Balio Sruogos laiškas Vandai Daugirdaitei, 1922-07-24 ar 25, iš Miuncheno – į Berlyną Balys Sruoga Neringa Markevičienė Lietuvos mokslo taryba Parengė Neringa Markevičienė Skenavo Aurimas Markevičius Balio Sruogos archyvas (1911–1947) (http://www.sruoga.flf.vu.lt) Vilnius, Lietuva 2020

© Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2020. Laiško atvaizdai naudotini tik mokslo ir studijų tikslais, gavus raštišką Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Bibliotekos rankraštyno (LLTI BR) leidimą (Antakalnio g. 6, LT-10308 Vilnius, tel.: +370 5 262 2592, el. paštas: bibl@llti.lt). Objektą galima naudoti, tačiau tik nekomerciniais tikslais. Be to, negalima jo keisti, modifikuoti, kurti išvestinių kūrinių. [Attribution-NonCommercial-NoDerivatives 4.0 International (CC BY-NC-ND 4.0)].

Balio Sruogos laiškai Vandai Daugirdaitei

 Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Bibliotekos rankraštynas Balys Sruoga F53–486

Autografas: LLTI BR, f. 53, b. 507. Laiškas. Be datos, vietos. Datuota ir lokalizuota pagal Algio Samulionio nuorodą („1922 liepos 24–25“), Vandos Sruogienės pastabą („1922 m. vasaros semestro pabaigoje, iš Miuncheno į Berlyną“). Rašyta dviejuose 25,3 × 17,1 cm melsvo, laiškinio, iš didesnio rinkinio išplėšto popieriaus dryželiais lapuose (1r–v, 2r–v) parkeriu (mėlynu rašalu). Lenkta perpus (lankstymo į keturias dalis žymės). Numeruota Balio Sruogos ranka. Kairėje paraštėje – po dvi susegimo skyles. Be voko. Dėmėta (gelsvos dėmės). Yra pirštų atspaudų žymių. Nuorašai: LLTI BR, f. 53, b. 1290, l. 211–214 (Algio Samulionio mašinraštis), BLKMČ BS, l. 24–25 (Vandos Daugirdaitės mašinraštis). Nepublikuota. Skelbiama iš autografo.

Be voko.

 Lietuvių 1r–v, 2r–v rašyta Balio Sruogos ranka parkeriu (mėlynu rašalu).

Balio Sruogos archyvas (1911–1947) (http://www.sruoga.flf.vu.lt)

Laiške, užrašytame xml pavidalu, atsispindi trys sluoksniai: genetinis (autoriniai taisymai nurodyti TEI elementų pažymomis „del“, „add“, „subst“), diplomatinis (autorinių taisymų rezultatas parodomas pažymomis „add“ ir „orig“), redaguotas (redakciniai taisymai parodomi pažymomis „reg“.

Minimaliai koreguotame laiške taisomi tik būtiniausi dabartinės kalbos nuostatų neatitinkantys rašybos ir skyrybos atvejai.
1r

„Ir man ilgu, ir aš taip noriu, kad buūtų skaudu – – Aš taip skausmo noriu, o tu šito nesupranti“ – –

O tu, o tu ar žinai, kiek aš laukiau, kol tu šituos žodžius pasakysi?! O tu ar žinai, kad tai yra mano žodžiai, kurie visuomet buvo many, kurių aš tau nie- kuomet nesakiau, nes aš tikėjau, kad ateis va ta valanda, kada tu juos pasa- kysi[,] ir jie bus teisingi! Tu juos netyčia pasakei, bet kaip gerai, kad tu juos pasakei?[!]

Ar tu žinai, kokia mėlyna paukštė nuskrido nuo mūsų akių ten[,] toli į nebuū- tybę, nuo mūsų akių, k ad urias j os i uždengusi sparnu laik o ė , nuskrido, kad dau- giau nebesugrįžti – ar tu žinai, kokią tu paslaptį tais savo žodžiais pasakei? Iki šiol ta paslaptis buvo kiekvieno mūsų skyrium, bet dabar ji pasidarė mūsų viena, mūsų bendra, mūsų neišsemiama paslaptis! Ir jeigu net Tu buūtum pasakius kitur, kitaą- syk, ne tokiame gerame, ne tokiame begaliniai gražiame laišk u e , – tai ne būtų nebūtų buvę taip gražu ir taip teisinga!Minimas Vandos Daugirdaitės laiškas Baliui Sruogai neišliko.

Tu ar manei, kad aš tave už tų žodžių pagausiu?

Tu ar žinojai, kad aš toks žulikas

esu, kad aš maniau, ir laukiau, kad tu pasakytum tai, ką aš manau?...

