1

Siunčiu tau SutkausAntanas Sutkus (1892–1968), teatro režisierius. 1920–1925 m. satyros teatro Vilkolakis Kaune vienas vadovų, režisierius. laišką, kadangi jis daugiau liečia tave. Tai spręsk, kaip padaryti su išleidi- muSpėtina, kad kalbama apie Charleso van Lerberghe'o (1861–1907), Belgijos rašytojo, satyrinės komedijos „Panas“ (Pan) vertimo leidybos planus (veikalą iš prancūzų kalbos vertė Vanda Daugirdaitė, stilizavo Balys Sruoga). Veikalą iš pradžių planuota publikuoti Lietuvoje – Kaune nuo 1921 m. leistame satyros ir humoro laikraštyje Ragutis (leidėjas ir atsakingasis redaktorius – Kęstutis (Keistutis) Šliūpas), vėliau intensyviai galvota jį išspausdinti Amerikoje leidžiamame dienraštyje Naujienos (leidėjas – Kazys Gugis). Balys Sruoga dėl to prašė Vandos Daugirdaitės susisiekti su režisieriumi Antanu Sutkumi: „Žinai, kai tu būsi Kaune, paimk iš Sutkaus 1 egz. „Pano“ – ir atsiųsk man, aš pabandysiu su Amerikonais susiderėti – gal išleis – tai ir tau bus geriau“ (Balio Sruogos laiškas Vandai Daugirdaitei, iš Miuncheno – į Būgius, 1923-03-11, in: LLTI BR, f. 53, b. 482, l. 1r). Vanda Sruogienė liudijo, kad „tas veikalas Baliui labai patiko, abu kartu skaitėm originalą. Jis prancūziškai neblogai tekstą suprato, bet aš geriau mokėjau. Rodos, vertėm kartu[…]“ (Vandos Sruogienės laiškas Algiui Samulioniui, iš Čikagos – į Vilnių, 1979-07-18, [pasirašytas mašinraštis], l. 3r, in: LLTI TS). Vertimas tuo metu neišleistas. Kūrinio vertimą ir publikavimo istoriją žr. in: BSR 5-II, p. 216–275, 785–787.. Aš apie taą Sutkaus sumanymą nieko nežinau. Manau pasi- klausti.

Vakar pasakojau viename seminare apie Maskvos dailės Tteatrą. Paskui buvau pas profesorįErichas Bernekeris (1874–1937), vokiečių kalbininkas, vienas žymiausių to meto slavistikos specialistų Europoje, tyrinėjo prūsų ir baltų kalbas. Balys Sruoga Miuncheno universitete išklausė keturis lingvistinius ir literatūrinius jo dėstytus kursus – slavų folklorą, rusų literatūros istoriją, senąją slavų gramatiką ir slavų veiksmažodį. Profesorius Baliui Sruogai pasiūlė ir disertacijos temą, vadovavo jo darbui. visaą valandą; semi jisai pasiuūlė bendromis jėgomis padaryti intiy- minius lietuvių kalbos kursus. Aš Tiktai inklim- pau į bėdą – pasižadėjau parašyti referatą tema „Ущербная мудростъ Пуш- кина“„Ущербная мудрость Пушкина“ rus =„Skaudi Puškino išmintis“. – pats sumaniau temąBalys Sruoga referatą baigė rašyti apie 1922-06-30: „O aš beveik baigiau šiandie rašyti savo referatą apie Puškiną su diagramomis, statistika, geometriškais brėžiniais…“ (Balio Sruogos atvirlaiškis Vandai Daugirdaitei, iš Miuncheno – į Berlyną, 1922-06-30, in: LLTI BR, f. 53, b. 659_13, l. 1v). Profesoriaus Ericho Bernekerio slavistikos seminare Balys Sruoga referatą apie Puškiną greičiausiai skaitė 1922-07-10 (žr. įrašą bloknotėlyje „Liepos 10 dien „Ущербная мудрость Пушкина““, in: LLTI BR, f. 1, b. 3976). Nors buvo įsitikinęs, kad darbą parašė blogai, buvo įvertintas gerai: „profesoris sakė daug komplementų“; Erichas Bernekeris, įvertinęs studento gabumus, iš karto tą pačią dieną pasiūlė ir disertacijos temą: „Paskui jis man pasiūlė disertacijai dar Leskieno iškeltą temą: Lietuvių dainos palyginant su slavų (rusų, gudų, ukrainiečių, lenkų – lietuvių kaimynų)“ (Balio Sruogos atvirlaiškis Vandai Daugirdaitei, iš Miuncheno – į Berlyną, 1922-07-11, in: MLLM GEK 3961/22, MLLM ER1 1796, l. 1v)., pats nežinau, kas rašyti. Seminare kolkas kol kas kalbu rusiškai. Skaitau Puškiną ir apie Puškiną – as ir per naktį nemiegu –