Laiškas Mikalojui Lipčiui, [1931-11-23], [Kaunas]. Balys Sruoga Neringa Markevičienė Lietuvos mokslo taryba Transkripcija, korektūra, aprašas, komentarai, kodavimas Neringa Markevičienė Skenavimas Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka SELA: Balio Sruogos elektroninis laiškų archyvas Vilnius, Lietuva 2018

Laiško atvaizdai naudotini tik mokslo ir studijų tikslais, gavus raštišką Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyriaus (LMAVB RS) leidimą (tel.: (8 5) 262 3667, Žygimantų g. 1, LT-01102 Vilnius, rankrasciai@mab.lt). Laiško kodavimo schema nenaudotina, tekstas neperspausdintinas be archyvo rengėjų sutikimo (nerutela@hotmail.com). Objektą galima naudoti, tačiau tik nekomerciniais tikslais. Be to, negalima jo keisti, modifikuoti, kurti išvestinių kūrinių. Nurodyti autorių. [Attribution-NonCommercial-NoDerivatives 4.0 International (CC BY-NC-ND 4.0)].

Balio Sruogos laiškai Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyriaus Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyrius, F12–2173.

BS laiškas ML. Be datos, vietos. Datuojant ir lokalizuojant, remtasi turiniu, BS biografija, prierašu. Rašyta penkiuose 22,3×28,5 cm labai plono, peršviečiamo, gelstelėjusio popieriaus lapuose (1r, 2r, 3r, 4r, 5r) spausdinimo mašinėle (mėlynu rašalu). Kelis kartus lenkta. 1r kairės pusės krašte išmušta po dvi skylutes, įrišta. 1r–v ištrūkęs iš įryšimo. Kraštai aplankstyti, yra įplyšimų. 1r viršuje, kairiojo kampo link, segta (segimo žymės). Numeruota viršuje, dešiniojo kampo link: 1r – 1, 2r – 2, 3r – 3, 4r – 4, 5r – 5. 1r viršuje prierašai pieštuku: {rubl.}, {prof. B. Sruogos / laiško nuorašas, siųstas / M. Lipčiui 1931 m. X. 23 d.}. 1v, 3v, 4v, 5v uždėti juodi Lietuvos mokslų akademijos centrinės bibliotekos antspaudai. Prie laiško voko nėra. Nepasirašytas mašinraštis. Saugojimo vieta: LMAVB RS, F12–2173, l. 5. Nuorašas (Algio Samulionio ranka): LLTI BR, F1–1292, l. 183–186. Nepublikuota. Skelbiama: iš autografo.

Prie laiško voko nėra.

 Lietuvių Rusų 1r, 2r,3r, 4r, 5r rašyta spausdinimo mašinėle (mėlynu rašalu) BS ranka. 1r viršuje prierašai {rubl.}, {prof. B. Sruogos / laiško nuorašas, siųstas / M. Lipčiui 1931 m. X. 23 d.} nenustatyto asmens ranka.

Balio Sruogos elektroninis laiškų archyvas

Laikomasi skaitmeninio Mary Mitford Russell archyve pateiktų laiškų kodavimo rekomendacijų (TEI P5 XML pritaikyta dirbti su Oxygen XML Editor 18.0):

Laiške, užrašytame xml pavidalu, atsispindi trys sluoksniai: genetinis (autoriniai taisymai nurodyti TEI elementų pažymomis „del“, „add“, „subst“), diplomatinis (autorinių taisymų rezultatas parodomas pažymomis „add“ ir „orig“), redaguotas (redakciniai taisymai parodomi pažymomis „reg“.