Atsimeni Tiuringiją, tą mažą gražią, kaip ji vadinas – aš jau nežinau, jei ne Juozapato pakalnę?Per 1921 m. Kalėdas Balys Sruoga ir Vanda Daugirdaitė buvo nuvykę į Oberaudorfo slėnį: „Praleidom gražiausias gyvenimo valandas ir ten galutinai nutarėm, kad gyvenime daugiau nesiskirsim. Tai buvo mūsų slaptos vedybos“ (Vandos Sruogienės pastaba, in: BLKMČ BS, KC PENN, l. 39, žr. Balio Sruogos atvirlaiškis Vandai Daugirdaitei, iš Miuncheno – į Berlyną, 1921-11-25, in: MLLM GEK 3961/20, MLLM ER1 1794, l. 1v). 1922 m. per Sekmines Balys Sruoga ir Vanda Daugirdaitė tris dienas praleido Tiuringijoje: „Buvo puikus pavasaris, pievos žydėjo, kalnai buvo dar padengti sniegu. Ėjom pėsti daug kilometrų, kėlėmės gan aukštai – praleidom nepamirštamas dienas…“ (Vandos Sruogienės pastaba, in: BLKMČ BS, l. 32, KC PENN, l. 29, žr. Balio Sruogos laiškas Vandai Daugirdaitei, iš Miuncheno – į Berlyną, 1922-05-30, in: LLTI BR, f. 53, b. 471, l. 1r–v). Balys Sruoga, prisiminęs išvyką į Tiuringiją, vėliau rašė: „Ar tau neilgu, Vandukai? / Ar tos trys tiktai dienos, kartu pergyventos, širdy nieko nepaliko? Vandukai! / Ar tylų vakarą Tavo siela nieko negirdi? / Pasiklausyk, užsimiršk – atsimink mėlyną mėlyną tolį – / Bal.“ (Balio Sruogos atvirlaiškis Vandai Daugirdaitei, iš Miuncheno – į Berlyną, 1922-06-09 ar 10, in: LLTI BR, f. 53, b. 659_9, l. 1v). Į Tiuringiją (Saafeldą) jie vėl grįžo po metų, kalbėjosi apie ateitį (Vanda Daugirdaitė studijuoti į Berlyno universitetą rudenį dėl pasikeitusios politinės ir ekonominės situacijos Vokietijoje nebegrįžo): „1923 m. per Sekmines dviese pėsti perėjom Tiuringiją“ (Vandos Sruogienės laiškas Algiui Samulioniui, iš Čikagos – į Vilnių, 1978-10-10, in: LLTI TS, l. 1r); „1923 m. vasarą susitikom su Baliu Tiuringijoje, tarėmės, kas daryti, abu buvom vienos nuomonės, kad vesti mums dar per anksti, bent vienas turi baigti mokslą“ (Vandos Sruogienės laiškas Algiui Samulioniui, iš Čikagos – į Vilnių, 1979-07-18, in: LLTI TS, l. 2r); „Svarstėm tada, ar mums jau vesti, ar dar laukti. Reikėjo laukti, nes jis jau buvo pradėjęs ruoštis baigiamiesiems egzaminams. Aš praleidau labai liūdną žiemą Būgiuose… O mudu tada pėsti perėjom gal 100 klm. per gražią gamtą ir liko labai gražių atsiminimų“ (Vandos Sruogienės laiškas Algiui Samulioniui, iš Čikagos – į Vilnių, 1987-04-24, in: LLTI TS, l. 1r). Paskutinį rytą tau buvo liūdna – atmeni? Tu norėjai kaž ką kažką sakyti, o tik pasakei – pasižadėkim. – Aš tau nieko nesakiau, tylėjau ir sekiau tavo mintyis. Man nebuvo liūdna,

