Toks dievinas Tavo laiškas1 „Gaunu tavo
atvirutes iš kalnų, iš saulės, aukštybių – ir drauge su tavim džiaugiuos,
apsvaigstu, sapnuoju… Aš dabar tokia laiminga – tokia šventė mano sieloj. Aš
nežinojau, kad tavo džiaugsmas gali man tiek laimės duoti. Baliuk, Baliuk, aš
matau tave saulėtoj kalnų viršūnėj – tu šauki mane, aš girdžiu, girdžiu! Ir
tavo balso aidas namuose mano širdį virpina – užmerkiu akis ir skęstu tame
saulėtame aide. Baliuk, Baliuk, kokia aš laiminga, kad tu mane myli!“ (Vandos
Daugirdaitės atvirlaiškis Baliui Sruogai, iš Berlyno – į Miuncheną, 1922-06-28,
in:
skaičiau ir klykiau.2
O aš beveik baigiau šiandie skaityti savo referatą apie
Puškiną3LLTI BR, f. 53, b. 664, l. 1r). Referatas profesoriaus
Ericho Bernekerio slavistikos seminare skaitytas 1922-07-11 (Balio Sruogos
atvirlaiškis Vandai Daugirdaitei, iš Miuncheno – į Berlyną, 1922-07-11, in: MLLM GEK 3961/22, MLLM ER1 1796, l. 1v).пустословием4rus =tuščiažodžiavimu,
plepalais.
Tiek to. O dabar – dabar einu į posėdį5Balys Sruoga mūsų
atsiminimuose, sudarė Vanda Sruogienė, Vilnius: Regnum fondas, 1996, p.
87).
Ačiū už kumpį.6 Sakinys, vertikaliai
prirašytas kairėje atvirlaiškio paraštėje.