Minimaliai redaguotame laiške taisomi tik būtiniausi dabartinės kalbos normų neatitinkantys rašybos ir skyrybos atvejai.
1r 1 [→] MYKALOJAU MikalojauMikas (Mikalojus) Lipčius (1894–1942), kariškis. Iki 1940 m. Finansų ministerijos Finansų departamento direktorius.,

Tau turbūt keis ◊ t a pasirodys, kad aš, vietoj užėjęs asmeniškai pasikal- bėti, rašau tau laišką. Bet… kiekvienas gi reiškinys pasauly turi savo natuūralų pateisinimą. Taigi ir aš dabar, globodamas savo apendicitą, turiu sėdėti namie, ir laiką atiduoti ''„apsidūmojimams''“. Tačiau, aš turėčiau ir kitą, ne visai natuūralų, pasiteisinimą. Dalykas yra tasai, kad šiuo metu man ne visai lengva su tavimi susitikti, — grynai žmogišku, moraliniu at- žvilgiu. Manau, kad ir tu tai jauti.

Kodėl susidarė toksai padėties neaiškumas, — juk bloga mes vienas kitam nieko nepadarėm?.. — Šit apie tai aš ir noriu pasiaiškin i t i.

Bėda mano, kad, susitikęs su tavimi, aš ne tiktai niekkoo negaliu išaiš- kinti, bet vis daugiau dar prisirenka neaiškumo ir falšy Mu vou mo. Tavo jau toksai notūras, kad kalbi tik tu vienas, man tepalikdamas tiktai vieną iš vieną alternatyvą: arba su viskuo, ką tu sakai, sutikti, arba pasirinkti du- ris. Ir tu gerai žinai, kad ši pastaroji išeitis ne taip lengvai įvykdoma.

Vyrų santykiuose moterų klausimas visuomet yra labai opus dalykas. Ir tais atvėejais, kai galima būti skirtingų nuomonių, paprastai vengiama opių- jų temų. Bet mūsų visų pasikalbėjimų visuomet buvo vienas ir tas pats ga- lutinis tikslas, — atvirai pasakomas arba maskuotai. Ir tu puikiai žinai, kad ne aš taip klausimą statau, ir kad ne aš į tą tikslą vedu. Ir kadangi tu visuomet akcentuoji, kad kalba eina ne apie ponią, kurios negerbti aš neturiu jokios teisės ir jokio pagrindo, tai tebūnie leista ir man bet apie artistę ponią L.Marija Marcinkevičiūtė-Lipčienė (1898–1970), Mikalojaus Lipčiaus žmona, dainininkė (mecosopranas), 1927–1940 m. Valstybės teatro solistė. Vienas iš žymiausių jos atliktų vaidmenų – Carmen iš prancūzų kompozitoriaus Džordžo Bizė (Georges Bizet) operos „Carmen“ (1930, 1931)., tai tegu bus ir man leista turėti galvoj tiktai artistę p. L., visai atsitraukiant nuo gyvenimiškosios ponios, kurią gerbti aš privalau, k mažų mažiausia, kaip pilietis. Ir jeigu aš tegaliu kalbėti tiktai šitoje plotmėje, rodos, manęs kaltinti negalima.

Tu turbūt prisimeni, kad ypatingas neaiškumas mūsų santykiuose buvo

2r

2 [→] susidarę pernai po ''„Carmen''“ spektaklioBS kalba apie 1930 m. Valstybės teatre Kaune parodytą Bizė operos „Carmen“ spektaklį. BS recenziją „Šio sezono „Carmen“ premjera“ žr. in: BSR: Teatro kritika 1930–1947, t. 11, sudarė Algis Samulionis, parengė ir redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2006, p. 231–234., kai tu sudarei tokias aplinky- bes, kad aš, norėdamas pasilikti džentelmėenas, būčiau turėjęs begėdiškai veidmainiauti. Analoginiai pergyvenimai kįilo manyje ir šiemet, kai tu po to paties ''„Carmen''“ spektaklio man paskambinai, ir privertei mane paveidmai- niauti. Gyva bėda, kad tu nesupratai, nesupranti ir turbūt niekuomet nesu- prasi, jog ne visi yra p. L. įsimylęėję, jog ne visi turi tokio pat pagrin- do ją idealizuoti, kaip tu. Tai, žinoma, yra labai žmoniška. Bet taip labai žmoniška, kad dėl manęs yra tiktai artistė p. L., kurią aš tepažįstu iš jos scenos darbų. Ir kai idealizuojančiai nusiteikęs lauki iš manęs beapelia- cinio pripažinimo, tai m ą a n baisiai liūdna daros. Bet ir nežtenka pasiry- žimo visa tau pasakyti, kaip manau. Jei ir pasakyčiau, tu manimi turbūt vi vis tiek nepatikėtum, nes tu tepripažįsti tiktai teigiamą nuomonę… Paga- liau, mano tikrą nuomonę tu niekuomet ir neleidi pasakyti. Aš jos nesaky- čiau ir dabar, jeigu ne prasidėjusi spaudoj reklama, dar kvailesnė už per- nykštę ''„gramofono plokštelių reklamą''“, kuri ir p. L., ir tave pastato visai komiškon padėtin.