1v

2

man buvo sieloj giedra ir man dainuoti nor e ė jos… Paskui, tu pasa- kei tiktai bijanti, kad nepražuūtų tai, kas mūsų santykiuose buvo gražu, tuo- met aš tave pabučiavau, ir tu le bu vai lengva, kaip daina, ir prinykai prie manęs, nors iš ryto tu nenorėjai mąanęs bučiuoti… Aš tuo met tuomet ir gi irgi nieko tau nepasakiau… O tu sakai[:] „O tu šito nesupranti…“ Po to, ką aš tau priminiau, tu turbūt jau ne- manai, kad aš nesuprantu – aš per daug giliai tave visą jaučiu, kad to nesuprasti – bet taip gerai, kad tu tai pasakei… – Bet tasai skausmas, apie kurį tu kalbi, tai nėra skausmas[,] skausmas, kurį ken- tėti reikia, tai nėra skausmas, kurį iškentėjus, pereina… Tai yra skausmas, kuris ateina su dainomis, su pasakomis, su burtais, su magneti- niu žemės virpėjimu ir kuriį gy- venti reikia pačiam buūti pasakin- gam!..Anksčiau rašytuose Balio Sruogos laiškuose Vandai Daugirdaitei ryškus meilės, pakylėjančios gyvenimą, gyvenimo, virstančio pasaka, leitmotyvas: „Ir norėčiau aš tau pasakyti pasaką apie seną burtininką ilgabarzdį, kaip jis gyveno ir kaip jam liūdna buvo, ir kaip iš jo širdies ėmė saulės byrėti. Ir kaip jų pasidarė daug daug – ir kaip jis glostė paskui savo žilą barzdą, ir kaip iš jos spinduliai skaidriomis vilnimis tekėjo ir tekėdami šlamėjo. / Aš daug daug tau pasakų norėtau pasakyti, by tik tavo akyse ugnikė spindėtų ir tu būtum tokia, kaip tavo akių ugnikės. / Aš skrendu per laukus ir sakau tau pasakas – ką aš daugiau darysiu: pasaulis toks platus ir taip daug jame malonės yra! / Ir, rodos, per tave, per tavo liepsnikę mano numylėtas pasaulis amžinybės grožy paskendo. Ir, rodos, per tavo meilę aš pats pasakingas pastojau. / Argi ne pasaka – mūsų gyvenimas“ (Balio Sruogos laiškas Vandai Daugirdaitei, keliaujant iš Palangos – į Būgius, 1921-09-08, in: LLTI BR, f. 53, b. 525, l. 2r, 3r, 4r). Ir jei aš ateitau in tave[,] išbliyš- kusią ir nuvargusią, nemiegotą ir nusilaksčiusią[,] – juk skausmas būtų toks šiokiadienis, juk džiaugsmas buūtų toks liūdnas, kurio ir laukti nei nereikėjo – – – Ir po šio laiško man aišku, kad į Berlyną į Tave aš neva- žiuosiu, ir gerai padariau, kad net į Lietuvą grįšim ne kartu…Vanda Daugirdaitė, baigusi istorijos studijų antrą kursą Berlyno universitete, vasaros atostogoms į Lietuvą planavo grįžti 1922-07-28. Balys Sruoga svarstė galimybę prieš tai nuvažiuoti į Berlyną, galvojo kartu vykti į Lietuvą. Balys Sruoga vėliau sprendimą pakeitė: turėjo palaukti Bavarijos policijos sprendimo dėl spekuliacijos bylos, į kurią buvo įpainiotas; prieš išvykdamas Balys Sruoga dar turėjo gauti leidimą gyventi Miunchene kitą semestrą; Balys Sruoga kartu su bičiuliu Faustu Kirša planavo išvyką į Bavarijos Alpes. Tu gal pasakysi, kad aš veėlei tavęs taip nepa- siilgstu, kaip tu manęs, bet tu tik pagalvok – ar būtų gerai, jei aš at- važiuotau į Berlyną ir jei mes kartu važiuotumėm į Lietuvą!

Bet tu, Vanduk, – aš net pasakykt nemoku, –

2r

3

tu kas kart kaskart daugiau ir daugiau esi tokia, kokios aš tavęs senai senai laukiu. Ir tu seniau man tokių kaitrių, tokių kaitrių laiškų nerašydavai, kokius dabar paskutinius tris laiškus para- šei. Skaitau ir pasigeriu, ir apsvaigstu, ir net aš pats bijau, neišlaikysiu – ir net bijau tave tą momentą pamatyti, kad koks debesėlis neužtemdytų to skaistaus kv a psvaigimo, kuriuo aš tavo laiškuos pasigeriu! Ir kaip gerai, kad aš iš anksto nusprendžiau į Berlyną į tave nevažiuoti!

