Laiškas Valerijai Čiurlionytei, 1917-05-03, [iš Sočio

1r (a)

1 Labas rytas, Llabas 2 ankstas ankstas rytas!

3 Šiandie atsikėliau anksti 4 anksti, išėjau in mares, norė- 5 jau nusiprausti — batus prisė- 6 miau vandens, kelnes iki kelių 7 sušlapau ir galvą šiukšlių 8 privėliau.

9 Marės čia ne tokios, kaip 10 Baltijos. Negalima pakran- 11 tyje stovėti — akmenimis 12 kojas nudaužo. Mėlynos visos, 13 žalios, kokios tai, rajos.

14 Bet kur aš apsigyvenau — nepa- 15 prastai gražu. Nuo miesčiuko 16 bus 2 1/2 varstuų, sode, nuošaliai, 17 nei kelio, nei kelelio prošal.

18 Sode palangėj — kiparisai, mir- 19 tos, liaurai ir kitokie auga- 20 lai, kurių aš nei girdėjau, 21 nei sapnavau. Kaimyno sode 22 auga palmos, kaktusai 23 ir kas ten joas žino kas. Kiek 24 gėlių, kiek Rradastų soduose 25 žydi. Radastų mano sode 26 nėra. Bet eisiu vogt kitur 27 ir tau atsiuųsiu. Per visą 28 naktį be perstojo sode 29 lakštingalė raliuoja, 30 o kaikada kai kada ir dienaą. Šiaąnakt 31 pas mane svečias buvo. Inskri- 32 do mano kambariukan, ant 33 stalo nusileido, paskui paskrai- 34 dė paskraidė ir išskrido. 35 Aš, nors ir kaip užmuštas 36 migau po tokio kelio, bet 37 jam atskridus nubudau ir 38 žiūrėjau in jį. Tai buvo 39 pirmasai mano svečias.

40 Beje, koks manas kambariuūkštis?

41 Turiu antrame augkšte kamba- 42 riuūkštį ir tokio pat diydžio

1v (a)

43' balkoną, ar ~~balkoną~~ kambarį , tokio 44 diydžio, kaip balkonas. Kamba- 45' rys visas kektvirto s t as. Man 46 skersai ar išilgai tik išsitiest. 47 Išeina in sauleę, sodą ir mares. 48 Marės — 5 minuteės eiti. Už jį 49 moku 20 rub rub[lių]. Tik su pietums 50 truputiį kebliau, bet gal susitvar- 51 kysiu. O vakar buvau visai 52 visai nusiminęs. Maniau, kad 53 kambario nebesusijieškosiu, 54 kad reikės bėgti iš čia kur nors. 55 4 valandas vaikščiojau ir radau 56 tik vieną kambarį už 75 rub rub[lius]. 57 Jau buvau nusprendęs eit 58 viešbutin pergulėt ir paskui 59 bėgti iš čia. Tik staiga kokiame 60 tai sode (visi vasarnamiai 61 soduose čia) susitinku kokį 62 tai žmogų. Jis sako: „aAr — kam- 63 bario ieškai — mačiau tamsta 64 šiandie tik atvažiavai.?“ 65 — „Taip“, — sakau. Mes su juo pasi- 66 troškom, pasišnekėjom, pasi- 67 dejavom ir jis mane nuvėedė 68 in tąjį maną kambariuūkštį, 69 kurį jis del savęs beieško- 70 damas rado. Visai netyčia 71 taigi ir apsigyvenau Sočyj. 72 O taip buvau manęs bėgti ar 73 į NalčikąNalčikas – miestas pietų Rusijoje, Didžiojo Kaukazo pakalnėje, prie Nalčiko upės (Tereko baseinas)., ar į GelendžikąGelendžikas – miestas Rusijoje, Krasnodaro krašte, apie 40 km. į pietryčius nuo Novorossijsko, prie Juodosios jūros..

74 Iš čia į visas puses 75 matos labai daug kalnų, 76 augkštų, iki debesų. Debesiys 77 per juos persirist neįstengia, 78 tik ant pušų karstos.