Niekam ne paslaptis, kad poniai L. ''„Carmen''“ visiškai nesiseka. Aš nie- kuomet nepatikėsiu, kad tu, būdamas jautrus inteligentas, to nežinotum.

Aš tau jau pavasarį, tiesa, labai atsargiais žodžiais, sakiau, kad ponia šioj partijoj turėtų labai daug dar padirbėti, bent su TichomirovuNikolajus Tichomirovas (Nikolaj Tichomirov), režisierius. ją pereiti, aš buvau tikras, kad tu mane supratai. Bet dabar pasiliko visi tie patys trūkumai, — paliekant nuošaliai vokalinę pusę. Pagrindinis trūkumas — tai stačaiai baisus vulgariškumas, kuriuo ji pagrindžia visą partijos interpretaciją. Ir antras — stačiai žūudantis defektas — tai visiškas falšyvas supratimas apie scenišką temperamentą, kuris ''„Car- men''“ partijos interpretacijoje įgauna ne tiktai ne sceniškų, bet stačiai neestetiškų formų. Tai yra esminiai defektai, neprityrusiai akiai gal ne- regimi, bet iš jų u išplaukia laukujai f defektai, jau visiem regimi.

Šių dviej o ų pagrindinių defektų rezultatas — pavyzdžiui, ga stačiai gatviš- kas akių vartaliojimas pirmame veiksme, visiškai subijaurota antrojo

3r

3 [→] veiksmo liyriškoji meilės arija, beprasmis mylėtojiškas svaičiojimasis ketvirtajame veiksme; laužyti, sceniškai nekultivuoti judesiai, laikymosi fanfaronizmas, veido mimika, kurioje matyti ne vaizduojamo personažo per- gyvenimai, bet artistės ne n i špasakytas pasitenkinimas savimi, ir tt t. t. Aš ne- tikiu, kad tu viso to nepastebėtum. Bet, leiskime, kad tu, būdamas idealizuo- jančiaiA nusiteikęs ir gero tenorėdamas, to nepastebi, bet tai dar visai nereiškia, kad publika to nematytų. Publika tai pastebi ir žino, ir jos ''„Carmen''“ nemėgsta. Pavyzdžiui, aš žinau visą eilę žmonių, kurie, sužinoję, kas dainuoja ''„Carmen''“, grįžta nuo kasos. Kaip publika jos nemėgsta, aš turiu daug visai objektyvių liudijimų, — nėr prasmės juos čia kartoti.

Tu gerai žinai, kad aš asmeniškai teatre, o ypač operoj, nieku būdu nesu suinteresuotas. Jeigu tu man duodi teisės pripažinti, kad ''„Pikų damoj''“Rusų kompozitoriaus Piotro Čaikovskio (Pyotr Tchaikovsky) 3 v. opera „Pikų dama“. Premjera 1927-10-11., ''„Borise Godunove''“Rusų kompozitoriaus Modesto Musorgskio (Modest Mussorgsky) 4 v. opera „Borisas Godunovas“. Premjera 1930-02-27. /(smuklės scena/), ''„Fra d D iabvolo''“Prancūzų kompozitoriaus Danielio Fransua Esprito Aubero (Daniel Francois Esprit Auber) 3 v. komiška opera „Fra Diavolo“. Premjera 1931-09-23. yra puiki, tai lygiai tokios pat teisės tu turi man duoti ir pasakyti apie ''„Carmen''“, ką aš manau.