Tavo projektas – sudaryti kompaniją – iš gerų žmonių – eit į Palangą – po tavo laiško manęs nei kiek nevilioja. Jei bus arti prie mūsų žmonės, nors ir arti- mi, nors ir mylimi, nors ir kuogeriau- kuo geriau- si, aš nebuūsiu toks, koks aš galiu būti tiktai su tavim pasakoj, aš nebuūsiu toks, kokio tu ilgiesi, – aš buūsiu vėjas, latras ir bedievis – ir daugiau niekoBalys Sruoga, būdamas su Vanda Daugirdaite ne vienas, o tarp kitų žmonių, nerodydavo šiltų jausmų, sąmoningai užsisklęsdavo: „Taip jau visad buvo – prie svetimų Balys laikėsi nuo manęs iš tolo“ (Vandos Sruogienės pastaba, in: BLKMČ BS, KC PENN, p. 33, žr. Balio Sruogos laiškas Vandai Daugirdaitei, iš Miuncheno – į Berlyną, 1921-11-10, in: LLTI BR, f. 53, b. 658, l. 1r–v); „Niekad nemėgęs viešai rodyti savo jausmų, visai mane ignoravo…“ (Vandos Sruogienės laiškas Algiui Samulioniui, iš Čikagos – į Vilnių, 1981-06-07, in: LLTI TS, l. 4r).. Ir tau bus skaudu del manęs, ar net[,] kaip tu sakai[,] „gėda“ – ir mums abiem bus negerai – juk tu pati tai žinai… O kompanijoj – aš kitoks būti negaliu – nes aš niekuomet neleisiu, kad kas nors kitas[,] be tavęs[,] galėtų ineiti į mano sielą ir žinoti, kas joje dedas. Niekumet aš to neleisiu – nes aš to net fiziškai negaliu! Tegu buūsiu veidmainys, žulikas, apgavikas, nusidaveėlis – man tai absoliu č t inai vis viena, by tik svetimas žvilgsnys mano sielon p n epažvelgtų, mano paslapties neįžeistų! – –

2v

4

Tuo aš visai nenoriu pasakyti, kad jeigu susidarys kompanija, kad aš visai neisiu – žinai, aš nemėgstu iš anksto nustatyto plano vykinti – gal Lietuvoj kas nors nepaprasto atsitiks, gal mes ką nors įstabesnio sumanysim. (Bet del visko Berlyne nusipirk maudymos kostiumaą – mano sąskaita, kaip tavo tėvas sako. s ) Kai del tų eilių, kurias tu skaitei laiške į KiršąMinimas Balio Sruogos laiškas Faustui Kiršai neišliko. ir už ku- rias tu mane kolioji[,] – tai jos buvo rašytos specialinai vienam Kiršai, kad jį paerzinti, ir jis kiaulė – kad jis jomis giriasi… Bet aš dabar tyčia jas susieškojau ir perskaičiau – ir man rodos, jeigu tu jas buūtum supra- tus, ir jeigu jos nebuūtų buvusios atsiuųstos su tokia durna atvirute, tai tu manęs nekoliotum – jos visai nėra tokios, kokios tu manai, ir kokių tu nenori – – – Bet Kirš ą ai už tai, kad jis tau jas parodė – nudraskyk ausis – –

Aš tau dar rytoj parašysiu keletą žodžių – ar tu dar begausi Berlyne? O man po Tavo laiško perėjo visas nusimi- nimas, aš vėlei jaučiuos stiprus ir tvirtas, aš vėlei noriu gyventi ir ◊ s krajot.

Vandukai, bet tu nemanyk, kasd aš tavęs nepasiilgstu! Aš tik gal kai ka s k ada tau tyčia nesakau to, ko lau- kiu, kad l t u pirma pasakytum, bet kas nedalinamai mūsų abiejų sielose gyvena –

Bučiuoju tave visaą visą tuūkstan- čius kartų iki skausmui, iki gėlai, iki apsvaigimui –

Tavo Boliukas.

Atsprašyk mergaičių nuo manęs už atvirutę!Sakinys, vertikaliai prirašytas laiško antrojo lapo pirmojoje pusėje.

Tekstologiniai komentarai

9 ta ] cor pro ta 14 kurias ] cor pro kad, cor -urias pro ad; ji ] cor pro jos, cor fl -i pro -os 15 laikė ] cor fl -ė pro -o 22 net ] def n 24 gražiame ] vid ex err om i; laiške ] cor fl -e pro -u 37 2 ] add num in d ang s l man buvo sieloj giedra ir man 39 norėjos ] cor ė pro e 42 buvai ] cor bu pro le 48 daug ] def d 65 aišku ] vid ex err om i 73 pasakyt ] vid ex err k pro t 74 3 ] add num in d ang s l tu kaskart daugiau ir daugiau esi tokia, 84 apsvaigimo ] cor a pro kv 90 prie ] cor pro arti 107 absoliutinai ] cor t pro č 109 nepažvelgtų ] cor n pro p 111 4 ] add num in d ang s l Tuo aš visai nenoriu pasakyti, kad jeigu 119 sako.) ] cor si ) pro s 130 Kiršai ] cor fl -ai pro -ą 134 nusimi- ] def im 135 jaučiuos ] vid ex err om o 137 skrajot ] cor s pro ill 138 kad ] cor pro kas, cor d pro s 140 kada ] cor pro kas 141 tu ] cor t pro l 142 nedalinamai ] vid ex err om m; abiejų ] vid ex err om i 147 Tavo Boliukas ] sign 148 Atsprašyk mergaičių nuo manęs už atvirutę! ] add phr in sin mg 2r, vert