Šiandie daktaras irgi nežiūrėjo. Perėjo skersai kambarį,
paklausė, kaip dalykai, pasakiau, kad fronte jokių atmainų nėra, tai nieko daugiau ir
nepasakė. Mano kaimyną sentikį išvežė, rodos, kad paėmė, nepaliuosavo. O dabar kitu
du kaimynu in komisiją nuėjo. Aš jon pakliūsiu ne anksčiau ketvergo, tat paleis mane
ne anksčiau pėtnyčios. Šiandie lyja lietus, sodan išeiti negalima, o viduj
neišpasakytai ilgu. Ligonbuty fiziškai dabar blogiau jaučiuos, negu tada, kai jan
inėjau. Galva kažkaip sukasi ir viskas taip iširę — nieko galvot negaliu.
Slankau palei sienas iš kertės į kertę — ką aš daugiau darysiu. Dienos ir
naktys tokios ilgos ir taip negreitai slenka.
Pas mane niekas neateina (tik brolis1
Sudieu, Sesule, viso tau gero.