Ar tu įsivaizduoji, kaip aš tau galėčiau visąa tai į akis pasakyti, ir kaip tu reaguotum į tai? Aš bent neįsivaizduoju. Ir dar bijau, kad tu gali paniekinamai atsiliepti apie p. J.Vincė Jonuškaitė-Zaunienė (1901–1997), Lietuvos užsienio reikalų ministro Dovo Zauniaus žmona, dainininkė (mecosopranas), 1925–1944 m. Kauno Valstybės teatro solistė. Jos Carmen laikoma viena ryškiausių Lietuvos teatro istorijoje. ir jos ''„Carmen''“. Ir kaip tu nesu- pranti, kad kai tu pasakai ''„špuntas''“, mane visą ''„perediorgivajet''“~ rus =nupurto., kad tai galų gale ir mane įžeidžia, nes t ą a ip sakydamas tu mane laikai durniumi, nieko nenusivokiančiu?! Ir kaip tu nesupranti, kad tarp pp p. p. L. ir J. ''„cCar- men''“ yra tasai pagrindinis skirtumas, kad viena jų — gili menininkė, o an- tra — ger◊iausiu atvėeju — tik mylėtoja?

Tu, žinoma, įtarsi mane, kad p. J. mane ''„papirko''“, ar pasakysi ką nors dar bijauriau. Bet tokiais įtarimais švaistymasis rodo tiktai geros ar blo- gos valios pasireiškimą. Ir tiek. Juo labiau, kad tu puikiai žinai, kad aš jokių santykių tenai nepalaikau, ir jų palaikymu nesu visiškai suintere- suotas. Jeigu tu įtartum mane, kad man ne vien tiktai teisybė rūpi, tai, pasakyk, kokiuose dalykuose tave įtarti tuo pačiu tu man duotum teisę?

Kodėl tau niekas į akis viso to nepasako? Kodėl visi prieš tave veid- mainiauja? Nesunku, rodos, būt i ų , suprasti. O kodėl ''„Perikolos''“Prancūzų kompozitoriaus Žako Ofenbacho (Jacques Offenbach) operetė „Perikola“. Premjera 1931-04-09. Gubernatorius – Don Andreas (dainavo Antanas Kučingis). gubernato-

4r

4 [→] rius skundžias, kad ''„taip sunku surasti tiesą''“? Tu užimi tokią padėtį, kad labai daug kam rūpi su tavimi palaikyti gerus santykius. Ir visi žino tyavo silpnybę, išnaudoja ir veidmainiauja. Įsivaizduok, jeidgu tu neužimtum dabartinės padėties. Ar visos tos gyvenimo šiukšlės, kurios dabar prieš tave iš tolo lenkias, ir savo reikalo pravedimui norėdamios tavyje sudaryti gerą nuotaiką, pradeda kalbą apie teatrą, ir beria kompleimentus apie p. L., — ką jie visi kalbėtų, jeigu tu neužimtum dabartinės vietos? Ir ko tu nori iš jų visų /(kalbu ne apie teatro žmones/), jeigu net aš, nuo tavęs visiškai nepriklausomas, nesiryžtųu atvirai pasakyti, ką manau, — ir tik dabar naudoj- juos apendicito padėties teise!