79 Šiandie jaučiuos kurkas kur kas 80 ramiau, negu vakar. 81 Atsiilsėjau kiek. Tik visi 82 raumenys skauda, kaip sumušti 83 ir galva kažkaip neaiški.

— — —

1v (b)

84 Atėjau in mares. Aš in jas 85 ir vėl, ir vėl ateinu. Atsiguliau 86 ant akmenų. Čia smėlio nėra, 87 tik akmenys. Vėjas iš marių, 88 o jos uūžia, uūžia, šniokščia. 89 Guliu. Debesinga diena 90 ir saulė nelabai šildo. 91 Taip ramu duūšioj. Nė vienos 92 minties, nė vienos godonės. 93 Tartum viskas ilgas ilgas 94 sapnas. Man ir tesinori, 95 kad užmigti. Čia, ant ak- 96 menų, pagal mares. Tegu 97 sapnas bus budresnis, tegu 98 vilnys gausesnį miegą 99 išaus. Marės niekuomet nebūna 100 vienodos. Visuomet keičiasi. 101 Tai mėlynos, tai juodos, tai 102 vėl visai žalios. Ir šnioksščia, 103 šniokščia. Tie akmenys irir- 104 gi nei valandikei nenutįyla. 105 Tarytum ir jiems skauda. 106 Šnera ir šnera. Tolybeėj 107' N k ažkokios paukštys ilgais 108 kaklais ir sparnais 109 skraidaos — žąsys ar Nna- 110 rūnai — nežinau. Ir jokio 111 žmogaus. Tik du žvėeju 112 netoliesa laivą taiso. 113 Pasiprašysiu ir aš in 114 mares pažvejoti. Buūsiu 115 narūnas ir nersiuos. 116 Ir bus man palydovų 117 ir svečių. Ir buūsiu 118 Viešpats viešpačių — —

1r (b)

{F53–129}

119 Vilnys nelabai didelės. 120 Galima būtų ir laivųu plaukti. 121 Tik šnioksščia labai. Ginta- 122 rų marės taip nešniokščia, 123 nors ir didesnės būna. 124 Tik aš nesuprantu šitų 125 marių varsos. Aš netikiu, 126 kad jos iš tikrųjų tokios 127 būtų. Ateina, ateina volai, 128 sujudina visus kranto 129 akmenis ir akmenėlius 130 ir suduūžta. Juokinga, la- 131 bai juokinga.

132 Ba, aš norėjau tau pasi- 133 džiaugti. Vakar nusipirkau 134 lazdą, ilgą, ilgą, man augksščiau 135 krūtinės, tau būtų augksščiau 136 pečių. Tai yra „посох“~ rus =lazda.. 137 Tai kalnininkų lazda. Ji 138 man labai tinka. Eisiu 139 in kalnus. Dainuosiu. 140 Tik dar kelias dienas čia, 141 ant kranto, ant akmenų, 142 pagulėsiu. Taip sau. Tam 143 jos ir marės, kad ant 144 jų kranto, ant akmenų 145 gulėti. Akmenų in mares 146 nemėtau. Tegu sau.

147 Tegu bus ramu. Tegu 148 bus ramu ir tau ir gerai. 149 Ir gerai tegu bus. Ir tegu 150 tave sapnas lanko pasa- 151 kingas, kaip marės.

152' Bučiuo[o]ju . Bolytis[is] 153 3/V — 17 {129}

154 ˹Parašyk JuliausJulius Abraitis (1890–1987), gydytojas, spaudos darbuotojas. 1911–1917 m. mokėsi Maskvos universitete Teisės bei Medicinos fakultetuose. adresą.˺*

Tekstologiniai komentarai

43 kambarį ] ras balkoną, s exc 45 ke[t]kvirtotas ] vid ex err om t, cor sec t pro s 1–83 ] text atr cae 83–154 ] text graph 107 kažkokios ] cor pri k pro N 152 Bučiu[o]ju Bolyt[is] ] signat, ill, rest 154 ˹*˺ ] 1r (a) add phr graph, vert