu man dar iki šiol neparašei, ką Tau Biržiška3Viktoras Biržiška (1886–1964), matematikas, visuomenininkas. 1922–1926 m. Krašto apsaugos ministerijos Artilerijos tiekimo skyriaus viršininkas. per Gailiaus4Viktoras Gailius (1893–1956), valstybės ir visuomenės veikėjas. 1920 05–1922 07 Lietuvos Respublikos atstovas Vokietijoje. išleistuves kalbėjo5„Viktoras Gailius buvo Lietuvos atstovu Berlyne nuo 1920. V. 1 iki 1922. VII. 1. Per jo išleistuves išsikalbėjau su Viktoru Biržiška, kuris tuo laiku buvo Berlyne Lietuvos kariuomenės reikalais. Aš jį pažinojau nuo vaikystės, labai jo varžiaus, prisiklausius apie jo aštrų liežuvį – jis buvo apie 15 metų už mane vyresnis. Netikėtai Berlyne su juo susidraugavom. Jis apie Balį girdėjo iš Vaclovo, su kuriuo Balys jau nuo 1919 m. bendradarbiavo. Viktoras ir Vaclovas Biržiškos sudarė apie Balį gerą opiniją, priešingai negu Bronislava Mykolienė, kuri Balio nekentė ir kartu su dauguma pažįstamų buvo pasibaisėjus mano santykiais su Baliu, tokiu „šalapajum“. Ji net bandė mane piršti Viktorui, bet šis kaip tik padėjo man, kad tėvas Balį priimtų ir susitaikytų su mintim, kad aš už jo tekėsiu. Juk aš visą laiką gyvenau baimėj, kad jis nesutiks…“ (Vandos Sruogienės pastaba).. Parašyk, aš labai noriu žinoti. Ir iš kur jis atsirado toksai – juk mes su juo turbūt nepažįstami? Iš kur jis mane žino?

Tu nepyk, kad aš iki šiol neatsiunčiau konservatorijos prospekto – rytoj jau tikrai nueisiu paimti, iki šiol labai apsileidęs buvau ir su visokiais niekais vazojaus.

Tai gerai, Vanduk, būsi tu gera? Ir nebūsi liūdna?

O aš iš pašto eisiu į vakarinį sodą6Balys Sruoga labai mėgo vaikščioti po parką – Anglų sodą, nuo kurio netoli gyveno. ir tau tyliai tyliai dūmosiu.

Baliukas

1 Atvirlaiškis pažeistas, todėl teksto pradžia neįskaitoma, bet, remiantis kontekstu, numanoma: [Skūra] [lu]pos.

2 Balys Sruoga kopė į 1 838 metrų aukščio kalną Wendelstein Bavarijoje: „Aš vėl kalnuos. Taip karšta, kad esu be marškinių – o skūra lupas. // Baisiai daug padariau kelio – baisiai pavargau, bet taip nieko, tik bloga, kad nuo krūtinės ir nugaros skūra lupas“ (žr. Balio Sruogos atvirlaiškis Vandai Daugirdaitei, iš Bavarijos – į Berlyną, 1922-07-03, in: LLTI BR, f. 53, b. 659_14, l. 1v)“.

3 Viktoras Biržiška (1886–1964), matematikas, visuomenininkas. 1922–1926 m. Krašto apsaugos ministerijos Artilerijos tiekimo skyriaus viršininkas.

4 Viktoras Gailius (1893–1956), valstybės ir visuomenės veikėjas. 1920 05–1922 07 Lietuvos Respublikos atstovas Vokietijoje.

5 „Viktoras Gailius buvo Lietuvos atstovu Berlyne nuo 1920. V. 1 iki 1922. VII. 1. Per jo išleistuves išsikalbėjau su Viktoru Biržiška, kuris tuo laiku buvo Berlyne Lietuvos kariuomenės reikalais. Aš jį pažinojau nuo vaikystės, labai jo varžiaus, prisiklausius apie jo aštrų liežuvį – jis buvo apie 15 metų už mane vyresnis. Netikėtai Berlyne su juo susidraugavom. Jis apie Balį girdėjo iš Vaclovo, su kuriuo Balys jau nuo 1919 m. bendradarbiavo. Viktoras ir Vaclovas Biržiškos sudarė apie Balį gerą opiniją, priešingai negu Bronislava Mykolienė, kuri Balio nekentė ir kartu su dauguma pažįstamų buvo pasibaisėjus mano santykiais su Baliu, tokiu „šalapajum“. Ji net bandė mane piršti Viktorui, bet šis kaip tik padėjo man, kad tėvas Balį priimtų ir susitaikytų su mintim, kad aš už jo tekėsiu. Juk aš visą laiką gyvenau baimėj, kad jis nesutiks…“ (Vandos Sruogienės pastaba).

6 Balys Sruoga labai mėgo vaikščioti po parką – Anglų sodą, nuo kurio netoli gyveno.