Tu man kalbi apie mūsų kritikos šališkumą ir reikalą kovoti su ja. Bet juk sąžiningai ir dorovingai elgiantis, — pirmasis smūgis turėtų būti dabar nukreiptas prieš t y a ve. Be reikalo tu užmiršti, kad Orečkinas lanko ne vien tiktai tavo ministeriją, kad jis liežuvį turi, ir plepa daugiau, negu tu manai. Ir pas Konradą„Konrado kavinėje“ Kaune. Toliau turbūt kalbama apie laikraštį Segodnia. jau kelios dienos anksčiau buvo žinoma, kad ''„Sev.''“ bus parašyta apie p. L. O pats straipsnis — davė neišsemiamos medžaiiagos pašai- pai. Rašo apie BenuaAleksandras Benua (1870–1960), dailininkas, meno kritikas, režisierius., o centrą užima — p. L.! Rašo apie ''„Fra Diabvolo''“, — yra tiktai p. L., — nė PetrauskoKipras Petrauskas (1885–1968), dainininkas (tenoras), vaidino seržantą Don Jozė operoje „Carmen“, plėšikų vadą, pramintą Fra Diavolo (velnio broliu), to paties pavadinimo operoje (1931). nėra, nė MickūnaitėsEmilija Mickūnaitė (1904–1974), operos dainininkė (lyrinis sopranas). 1931 m. Valstybės teatre Kaune dainavo Džiuzepės Verdžio (Giuseppe Verdi) operoje „Rigoletas“, Džakomo Mejerberio (Giacomo Meyerbeer) operoje „Hugenotai“.! Po straipsnio pasirody- mo tavo prietelystės su KoganuLeonas Koganas (1894–1956), gydytojas, politikas. vėl niekas nebepastebi! Nejaugi tu nesupran- ti, kad šitokiu būdu pasiekiami rezultatai yra skaudžiai juokingi, — kad jie atstoja kari K k atūrą? Arba paskutiniajame ''„N. Rom. 3 ''“ Mstislavas Dobužinskis, „Aleksandras Benua“, in: Naujoji Romuva, 1931-11-15, Nr. 46, p. 1092–1094. Šiame straipsnyje MD plačiau aprašo Valstybės teatre pastatytos operos „Carmen“ meninę pusę – publikos susidomėjimą sukėlusias dekoracijas, iliustracijas, eskizus, kostiumus, sukurtus vadovaujant garsiam dailininkui Aleksandrui Benua. MD charakterizuoja jo asmenybę, trumpai apžvelgia biografiją, pabrėžia sukurtų dailės darbų originalumą, reikšmę, individualaus stiliaus ypatumus. Po solistės Marijos Lipčienės atvaizdu užrašyta: „Valstybės Operos artistė M. Lipčienė pasipuošusi pagal A. Benua eskizus padarytu kostiumu „Carmen“ partijoje per paskutinį šios operos pastatymą“ (in: Ibid., p. 1092). numery, — DobužinskioMstislavas Dobužinskis (1875–1957), scenografas, grafikas, tapytojas. Nuo 1931 m. dirbo Valstybės teatre dailininku scenografu. straipsnis apie Benua, kostiumo iliustracija su parašu, už kurį idiotiš- kesnio ir įsivaizduoti nebegalima! Re j k lamos kvailumo rekordas!

Nejaugi tu ti manai, kad šitokiomis sąlygomis reklamų rašytojai tiki tuo, ką jie rašo?….. O tuo tarpu jie sudaro tokią nuotaiką visuomenėj, kur kuri niekam garbės nedaro. Tokią reklamą visuomenė priima su pašaipa, kar- tais net ciniška. P. L. ''„Carmen''“ taip reklamuojama, o apie p. J. — niekur nieko, — ar ne juokinga nejuokinga gi padėtis? O rezultatas bus tasai, kad kada nors p. L. ir pavyks ką gerai padaryti /(kaip iki šiol kaikurios kai kurios partijos iš ti-

