Atvirlaiškis Valerijai Čiurlionytei, [1916-06-21], [iš Petrogrado – į Lipecką].
Sesule!
Ačiū Tau [už] laišką. Šiandie gavau kitą ir man geriau
pasidarė. Vakar buvau Suomijoj, maudži[a]us marėse, laivu plaukiau, paskui pakilo
vėtra, susibujoj[o] putotos vilnys, laivą pradėjo mėtyt ir vandenį in vidų liet… O
šiandie nepaprastai man galva skauda, užtat rašyt negaliu daug, nes kaip sėdžiu,
kebl[i]ai jaučiuos labai. Prieš maudymos dvi nakti nemiegojau — rašiau, matai,
„filosofavau“, o vakar pavargau be galo. Ką tu rašai apie buvimą kartu ir apie meilę
— aš su tavimi nesutinku. Man rodos, kad ir tu pati ne visados taip manai.
Juostų aš tavo negavau. Jei siuntei indėjus knygon — tai judošiai pavogė. Tu
ar vis dar nepagyji, vis dar negali skaityti? Dėlei programos — pasirūpinsiu,
bet apie dailės mokyklas, kaip aš manau, parašysiu ryt.
Ačiū už laišką, tau viso, viso tau gero.
Boly[ti]s
Nereikia būt egoiste, sesut.
Archyve skelbiamas turinys gali būti naudojamas tik mokslo ir studijų tikslais. Fotografijų ir rankraščių atvaizdai nenaudotini be institucijų, kuriose jie saugomi, sutikimo. Laiškų kodavimo schemos naudotinos, tik gavus archyvo rengėjų sutikimą.
