Balio Sruogos laiškas Vandai Daugirdaitei, 1922-07-25 ar 26, iš Miuncheno – į Berlyną Balys Sruoga Neringa Markevičienė Lietuvos mokslo taryba Parengė Neringa Markevičienė Skenavo Aurimas Markevičius Balio Sruogos archyvas (1911–1947) (http://www.sruoga.flf.vu.lt) Vilnius, Lietuva 2020

© Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2020. Laiško atvaizdai naudotini tik mokslo ir studijų tikslais, gavus raštišką Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Bibliotekos rankraštyno (LLTI BR) leidimą (Antakalnio g. 6, LT-10308 Vilnius, tel.: +370 5 262 2592, el. paštas: bibl@llti.lt). Objektą galima naudoti, tačiau tik nekomerciniais tikslais. Be to, negalima jo keisti, modifikuoti, kurti išvestinių kūrinių. [Attribution-NonCommercial-NoDerivatives 4.0 International (CC BY-NC-ND 4.0)].

Balio Sruogos laiškai Vandai Daugirdaitei

 Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Bibliotekos rankraštynas Balys Sruoga F53–507

Autografas: LLTI BR, f. 53, b. 507_3. Laiškas. Be datos, vietos. Datuota ir lokalizuota pagal 1922-07-25 laišką, turinį („Šiandie dar kartą pamyluosiu tave…“; „Tu šeštadienį važiuoji…“), kalendorių (šeštadienis – 1922-07-29), Vandos Sruogienės pastabą („1922 m. vasarą / Iš Miuncheno į Berlyną“). Rašyta 25,3 × 17,1 cm melsvo, laiškinio, iš didesnio rinkinio išplėšto popieriaus dryželiais lape (1r–v) parkeriu (mėlynu rašalu). Lenkta perpus (lankstymo į keturias dalis žymės). Kairėje paraštėje – dvi susegimo skylės. Be voko. Dėmėta. Nuorašai: LLTI BR, f. 53, b. 1290, l. 215–216 (Algio Samulionio rankraštis), BLKMČ BS, KC PENN, l. 24 (Vandos Sruogienės mašinraščiai). Nepublikuota. Skelbiama iš autografo.

Be voko.

 Lietuvių 1r–v rašyta Balio Sruogos ranka parkeriu (mėlynu rašalu).

Balio Sruogos archyvas (1911–1947) (http://www.sruoga.flf.vu.lt)

Laiške, užrašytame xml pavidalu, atsispindi trys sluoksniai: genetinis (autorinio rašymo procesas parodomas pažymomis „subst“, „del“, „add“), diplomatinis perrašas (autorinio rašymo proceso rezultatas parodomas pažymomis „orig“), redaguotas (redakciniai taisymai parodomi pažymomis „reg“.

Minimaliai koreguotame laiške taisomi tik būtiniausi dabartinės kalbos nuostatų neatitinkantys rašybos ir skyrybos atvejai.
1r Vandu si kai , mažuti mano[!] –

Šian a die k d ar kartą pamyluosiu tave – ir tu buūsi jau toli-toli – – Šiandie dar kartą paraudosiu ties tavo virpančia šir- dimi – ir rytoj jau mano balsas bus toks griaudus – – Vandukai, Vandukai[,] – ar tai tuūkstan- čius kartų Tavo vardą kartoti, ar tai tik taip tyliai be žodžių verkti?.. Aš šiandie nieko daugiau nenoriu. Aš šiandie nieko daugiau nemoku – tik tavo vardą tūkstančius kartų kartoti…

Kodel taip skaudu, taip pašėlusiai ilgu? Kodel – Vandukai numylėtas?..

Aš visas jau pavirtau kažkokiu įkuūnytųu ilgėjimos – – Aš jau sąavaitė nieko nebedirbu ir gyvenu taip, tarytum kažko be atvangos laukiu, tarytum kaž- kas turi nusileisti iš aukštybių į mano būtiį, tarytum turi atsitikti kažkoks stebuklas – – Net kalnai netraukia – man taip noris į Juūrą – ten daugiau pasakų, ten bangos šlama-dainuoja, ten amžinastis kitokia, ten daugiau meilės ir sielos, ten daugiau tylybės ir paslapties – ir gyvybės… Ir aš tikras esu, kad kažkas turi atsitikti, kad turi kažkoks stebuklas ateiti, kad turi visą gyvenimą perversti – verpetais suuūžti, aidais nuaidėti… Kaip keista! Kaip ligonis guli mirties patale, aiškia sąmone ir žino, kad neišgyis, ir taip laukia išgiji- mo valandos, ir taip tikis… O aš?

Kas ateis int mane šį vakarą, kas atlankys?.. Aš manau, kad aš uūkuos Tave[,] mėlyną šviečiančią[,] regėsiu…

1v

Žiuūriu, s ž iuūriu į Tavo paveikslą. Tik dabar pastebėjau, kad aš pats su savimi balsiai šneku. Tokios tolimos dienos – o rodos, kad kažkur jos duūšioj giliai gyvena, kažikokioj kaži kokioj šventovėj…

Vandukai, kaip aš norėtau in Tave bėgti – man vienam taip baisu, taip baisu!

Man rodos[,] r k ad šiandie turi kažkas atsi- tikti – ir man taip ilgu! O kaip aš Tave prisišauksiu, kaip aš buūsiu!

Vandukai Tu mylimas mano! Mano kambarys toks mažutis ir taip liūdnas – liuūdnesnis negu kalėjimas, aš net bijau akis praverti, bijau į aukštį pažvelgti…

O tu išvažiuosi, tu buūsi toli – kaip aš tave beprisišauksiu, kaip tu mane beišgirsi? – Ir jeigu dar ir dar bus taip liūdna – kaip aš išgy- vensiu, kaip aš iškentėsiu!..

Vandukai, tu nors paduūmok apie, tu nors vieną gerą žodelį man atsiuųsk – man b t aip liūdna, man taip bloga!..

Ką aš daugiau darysiu, kad neverksiu!

Skamba ausyse, skamba laikas, širdis s d reba… Vandukai tu mylimas, kad nors tau būtų gera, kad nors tu neliuū- dėtum, kad nors Tavo ašaros nebūtų tokios gailios! Tu šeštadienį važiuoji – o aš – einu raudodamas be kelio – –

Vandukai, Bbuūk palaiminta, tegu tau mano ilgesio ašaros bus palaiminimo atpirkimas! Bučiuoju Tave[,] Vandukai, buči o u oju! Buūkie palaiminta[,] mažyte miela mano, buūkie palaiminta.

Tavo Baliukas.
Tekstologiniai komentarai

1 Vandukai ] cor kai pro si 2 Šiandie ] cor die pro a; dar ] cor d pro k 3 Šiandie ] vid ex err om n 10 šiandie ] def pri i 36 žiūriu ] cor ž pro s 43 kad ] cor k pro r 46 Mano ] def Ma 57 taip ] cor t pro b 60 dreba ] cor d pro s 68 bučiuoju ] cor sec u pro o 70 Tavo Baliukas ] sign