5r

5 [→] krųjų gerai pavykdavo/), ir kas nors ištikrųjų iš tikrųjų nuoširdžiai gražiai parašys, bet dabar sudaromoje atmosferoje ir tokia recenzija bus priimta su pašaipa, kaip reklama. Ir faktas, kasd tu stačiai demoralizuoji recenzentus. O pasieki visai priešingo, negu nori. Į intelegentiją visa tai neigiamai veikia… Aš nemanau, kad visa tai būtų adresuojama izvoz- čikų~ rus =vežikų. kultūrinio lygmens publikai. O kaip inteleigentija tai priima? Labai aiškiai. Sako: ''„Jeigu p. L. būtų ne artistė, bet virėja, tai tie patys recen- zentai, rašydami apie prancūzų parlamento posėdžius, neužmirštų pasakyti, kad p. L. kotletus visų geriausiai kepa. O ponas L. būtų rieznikas~ rus =skerdikas.''“.

Pasakysi, kad visa tai yra mano fantazija? Kad gal koks mano noras vėjavaikiškai tau ''„nasolit''“~ rus =padaryti nemalonumų, pakenkti.? Kad tokių ir tokių žmonių eilė visiai kitaip sako, — ir jie už mane daugiau išmano?

Kad jie daugiau už mane išmano — visai su tuo sutinku. Bet jeigu tu no- ri ištikrųjų iš tikrųjų sužinoti, ką jie iš tikrųjų apie tave mano, pabandyk bent savaitei atsisakyti nuo tos padėties, kurią tu užimi! Tuomet tai tu pamatysi, ar tie visi, kurie prieš tave šliaužioja ir tau pataikauja, ir v◊ veidmainiauja, — ar jie visi nesijuokia nuėję nuo tavo durų?

Man rodos, kad tu neturėtum moralinės teisės pykti už šį laišką. Jei tu visuomet pabrėži teisę turėti savo nuomonei apie įvairius teatralinius dalykus, tai, rodos, šią teisę tu turėtum pripažinti ir man. Juo labiau, kad aš šiąa savo teise naudojuos ne viešai, bet privatiškame laiške, ir pasakau tau tai, ko pasakyti asmeniškai šit jau daugiau pusantrų metų man neištekdavo pasiryžimo.

Pagaliau, aš manau, kad šis laiškas yra mudviejų vyriškų da santykių dalykas, ir kasd moterys neturi reikalo apie jį žinoti.

P. S. Knygos apie baletą man bus reikalingos 3 dienos prieš baleto premjerą1931-10-07 Valstybės teatre Kaune įvyko kelios premjeros: buvo pastatytas prancūzų kompozitoriaus Adolfo Adamo (Adolphe Adam) 2 v. baletas „Žizel“, rusų kompozitoriaus Milijaus Balakirevo (Milij Balakirev) 1 v. baletas „Islamė“..

Tekstologiniai komentarai

2 keista ] cor t pro ill 10 pasiaiškinti ] cor t pro vid i 11 nieko ] p k ras ko 12 falšyvomo ] cor vo pro vid Mu 13 vieną ] p ras vid iš 14 alternatyvą ] a vid ex err rep vieną 22 bet ] a ras tai tebūnie leista ir man 25 mažų mažiausia ] a ras k 37 man ] cor a pro ą 37 ne[u]žtenka ] vid ex err om u 38 turbūt ] p ras vi 50 stačiai ] p stač ras a 56 dvejų ] cor ų pro vid o 56 stačiai ] a ras ga 61 neišpasakytas ] cor i pro vid n 63 [idealizuo]jančiai ] p ras vid A 70 Diabolo ] cor D pro min 76 taip ] cor a pro ą 79 geriausiu ] p ger ras ill 87 būtų ] cor ų pro i 90 tyvo ] vid ex err y pro a 90 jeidu ] vid ex err d pro g 96 naudo[juos] ] p naudo- ras j 108 Rom.'' ] cor '' pro vid 3 100 tave ] cor a pro vid y 108karikatūrą ] cor sec k pro cap 110 Reklamos ] cor k pro j 111 tu ] p ras vid ti 112 visuomenėj, ] p ras kur 119 kas ] vid ex err s pro k 132 pataikauja, ir ] p ras v et ill 140 vyriškų ] p ras da