1v Vilnius, 1942. V. 6 1 Mielas JurgiJurgis Baltrušaitis (1873–1944), poetas, diplomatas. Nuo 1939 m. Lietuvos pasiuntinybės Prancūzijoje patarėjas.,

2 Ar jau gavai iš Kauno žinią, kad Tavo knyga „Ašarų Vvainikas“Jurgis Baltrušaitis, Ašarų vainikas, Kaunas: Valstybinė leidykla, 1942. Tai pirma eilėraščių rinkinio dalis. Anta dalis tuo metu liko rankraštyje. 3 Kaune išėjo ir jau beveik išparduota? Gražus leidinys ir skaity- 4 tojų pripažinimas — visuotinas. Tokios lyrikos mes dar neturėjome.

5 Mes per karą išlikome visi gyvi ir sveiki. Gyvename Vilniuje 6 (Universitetas dar veikia). KrėvėVincas Krėvė-Mickevičius (1882–1954), rašytojas, VU profesorius. ir jo šeimaVinco Krėvės-Mickevičiaus šeima: Rebeka Karak (tarp 1850 ir 1910 –?), žmona. Ona Aldona Krėvaitė (1914–2005), dukra. — taip pat gyvi ir 7 sveiki, gyvename tuose pačiuose namuose (jo adresas: 8 Vilnius, Tauro g., 21—1). Stasį ŠilingąStasys Šilingas (1885–1962), teisininkas. 1941 m. birželio 14 d. TSRS okupacinės valdžios suimtas, išvežtas į nelaisvę – Krasnojarsko krašto lagerius. Suimtos ir išvežtos kartu buvusios žmona Emilija Bytautaitė-Šilingienė (1889–1943) ir dukra Raminta Šilingaitė (1921–1944), nuo bado ir šalčio mirusios Sibire. su žmona ir viena 9 dukra išvežė rusai į Aziją — apie jį žinių neturime. Taip pat 10' išvežė ir Stasį P ◊ u tvinskįStasys Putvinskis (Pūtvis) (1898–1942), agronomas, žemės ūkio ministras, šaulys. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, 1941 m. birželio mėn. su kitais kaliniais išvežtas į Rusiją, kur ir mirė kalėjime. Žmoną Dariją Pūtvienę su dukterimis Julija, Aleksandra ir sūnumi Rimantu bolševikai suėmė 1941 m. birželio 14 d. ir išvežė į Altajaus kraštą, o 1942 m. ištėmė į Lenos žiočių salą – Mostachą. Žmona su vaikais po tremties į Lietuvą grįžo tik 1956 m. su šeima. Kun. MironasVladas Mironas (1880–1953), kunigas, Ministras Pirmininkas (1938–1939). 1940 m. rugsėjo 12 d. – 1941 m. birželio 23 d. kalintas Alytaus NKVD areštinėje ir Kauno sunkiųjų darbų kalėjime. Karo metus praleido savo ūkyje prie Daugų – Bukaučiškėse, kur buvo Daugų parapijos vikaras. — gyvas 11 ir sveikas Kaune. SkipitisRapolas Skipitis (1887–1976), teisininkas, advokatas. 1940 m. birželio mėn. emigravo į Vokietiją. Berlyno lietuvių sąjungos pirmininkas (1941–1945 m.)., Galvanauskas (Ern.)Ernestas Galvanauskas (1882–1967), inžinierius, 1939–1940 m. Lietuvos finansų ministras. Boševikams okupavus Lietuvą, pasitraukė į Klaipėdą. 1941 m. nacių ištremtas į Reicho gilumą., VailokaičiaiJonas Vailokaitis (1886–1944), Lietuvos nepriklausomybės akto signataras, finansininkas. Prasidėjus sovietų okupacijai, 1940 m. liepos 3 d. pasitraukė į Vokietiją. Juozas Vailokaitis (1880–1955), kunigas, leidėjas, verslininkas, bankininkas. Lietuvą užėmus Raudonajai Armijai, 1941 m. birželio 14 d. ištremtas į Rusijos Altajaus kraštą. Į Lietuvą grįžo 1953 m. — 12 Berlyne. Vacl. SidzikasVaclovas Sidzikauskas (1893–1973), teisininkas, diplomatas. 1941 m. vasario mėn. nelegaliai persikėlė į Vokietiją. Už Vokietijos pralaimėtą Klaipėdos bylą ir kitą antinacinę veiklą buvo suimtas ir dvejus metus kalėjo Soldau bei Osvencimo koncentracijos stovyklose. Vėliau gyveno Berlyne. gyvena taip pat kažkur Vokietijoje.

13 Literatūros laikraščio ar žurnalo — jokio neleidžiame. 14 Taip pat neturime Vilniuje rašytojų organizacijos. Knygų 15 leidimą tvarko Valstybinė Lleidykla, Kaune, monopolinėmis tei- 16 sėmis, turinti vokietį komisarą ir 3 direktorius (KniuūkštaAntanas Kniūkšta (1892–1983), knygų leidėjas, vienas iš „Sakalo“ knygų leidimo bendrovės steigėjų., 17 Pryšmantas ir koks ten Petreikis). Knygų kol kas mažai tepasi- 18 rodo. Aš turiu parašęs dvi naujas dideles dramas, bet jos 19 kol kas dar turi pagulėtiBalys Sruoga užsimena apie dramas Apyaušrio dalia (parašyta 1941 m.) ir Kazimieras Sapiega (baigta rašyti 1941 m. pirmosiomis hitlerinės okupacijos dienomis).. Iš mūsų artimesnių draugų, 20 išskyiriant minėtus du, karo metu mažai kas dar tenu- 21 kentėjo. Taip pat ir Lietuva nuo karo veiksmų mažai 22 tenukentėjo (žinoma, palyginti). Būtų